• PRADŽIA
  • NAUJIENOS
  • VEIKLA
    • LUF
    • VALDYBA
    • NARIAI
    • RINKTINĖ
    • GARBĖS NARIAI
    • DOKUMENTAI
  • VARŽYBOS
    • LIETUVOS UŠU ČEMPIONATAS
    • LIETUVOS UŠU TAURĖ
    • VARŽYBOS UŽSIENYJE
  • GALERIJA
  • KONTAKTAI

Paieškos rezultatai pagal žymą: kovos menai

Spalio 12-13 d. Vilniuje vyks atviras Baltijos ušu (kung fu) čempionatas 2024

Spalio 12-13 d. Vilniuje vyks atviras Baltijos ušu (kung fu) čempionatas 2024

Spalio 12-13 d. Vilniuje, Vilniaus Gedimino Technikos Universiteto sporto salėje jau antrą kartą Lietuvoje vyks atviras Baltijos ušu (kung fu) čempionatas. Varžybose laukiama rekordinio dalyvių skaičiaus. Sportininkai varžysis visose ušu sporto šakos kategorijose: parodomosiose kovinių veiksmų kompleksų rungtyse (taolu), lengvo ir pilno kontakto (sanda) kovose, Yong chun (Wing chun) stiliaus kongsao kovose, kiniškose imtynėse (shuaijiao) ir tuishou rungtyse bei fechtavimo (bingdao) rungtyse. Pasak Lietuvos ušu federacijos prezidento Tomo Lapinsko, išsikovoti teisę rengti tokio lygio varžybas mūsų šalyje užtruko daugiau nei septynerius metus. „Tikimės, kad tokio lygio varžybos leis dar kartą atkreipti lietuvaičių dėmesį į šią sporto šaką bei kovos meną, kuris, vienaip ar kitaip, yra visų Rytų šalių kovinių sportinių bei tradicinių disciplinų ištakose, įgyti daugiau patirties ir pademonstruoti, kad mūsų šalyje ušu sportas užima tokią pat garbingą vietą kaip kitos sporto šakos. Juolab, kad šiandien mūsų šalyje turime ne tik Europos bet ir pasaulio ušu čempionų, ginančių šalies garbę varžybose užsienyje bei didžiausią ušu komandą Baltijos šalyse“, – teigia T. Lapinskas.
Įgyvendintas projektas „Sporto inventoriaus ir įrangos įsigijimas“

Įgyvendintas projektas „Sporto inventoriaus ir įrangos įsigijimas“

Ušu sportui sparčiai populiarėjant Lietuvoje auga ir specialios įrangos poreikis tiek sportininkams, kurie dalyvauja varžybose, tiek tiems, kurie sportuoja dėl bendros fizinės formos palaikymo. Kol kas ušu – auganti Lietuvoje sporto šaka, todėl tiek federacijos nariai klubai, tiek asmenys, besitreniruojantys tuose klubuose, susiduria su problemomis bandydami savarankiškai įsigyti Tarptautinės ušu federacijos sertifikuotų ginklų, apsaugų, specialios avalynės – Lietuvos tiekėjai kol kas nėra suinteresuoti atsivežti didesnius kiekius specializuoto inventoriaus. Lietuvos ušu federacijos (LUF) tikslas yra aprūpinti klubus reikalinga įranga bei sportiniu inventoriumi, kad juose sportuojantys vaikai ir suaugusieji galėtų gauti pilnavertes, įdomias, įvairias treniruotes bei sėkmingai ruoštis nacionalinėms ir tarptautinėms varžyboms. Todėl 2020-aisiais LUF, kartu su Sporto rėmimo fondu, įgyvendino projektą „Sporto inventoriaus ir įrangos įsigijimas“, kuris prisidėjo prie to, kad būtų užtikrintas varžybų dalyvių saugumas, kokybiškai, saugiai organizuojamos varžybos pritrauktų daugiau dalyvių. Projektu skatinamas didesnis ušu atletų meistriškumas bei kuriamos patrauklios šios sporto šakos treniruočių sąlygos, į sporto ir fizinio aktyvumo veiklas įtraukiant įvairias socialines grupes, gerinant jų gyvenimo kokybę, siekiant gyventojų sveikatos ir sveikos gyvensenos, laisvalaikio užimtumo, taip pat sukuriant pagrindą didelio meistriškumo sportininkų rengimo sistemai. Projekto metu įsigyta specializuotų ušu sanda apsaugų, letenų, ilgųjų ir trumpųjų ginklų, dėklų jiems, specialių gimnastikos čiužinių. Įsigyta įranga leidžia gerinti treniruočių sąlygas, jų patrauklumą, įvairiapusiškumą ir […]
Vilniuje vyko Penktasis atviras ušu čempionatas

