Naujienos

Šį savaitgalį, Latvijos sostinėje vykusioje Baltijos šalių kovos menų olimpiadoje dalyvavę Lietuvos „Taiči draugijos“ ušu stiliaus Tai dzi ciuan (Taijiquan) atstovai savo kategorijoje tapo favoritais. Mūsų prizininkai į Lietuvą atvežė 14 medalių. Olimpiadoje dalyvavo ne vien Pabaltijos kovos menų entuziastai, bet taip pat ir kitos užsienio šalys.   Viena svarbių renginio dalių tapo IV-osios atvirosios Rygos ušu taurės varžybos, kuriose šįkart didelis dėmesys skirtas bene vienam iš populiariausių ušu stilių – Taijiquan (angl. Taichi). „Taiči draugijos“ vadovo Vladislavo Lobanovo teigimu, šios varžybos puikus pavyzdys, kad šis stilius suteikia galimybes tobulėti nepriklausomai nuo amžiaus: “Taijiquan tinka tiems, kam rūpi koviniai aspektai, ieškantiems filosofinių kovos menų šaknų bei sveikatingumo, sportinių ar netgi meditacinių praktikų. Šiame ušu stiliuje nėra amžiaus apribojimų, kiekvienas gali pasisemti tai, kas jam aktualiausia. Puikus įrodymas – šios olimpiados dalyviai. Dalyvavo tiek vos peržengę per antrą dešimtį, tiek per septyniasdešimt. Taigi, amžius ne kliūtis dalyvauti varžybose. Mano įsitikinimu šių varžybų dalyviai turėtų tapti puikiu pavyzdžiu daugeliui Lietuvos sporto entuziastų“, – teigia V. Lobanovas, kuris taip pat teisėjavo Baltijos šalių kovos menų olimpiadoje. Lietuvos komandą lydėjo taip pat Lietuvos sportinio ir tradicinio ušu federacijos viceprezidentas, „Taiči draugijos“ garbės prezidentas, Siano (kin. Xian) miesto ušu asociacijos narys Vang Sijinas (Wang Xiyin), […]

Šį savaitgalį, balandžio 5 – 6 d., Rygoje Baltijos šalių kovos menų olimpiadoje dalyvavę Lietuvos tradicinio ušu asociacijos „Shaolin“ atstovai iškovojo net dešimt prizinių vietų. Baltijos šalių kovos menų olimpiada surengta pirmą kartą. Olimpiadoje dalyvavo daugiau nei 1200 įvairių kovos menų atstovų iš Latvijos, Lietuvos, Estijos, Baltarusijos, Azerbaidžano, Ukrainos, Italijos, Rusijos, Afganistano, Lenkijos, Bulgarijos ir Moldavijos. Pagal dalyvių skaičių tai bene pats didžiausias kovos menų renginys kada nors surengtas Baltijos šalyse.  Sudėtine grandiozinio renginio dalimi tapo IV-osios atvirosios Rygos ušu taurės varžybos, kuriose net dešimt tradicinio Šaolino kovos meno atstovų pateko tarp turnyro prizininkų. Lietuvos tradicinio ušu asociacijos „Shaolin” atstovai jėgas išmėgino tradicinių ušu stilių kategorijoje. Vaikų grupėje antrąją ir trečiąją vietą pasidalino Lietuvos tradicinio ušu asociacijos „Shaolin“ sportininkai  – Gustas Pranckietis ir Liudvikas Račys. Moterų taolu grupėje lietuvaitės pasidalino visas prizines vietas . Aukso medalį iškovojo Paulina Traškevičiūtė, sidabro – Vaiva Žostautė, bronzos – Dovilė Graželiūnaitė. Vyrų tradicinio ušu taolu grupėje prizinės vietos taip pat atiteko mūsų šalies sportininkams.  Aukso medalis įteiktas Egidijui Kanaporiui, sidabro – Evaldui Karosui, bronzos – Tomui Vosyliui. Tradicinių ginklų rungtyje, bendroje suaugusiųjų grupėje, pirmąją vietą užėmė Karolis Lapėnis, o sidabras atiteko taip pat mūsų šalies atstovei P. Traškevičiūtei. Pasak lietuvių komandos trenerio, Lietuvos tradicinio […]