Vilniuje vyko Penktasis atviras ušu čempionatas

Savaitgalį Vilniuje, sporto klube G7 vyko 5-asis atviras Lietuvos ušu čempionatas, kuriame varžėsi daugiau nei 100 dalyvių iš įvairių Europos šalių. Lietuvos, Latvijos, Baltarusijos, Rusijos, Norvegijos, Danijos bei Lenkijos sportininkai varžėsi parodomosiose kovinių veiksmų kompleksų rungtyse (taolu), lengvo (qingda) ir pilno kontakto (sanda) kovose bei kiniškose imtynėse (shuaijiao), skelbiama pranešime žiniasklaidai. Varžyboms teisėjavo specialiai iš Kinijos pakviesti aukščiausio rango teisėjai, vadovaujami vieno žymiausių ušu specialistų, tyrinėtojų bei praktikų pasaulyje, Pekino sporto universiteto profesoriaus Wu Dongo. Pasak jo, Lietuvoje rengiamos ušu varžybos atitinka Tarptautinės ušu federacijos bei Europos ušu federacijos keliamus aukščiausius reikalavimus, todėl nenuostabu, kad pritraukia dalyvius ne tik iš Lietuvos bet ir iš kitų Europos valstybių. Lietuvos ušu federacijos prezidento Tomo Lapinsko teigimu, kinų specialistai įvertino federacijos indėlį į ušu sporto šakos plėtrą bei pasidalino savo patirtimi. „Džiugina, kad tokio aukšto rango ušu specialistai kaip profesorius Wu Dongas lankosi mūsų šalyje ir dalinasi savo patirtimi bei įžvalgomis, labai malonu sulaukti komplimentų iš Tarptautinės ušu federacijos atstovų ir taip pat išgirsti jų patarimus bei įžvalgas. Esu įsitikinęs, kad tokie vizitai paskatins kitaip pažvelgti į šią sporto šaką bei kovos meną bei atsikratyti vakaruose iki šiol gajų klaidingų stereotipų bei interpretacijų. Ušu glūdi visų rytų kovos menų ištakos, tuo tarpu iš […]
Jaunoji klaipėdietė – ušu talentė

Jaunoji klaipėdietė – ušu talentė

Vos aštuonerių metukų klaipėdietė Marija Žuravliova skina vieną po kito medalius ušu varžybose. Klaipėdos kovos menų namų trenerio Andrejaus Andrienko auklėtinė Latvijos ir Rusijos sostinėse vykusiose varžybose per pastarąsias dienas iškovojo net 12 medalių. 8 iš jų – aukso! Maskvoje vykusiame penktajame tarptautiniame turnyre “Maskvos ušu žvaigždės 2019”, kuris yra vadinamas vienu svarbiausių tarptautinių turnyrų, jaunoji Klaipėdos ušu lyderė skirtingose disciplinose iškovojo 4 aukso ir 2 bronzos medalius. Šiemet šis turnyras per visą istoriją tapo pats didžiausias pagal dalyvių skaičių – varžėsi net 900 sportininkų iš 22 skirtingų šalių. Buvo dalyvių net tik iš Rusijos ir įvairių Europos sąjungos šalių, bet ir Kazachstano, Uzbekistano, Kirgizijos, Egipto, Izraelio, Indijos, Indonezijos, Honkongo ir net Kinijos. Puikiai M. Žuravliovai sekėsi ir Latvijos sostinėje Rygoje vykusiame atvirajame Latvijos ušu čempionate, kur dalyvavo sportininkai iš Latvijos, Lietuvos, Rusijos ir Norvegijos. Žuravliova iškovojo 4 aukso ir 2 sidabro medalius. Taip pat ji tapo garbės taurės daugiakovės nugalėtoja. Rygoje iš viso klaipėdiečiai pelnė net 30 medalių. Dar ant prizininkų pakylos laiptelio po kelis kartus kopė Jokūbas Žebrauskis, Artiomas Onisčiukas, Konstantinas Cybakovas ir Markas Sokolovas. https://m.ve.lt/article-new/1697059  
Lietuvos UŠU žvaigždės

Lietuvos UŠU žvaigždės

Vasario 18-21 dienomis Maskvoje, Ušu rūmuose, vyko trečiosios elitinės tarptautinės varžybos „Ušu žvaigždės“ (Wushu stars). Varžybose dalyvavo daugiau nei 700 sportininkų iš įvairių Azijos bei Europos šalių, kurie varžėsi Ušu Taolu bei Sanda rungtyse. Mūsų šalį atstovavo keturi sportininkai, visi keturi lietuvaičiai grįžo su apdovanojimais.  Klaipėdos ušu akademijos atstovas Aram Muradyan iškovojo 1-ąją vietą tradicinio ušu kategorijoje  Bajiquan  (18-35 amž. grup.).  Jo auklėtinė – Elada Pučkytė taip pat iškovojo aukso medalį Bajiquan rungtyje bei užėmė trečiąją vietą Nanquan kategorijoje (32 formos, amž. grup. – 9-11). Ksenija Kudriavceva tradicinio ušu kategorijoje Wudanquan iškovojo 1-a vieta (9-11 amž.grup.), o Kamila Pavlova trumpųjų ginklų kategorijoje (Vėduoklė) užėmė trečią vietą (12-14 amž. grup.). Lietuvos ušu federacija sveikina  Lietuvos atstovus pasiekus puikių rezultatų!
Vilnius sieks  Taiči rekordo – gali prisijungti kiekvienas

Vilnius sieks Taiči rekordo – gali prisijungti kiekvienas

Kasmet švenčiamos Pasaulinės Taiči (Taijiquan) ir Cigung (Qigong) dienos, proga Vilniaus Rotušės aikštėje organizuojamas didelis tarptautinis renginys, kuriame bus siekiama užfiksuoti Baltijos šalių Taiči rekordą. Susivienyti ir tapti šio rekordo dalimi šalies gyventojai bei svečiai iš užsienio kviečiami balandžio 30 d., kai bus fiksuojamas masiškiausias Taiči atlikimas. Mielai laukiame ne vien Taiči ir Cigung praktikuotojų iš Lietuvos bei kitų Baltijos šalių, bet ir visų kuriems nesvetima fizinė kultūra, sveikatinimo praktikos bei kovos menai. Laukiami ir tie kuriems iki šiol neteko nieko apie tai girdėti ar iš arčiau susipažinti su šiuo kinų kultūros fenomenu. Pagrindinės renginio organizatorės Lietuvos ušu federacijos prezidento Tomo Lapinsko teigimu, tokio mąsto renginys Baltijos šalyse organizuojamas pirmą kartą, laukiama nemažai svečių iš kaimyninių šalių.  Šiuo renginiu be kita ko bus atidaromas naujas nemokamų Taiči mankštų sezonas, bus surengti Lietuvos bei užsienio Taiči bei Cigung meistrų pasirodymai. Renginyje galima sudalyvauti be jokio pasiruošimo, šventės dalyviai, vadovaujami patyrusių Lietuvos Taidzičuan asociacijos instruktorių, kartu atliks aštuonis pradinius Taiči judesius:“ Laukiame visų norinčių sudalyvauti bei stebėti rekordo fiksavimą, tačiau tuos kurie norėtų pasibandyti judesius iš anksto, mūsų instruktoriai kvies sudalyvauti nemokamose pamokose, kurios bus organizuojamos balandžio 23 ir 24 dienomis nuo 10 val. Rotušės aikštėje“, – sako  Lietuvos Taidzičuan asociacijos prezidentas […]