Vilniaus universiteto Konfucijaus institute lankysis Pekino kūno kultūros universiteto absolventas, daugkartinis Kinijos ušu varžybų prizininkas, ušu instruktorius Liang Wenming. Ušu instruktorius Liang Wenming specializuojasi sportinio ušu srityje taijiquan, tuishou, changquan, xingyiquan bei baguazhang stiliuose ir tokiose ginklų valdymo srityse kaip gunshu, duangun ir jianshu. Liang Wenming yra daugelio mokslinių publikacijų, skirtų ušu, autorius, dėstė ušu Pekino kūno kultūros universitete, Pekino savivaldybės Mentougou rajono Zhaitang centrinėje mokykloje, Henan provincijos, Dengfeng miesto „Shaolin EPO Wushu“ koledže, 2012 m. tapo Bresto (Prancūzija) ušu mokyklos „Sun Wukong“ garbės rektoriumi. Šiuo metu dirba Bergeno Konfucijaus institute (Norvegija). Vilniaus universiteto Konfucijaus institutas visus maloniai kviečia į meistro Liang Wenming paskaitas-praktinius užsiėmimus, kurie vyks balandžio 5 d., šeštadienį. Dalyviai turės puikią progą suspažinti ir toliau tobulinti čigong (qigong)  ir taiči (taijiquan)  pagrindus. Iš viso vyks dvi atskiros meistro Liang Wenming paskaitos:       10 val.: taiči (taijiquan) paskaita, skirta turintiems bet šiek tiek patirties 13 val.: čigong (qigong) paskaita, skirta visiems norintiems susipažinti su kinų kovos menais Kviečiame apsilankyti visus besidominčius kinų kovos menais ir kinų kultūra!

Balandžio 26 d. Vilniaus Rotušės aikštėje kartu švęskime kasmetinę Pasaulinę Tai Chi ir Qigong dieną! Mielai kviečiame prisijungti visus Tai Chi ir Qigong entuziastus bei visus dar nespėjusius susipažinti su šiomis kiniškomis sveikatingumo sistemomis. Kartu su viso pasaulio Tai Chi entuziastais švęsime kasmetinę Pasaulinę Tai Chi ir Qigong dieną! Renginio vieta: Vilniaus Rotušės aikštė Laikas: 13 val. Susitikime Rotušėje! Renginio organizatoriai: VšĮ „Sveikas miestas” ir Lietuvos sportinio ir tradicinio ušu federacija Visus Tai Chi ir Qigong klubus norinčius dalyvauti parodomojoje programoje mielai kviečiam prisijungti! Rašykite mums: info@wushufederacija.lt, vaiva@shaolin.lt https://www.youtube.com/watch?v=X69pML9rgGU

Vu De (kin.: Wu De 武德)– pažodžiui „kovinė moralė“ arba „kovos meno kuriama gerovė“, o išplėstas šio vertimas reikštų „moralinės etinės savybės, formuojamos praktikuojant kovos menus“. Tai ypatingas moralinio – etinio auklėjimo „Sien Sing Vei“ (kin.: Xian Xing Wei 贤行为) kelias kinų kovos menuose Būtent šių savybių ugdymas nuo seno užima vieną svarbiausių vietų daugelyje UŠU mokyklų. Vu De įgavo dar svarbesnį veidmenį tuomet kai buvo baigtas techninio UŠU arsenalo (kin..: Shen Shou 身手) formavimasis XVII-XVIII a. (.t.y. susiformavo visakeriopai išbaigti kovos stiliai) ir kilo dvasinio ir etinio kovos menų komplekso apibendrinimo klausimas. Nuo to laiko moralinių savybių „De“ (kin.: De 悳) formavimas kovinės praktikos metu užėmė svarbiausią vaidmenį, todėl adeptas privalo ne tik mokėti kovoti, bet ir laikytis „garbingo gyvenimo principų“ (kin.: gao shang de sheng huo 高尚的生活). Sakoma, kad be nuodugnių Vu De studijų negalima žengti net pirmųjų žingsnių įvaldant kovos meną. Tai sena filosofija, ypatingos gyvenimo taisyklės, ypatingos ugdymo taisyklės, kurios tradiciškai pradėtos vadinti Vu De – „kovine morale“, o Japonijoje „kario keliu“ Bu Ši Do (kin.: 武士道 Wu Shi Dao). Už to slypi labai gili tradicija, kuri atkeliavo net ne iš kovos menų mokyklų, o iš karių ugdymo mokyklų. Juk meistras mokydamas kovotoją perduodavo jam mirtį […]