Archyvas

2026
Invitation to Baltic Open Wushu/Kung fu Championship 2026Dear Athletes, Coaches, and Wushu Enthusiasts,We are pleased to invite you to the BALTIC OPEN KUNG FU WUSHU CHAMPIONSHIP 2026, a vibrant international competition celebrating skill, discipline, and the spirit of traditional and modern Wushu. Date: February 28 - March 1Hosted by: Lithuanian wushu federation This championship welcomes participants of all ages and skill levels. The event will feature a full range of traditional Kung Fu and contemporary Wushu disciplines, including: Hand and weapon Taolu Traditional styles Sanda / Light Sanda Bingdao Group and individual performances Join us for an unforgettable weekend filled with high-level competition, cultural exchange, and the shared passion for martial arts.We look forward to your participation and to creating a dynamic championship experience for all.ALL ARE WELCOME
2024
Invitation to Baltic Open Wushu/Kung fu Championship 2025Dear Esteemed Guests, We are pleased to extend a warm invitation to you to attend the Baltic Wushu/Kung fu Championship 2025, the premier martial arts event in the Baltic region. This esteemed event will showcase a variety of disciplines including Taolu, Sanda, Qingda, Shuaijiao, Kongsao, Mu Ren Zhuang, Bingdao, and Tuishou, promising an exhilarating experience for participants and spectators alike. Event Details: Location: Vilnius, Lithuania Date: MARCH 22 – 23 The Baltic Wushu/Kung fu Championship 2025 represents not only a competition but also an opportunity to celebrate and promote the rich heritage and dynamic spirit of Wushu. This event promises to be the largest regional competition of its kind this year in the Baltic region and will feature some of the most skilled practitioners from across the globe. We look forward to welcoming you to Vilnius for what promises to be a memorable and exciting event. For more details and to register your attendance, please contact our event coordinator directly email: info@wushu.lt, mob. +370 62071996 Thank you and we eagerly anticipate your participation. Welcome to Vilnius! Sincerely, Tomas Lapinskas President Lithuanian Wushu Federation  Invitation to Baltic Open Wushu Championship 2024 in Vilnius, LithuaniaDear Esteemed Guests, We are pleased to extend a warm invitation to you to attend the Wushu Baltic Championship 2024, the premier martial arts event in the Baltic region. This esteemed event will showcase a variety of disciplines including Taolu, Sanda, Qingda, Shuaijiao, Kongsao, Mu Ren Zhuang, Bingdao, and Tuishou, promising an exhilarating experience for participants and spectators alike. Event Details: Location: Vilnius, Lithuania Date: OCTOBER 12 – 13 The Wushu Baltic Championship 2024 represents not only a competition but also an opportunity to celebrate and promote the rich heritage and dynamic spirit of Wushu. This event promises to be the largest regional competition of its kind this year in the Baltic region and will feature some of the most skilled practitioners from across the globe. We look forward to welcoming you to Vilnius for what promises to be a memorable and exciting event. For more details and to register your attendance, please contact our event coordinator directly email: info@wushu.lt, mob. +370 62071996 Thank you and we eagerly anticipate your participation. Welcome to Vilnius! Sincerely, Tomas Lapinskas President Lithuanian Wushu Federation BALTIC OPEN WUSHU CHAMPIONSHIP 2024 RULES AND REGULATIONS BALTIC OPEN WUSHU CHAMPIONSHIP 2024 APPLICATION FORM TAOLU BALTIC OPEN WUSHU CHAMPIONSHIP 2024 APPLICATION FORM TUISHOU KONG SAO QINGDA SANDA LIGHT SANDA BINGDAO WAIVER OF LIABILITIES BALTIC OPEN WUSHU CHAMPIONSHIP 2024 WUSHU BING DAO RULES CHINESE WRESTLING SHUAI JIAO RULESLietuvos ušu atstovai – elitinių Europos atletų dešimtukeGegužės 3–5 dienomis Stokholme, Švedijoje, vyko 19-asis Europos ušu čempionatas. Jame varžėsi daugiau nei 400 sportininkų iš 24 Europos šalių. Lietuvos atstovai parvežė namo penkis aukso, aštuonis sidabro ir vieną bronzos medalį, užsitikrindami vietą tarp dešimties geriausių Europos komandų. Klaipėdos sportininkas Dementijus Aleksandrovas trijose sportinio ušu rungtyse iškovojo pirmąsias vietas. Taip pat aukso medalius į Lietuvą atvežė klaipėdietės Jekaterina Kucajeva ir Aleksija Tyšakova. Sidabro medaliai atiteko Darjai Pavliukovai, J. Kucajevai, Aleksandrui Cepenkovui bei Jevgenijai Trafimišinai, kurie dalyvavo įvairiose rungčių kategorijose. Nadežda Zacharova tradicinio ušu kategorijoje iškovojo bronzos medalį, o dar vienas klaipėdietis Konstantinas Cybakovas vyrų tradicinio ušu kategorijoje užėmė ketvirtąją vietą. Lietuvos ušu federacijos prezidento, Tomo Lapinsko teigimu, Lietuvos atstovai įrodė, jog geba ne tik sėkmingai varžytis su Europos lyderiais, bet ir juos pralenkti meistriškumu. „Šiemet Europos ušu čempionate, nepaisant dalyvių gausos visose kategorijose, mūsų sportininkų rezultatai buvo išskirtiniai. Lietuvos ušu rinktinė yra viena stipriausių Europoje ir neabejotina lyderė Baltijos regione, o tai patvirtina ir varžybų rezultatai“, - sakė T. Lapinskas. Federacijos prezidentas taip pat išreiškė apgailestavimą dėl lėšų trūkumo, dėl kurio nepavyko išsiųsti gausesnės komandos į čempionatą. „Turime pripažinti, kad šiuo metu sporto organizacijų finansavimo kriterijai mūsų šalyje yra migloti, sukurta aibė barjerų  finansavimui gauti, kurie žlugdo vadinamąsias mažesnes sporto federacijas. Tikiuosi, kad artimiausioje ateityje bus atsižvelgta į mūsų atletų bei trenerių pastangas, profesionalumą bei pasiektus rezultatus, ir finansavimo situacija pagerės“, - tikėjosi T. Lapinskas. Spalio 12–13 dienomis Lietuvoje, jau antrą kartą, vyks atviras Baltijos šalių ušu čempionatas. *Ušu (dar vadinamas Kung Fu) – bendrinis terminas, apibūdinantis visus kinų kovos menus bei kovinio sporto šakas, sparčiai populiarėjančias ne tik Kinijoje, bet ir visame pasaulyje. Pirmasis pasaulio ušu čempionatas įvyko 1991-aisiais. Šiuo metu Tarptautinė ušu federacija aktyviai siekia ušu, kaip olimpinės sporto šakos, pripažinimo.  On October 12-13, the Open Baltic Kung Fu Championship 2024 will take place in VilniusOn October 12-13, in Vilnius at the Vilnius Gediminas Technical University sports hall, the Open Baltic Wushu (Kung Fu) Championship will be held for the second time in Lithuania. The competition is expected to attract a record number of participants. Athletes will compete in all categories of the Wushu sports branch: in demonstrative martial arts routines (taolu), light and full contact (sanda) fights, Yong Chun (Wing Chun) style kongsao fights, Chinese wrestling (shuaijiao) and pushing hands (tuishou) matches, as well as fencing (bingdao) competitions. According to Tomas Lapinskas, president of the Lithuanian Wushu Federation, it took more than seven years to secure the right to host such a high-level competition in our country. "We hope that this level of competition will once again draw the attention of Lithuanians to this sport and martial art, which is, in one way or another, at the roots of all Eastern countries' martial and traditional disciplines. It will allow us to gain more experience and demonstrate that Wushu in our country holds