Kinų kovos menai – harmoninga gilaus dvasingumo ir fizinio žmogaus tobulumo sintezė. Nė vienoje kitoje kultūroje neaptiksime tokios kovos meno ir išmintingo įsigilinimo į savo sielos paslaptis darnos. Būtent dėl to nuo seniausių laikų UŠU kovotojai Kinijoje buvo laikomi sektinu pavyzdžiu. Ne veltui kovos meno meistrus lygindavo su veidrodžiu: praeivis žvelgdamas į jį mato tik savo atvaizdą, o paties veidrodžio nepastebi. Tuo pat metu veidrodis objektyviai atspindi viską, kas vyksta aplinkui, nesikeisdamas, amžinai išlikdamas pačiu savimi. Dėl šios priežasties daugelio geriausių Ušu meistrų vardų mes niekuomet ir nesužinosime. Dauguma rytų bei vakarų tyrinėtojų kinų kovos menų istoriją įprastai pradeda pasakoti nuo paleolito laikų. Neginčytina, kad jau tuo metu dabartinės Kinijos teritorijoje gyvenusiems pirmykščiams žmonėms tekdavo kovoti ne tik su laukiniais žvėrimis bet ir vieniems su kitais, tačiau tikrosios Ušu užuomazgos gimė gerokai vėliau. Ušu kildinimas iš priešistorinių laikų toli gražu neatitinka tikrovės. Ankstyvųjų medžiotojų gebėjimai neturi nieko bendro su tuo UŠU, kurį mes žinome šiandien, kuriame harmoningai dera ne tik koviniai, bet ir daugelis kitų aspektų: ritualinių, sveikatingumo, psichoreguliacinių, mistinių ir t.t. Iš pradžių sąvoka Ušu apibrėžė tik karinį parengimą. Anuomet dominavo ginklo valdymo menas, o kovos būdai be ginklo Ciuan Fa (kin.: Quan Fa 拳法) arba kitaip kovos tuščiomis […]

Tradiciniu kinų kovos menu ušu nūnai domisi ne tik jauni Rytų sporto rūšių gerbėjai, bet ir žmonės, persiritę per keturiasdešimt. Tikima, jog tai veiksminga profilaktika ligų, o jos po keturiasdešimties ima pulti žmogų, jeigu šis nuolat jaudinasi, mažai juda, persivalgo ir t.t. Televizijos laidose dabar dažnai pasakojama, jog ušu, paskelbtas Kinijoje nacionaliniu sportu, mėgstamas ir darbininkų, ir valstiečių, ir intiligentų, ir moksleivių, ir vaikų. Todėl daugelis klaidingai mano, jog kinų ušu tėra paprasčiausi higieninės gimnastikos kompleksai, kiti ušu laiko karatė kinų variantu. KLR ušu laikomas brangiu kinų liaudies paveldu, pasiekusiu mus iš amžių glūdumos. Su žmona ir sūnumi į Pekiną nuvykę 1988 m. rugpjūčio mėnesį, šiais estetiškais gracingais judesiais ne tik gėrėjomės, bet ir patys jų mokėmės. Mūsų sūnus Janjanas treniravosi ušu Šaonengune – Pekino pionierių rūmuose. Po mėnesio atkaklių treniruočių jis jau dalyvavo Pekino vidurinių mokyklų moksleivių parodomosiose varžybose ir buvo apdovanotas garbės raštu. Stengėmės neatsilikti nuo sūnaus ir mudu su žmona – prieš darbą ligoninėje kasdien 6 val. ryto eidavome treniruotis į taidziciuan mokyklos grupę aikštėle priešais Imperatoriaus rūmų šiaurinius vartus į Gunguną. Džiaugėmės, kad nuo tos aikštės, iki ligoninės, kurioje stažavome, tebuvo 10 minučių kelio. Grupė, prie kurios prisijungėme, buvo labai įvairi ir socialiniu, ir amžiaus atžvilgiu: […]