as honorable a place as any other sport. Especially since today we have not only European but also world Wushu champions defending the country's honor in competitions abroad and the largest Wushu team in the Baltic states," states T. Lapinskas.Spalio 12-13 d. Vilniuje vyks atviras Baltijos ušu (kung fu) čempionatas 2024Spalio 12-13 d. Vilniuje, Vilniaus Gedimino Technikos Universiteto sporto salėje jau antrą kartą Lietuvoje vyks atviras Baltijos ušu (kung fu) čempionatas. Varžybose laukiama rekordinio dalyvių skaičiaus. Sportininkai varžysis visose ušu sporto šakos kategorijose: parodomosiose kovinių veiksmų kompleksų rungtyse (taolu), lengvo ir pilno kontakto (sanda) kovose, Yong chun (Wing chun) stiliaus kongsao kovose, kiniškose imtynėse (shuaijiao) ir tuishou rungtyse bei fechtavimo (bingdao) rungtyse. Pasak Lietuvos ušu federacijos prezidento Tomo Lapinsko, išsikovoti teisę rengti tokio lygio varžybas mūsų šalyje užtruko daugiau nei septynerius metus. „Tikimės, kad tokio lygio varžybos leis dar kartą atkreipti lietuvaičių dėmesį į šią sporto šaką bei kovos meną, kuris, vienaip ar kitaip, yra visų Rytų šalių kovinių sportinių bei tradicinių disciplinų ištakose, įgyti daugiau patirties ir pademonstruoti, kad mūsų šalyje ušu sportas užima tokią pat garbingą vietą kaip kitos sporto šakos. Juolab, kad šiandien mūsų šalyje turime ne tik Europos bet ir pasaulio ušu čempionų, ginančių šalies garbę varžybose užsienyje bei didžiausią ušu komandą Baltijos šalyse“, – teigia T. Lapinskas.Savaitgalį Vilniuje vyks 10-asis Lietuvos ušu čempionatasSavaitgalį Vilniaus Karoliniškių gimnazijoje vyks 10-asis Lietuvos ušu čempionatas Dalyviai varžysis Taolu, kontaktinių kovų – Sanda ir Qingda, Yongchun (Wing chun) stiliaus kovose, kiniškų imtynių – Shuaijiao bei kovų su ginklais – Bingdao kategorijose. Renginio pradžia 10:00 Renginio informacija Facebook’eVasario 24 d. Vilniuje vyko atviras Šaolino ušu turnyrasŠių metų pradžioje, vasario 24 d. Vilniuje vyko atviras Šaolino ušu turnyra. Lietuvos tradicinio ušu asociacijos „Shaolin“ organizuotame turnyre dalyvavo daugiau nei šimtas įvairaus amžiaus dalyvių. Šįkart turnyro dalyviai varžėsi kiniškų imtynių (shuaijia), riboto kontakto kovose (qingda) bei fechtavimo kardais (bingdavo) rungtyse. Didžiausias dalyvių skaičius susirinko shuajiao rungtyje.  Pasak asociacijos vadovo Tomo Lapinsko, tikimasi, kad tokio pobūdžio turnyras yra unikalus, todėl jau kitais metais laukiam gausaus Šaolino ušu praktikuotųjų iš kitų šalių.
2023
Vilniuje pirmą kartą vyks Atviras Baltijos ušu čempionatasSavaitgalį Vilniuje, Vilniaus Gedimino Technikos Universiteto sporto salėje pirmą kartą vyks atviras Baltijos ušu (kung fu) čempionatas. Varžybose laukiama rekordinio dalyvių skaičiaus iš Lietuvos, Latvijos, Estijos, Lenkijos, Švedijos, Vokietijos, Šveicarijos, Bulgarijos, Azerbaidžano bei Kinijos, rašoma ušu federacijos pranešime žiniasklaidai. Sportininkai varžysis visose ušu sporto šakos kategorijose: parodomosiose kovinių veiksmų kompleksų rungtyse (taolu), lengvo (qingda) ir pilno kontakto (sanda) kovose, kiniškose imtynėse (shuaijiao) bei fechtavimo (bingdao) rungtyse. Pasak Lietuvos ušu federacijos prezidento Tomo Lapinsko, išsikovoti teisę rengti tokio lygio varžybas mūsų šalyje užtruko daugiau nei septynerius metus. „Tikimės, kad tokio lygio varžybos leis dar kartą atkreipti lietuvaičių dėmesį į šią sporto šaką bei kovos meną, kuris, vienaip ar kitaip, yra visų Rytų šalių kovinių sportinių bei tradicinių disciplinų ištakose, įgyti daugiau patirties ir pademonstruoti, kad mūsų šalyje ušu sportas užima tokią pat garbingą vietą kaip kitos sporto šakos. Juolab, kad šiandien mūsų šalyje turime ne tik Europos bet ir pasaulio ušu čempionų, ginančių šalies garbę varžybose užsienyje bei didžiausią ušu komandą Baltijos šalyse“, - teigė T. Lapinskas. Ušu sporto šaka skirstoma į dvi stambias disciplinas: ušu taolu – kovinių veiksmų demonstracija (atitikmuo karate kata) ir ušu dvikovės disciplinos. Šių metų Baltijos ušu čempionate dominuos dvikovės rungtys: „ušu dvikovės rungtys – išsiskiria didele įvairove, kur kiekvienas gali pasirinkti sudalyvauti varžybose pademonstruodami savo stipriausius gebėjimus – imtynėse, smūginėse disciplinose ar fechtavime. Renginyje varžysis modernaus sportinio ir tradicinio ušu atstovai. Čempionato dalyviai bei svečiai taip pat turės neeilinę galimybę betarpiškai susipažinti su autentiškais legendinio Šalino vienuolyno kovos menais bei kultūra sudalyvaudami seminare, kurį ves specialiai šia progą į Lietuvą atvykę Tarptautinio tradicinio Šaolino ušu tyrimo instituto meistrai iš Kinijos ir Šveicarijos. „Dviejų dienų seminaras - skirtas ne vien profesionaliems ušu atstovams bet ir visiems vilniečiams bei miesto svečiams, besidomintiems rytų kultūra bei kovos menais. Lietuvos ušu federacijos kvietimu Vilniuje viešės autentiško Šaolino kovos meno atstovai, todėl visi norintieji turės unikalią galimybę betarpiškai susipažinti su šiuo legendiniu kovo menu bei kultūra“, - sakė Lietuvos ušu federacijos prezidentas.ŠAOLINO KUNG FU SEMINARAS SU MEISTRAIS IŠ KINIJOSPirmą kartą Lietuvoje lankysis net trys autentiško Šaolino kovos meno meistrai - trys geriausi garsaus autentiško Šaolino ušu (Kung fu) meistro Hu Zhengsheng mokiniai: Jang Singhui (Yang Xinghui) ir Džang Dungčen (Zhang Dongchen) (Kinija) bei Joel Achermann (Šveicarija), atstovaujantys Autentiško Šaolino Ušu (Kung fu) palikimo tyrimo institutą (https://shaolinxinyiba.academy/). Svečiai ves tradicinio Šaolino kovos meno seminarą. Seminaro temas - tradicinis Šaolinio kardas dao (Shaolin Tongbi Dao).  Registruoti į seminarą galima el, paštu info@wushu.lt Seminar onn Facebook Youtube viedeoTRADITIONAL SHAOLIN SWORD SEMINAR WITH XINYIBA MASTERSAuthentic Shaolin Kung fu (wushu) seminar (Shaolin Tongbi Dao) fith 3 best students of Shaolin Xinyiba Master Hu Zhengsheng: Yang Xinghui, Zhang Dongchen (China) and Joel Achermann (Switzerland) from Shaolin Xinyiba Research Society All are welcome. Seminar on Facebook Youtube viedeo Seminar place and hall Place: Vilnius Gediminas Technical University, sports hall Address: Saulėtekio alėja 28 https://goo.gl/maps/KdJB6LSQT6Bfrk5E9 How to get to VGTU - Saulėtekio I rūmai by Bus?ATVIRAS BALTIJOS UŠU (KUNG FU) ČEMPIONATAS VILNIUJEPirmą kartą Lietuvoje vyks ATVIRAS BALTIJOS UŠU (KUNG FU) ČEMPIONATAS. Laukiame dalyvių iš daugiau nei dešimties šalių. Dalyviai varžysis Taolu, kontaktinių kovų - Sanda ir Qingda, Yongchun (Wing chun) stiliaus kovose, kiniškų imtynių - Shuaijiao bei kovų su ginklais - Bingdao kategorijose. Renginio informacija Facebook'e DAUGIAU INFORMACIJOS APIE RENGINĮ (ANGLŲ KALBA) RASITE ČIA OPEN BALTIC WUSHU CHAMPIONSHIP Taip pat čempionato metu Lietuvoje lankysis net trys geriausi garsaus autentiško Šaolino ušu (Kung fu) meistro Hu Zhengsheng mokiniai: Jang Singhui (Yang Xinghui) ir Džang Dungčen (Zhang Dongchen) (Kinija) bei Joel Achermann (Šveicarija), atstovaujantys Autentiško Šaolino Ušu (Kung fu) palikimo tyrimo institutą (https://shaolinxinyiba.academy/). Svečiai ves tradicinio Šaolino kovos meno seminarą. Seminaro temas - tradicinis Šaolinio kardas dao (Shaolin Tongbi Dao).  Registruoti į seminarą galima el, paštu info@wushu.lt Seminaro informacija Facebook'e      BALTIC WUSHU CHAMPIONSHIPS OPENLithuanian Wushu Federation is happy to announce, that Baltic Open Wushu (Kung Fu) championships will be held in Vilnius on October 6 - 8, 2023 Competition is based on Taolu, Tuishou, Kongsao, Sanda, Qingda, Shuaijiao, Bingdao and we would like to invite the athletes to participate in these events. Welcome to Vilnius! CHINESE WRESTLING SHUAI JIAO TOURNAMENT RULES AND REGULATIONS 2023 WUSHU BINGDAO RULES TOURNAMENT RULES AND REGULATIONS 2023 WAIVER OF LIABILITIES 2023 BALTIC OPEN WUSHU CHAMPIONSHIPS REGULATIONS 2023 WUSHU SANDA RULES WUSHU QINGDA RULES YONG CHUN QUAN (WING CHUN) SANSHOU RULES TAIJI TUISHOU RULES WUSHU TAOLU RULES WUSHU TAOLU REGISTRATION FORM WUSHU TUISHOU, QINGDA, SANDA, YONG CHUN (WING CHUN) SANSHOU, BINGDAO, SHUAIJIAO REGISTRATION FORM EVENT ON FACEBOOK Baltic Open Wushu Championship 2023 TAOLU, TUISHOU, QINGDA, SANDA, SHUAIJIAO, YONG CHUN SANSHOW (Wing Chun free-fighting), BINGDAO 7-8 October 2023, Vilnius (Lithuania) GENERAL INFORMATION:   1.1  Organizer: Lithuanian Wushu Federation. 1.2 Competition is divided to: Taolu, Tuishou, Sanda, Qingda, Yong Chun Sanshou (Wing Chun free-fighting), Shuaijiao, Bingdao. 1.3 Date of the competition: October 6-8 1.3.1 Arrival of participants: October 6 1.3.2 Registration: 19:00 – 21:00,  October 6 1.3.3 Weighing-in: 08:00 to 10:00 October 7 1.3.4 Competition dates and time: October 7-8, competition starts at  9:00 a.m. 1.3.5 Day of the departure – Ocober 9 1.4 Final entry form must be filled and send to info@wushu.lt and registered at the https://www.competitionbook.com/ not later than September 25, 2023. COMPETITION PALCE: Saulėtekio alėja 28, LT-10225, Vilnius, Lietuva REGISTRATION FEE: Registration fee for Taolu, 40 EUR for the first event and 10 EUR per every aditional event. Registration fee for Tuishou is 40 EUR and 10 EUR per every aditional event Registration fee for Sanda is 40 EUR and 10 EUR per every aditional event Registration fee for Qingda is is 40 EUR and 10 EUR per every aditional event Registration fee for Shuaijiao is 40 EUR and 10 EUR per every aditional event Registration fee for Yong Chun Sanshou is 40 EUR and 10 EUR per every aditional event Registration fee for Bingdao is 40 EUR and 10 EUR per every aditional event COMPOSITION OF TEAM: The total number of athletes is not limited. ENTRIES: The Final Entry Forms with events and names of the competitors must be sent to info@wushu.lt and registered at the https://www.competitionbook.com/ not later than September 25 , 2023 (24:00GMT) TAOLU: Age categories: 1)Taolu Category - children 5 years old (male and female separately); 2)Taolu Category - children 6 years old (male and female separately); 3)Taolu Category - children 7 – 8 years old (male and female separately); 4)Taolu Category - children 9 – 11 years old (male and female separately); 5)Taolu Category - children 12 – 14 years old (male and female separately); 6)Taolu Category - juniors15 – 17 years old (male and female separately); 7)Taolu Category - adults 18 - 35 years old (male and female separately); 8)Taolu Category - adults above 36 years old (male and female separately). The age calculation is based on the age on the 31st  December 2023. Competition program - contemporary taolu: 1)  Barehand forms:   Changquan, Nanquan, Taijiquan. 2) Short weapons:     Jianshu, Daoshu, Nandao, Taijijian. 3) Long weapons:      Qiangshu, Gunshu, Nangun.   Children in Taolu Categories 5 y.o. and 6 y.o. may  participate with basic 5 forms „Wu Bu Quan” and 16 forms barehanded and weapon routines.. Children in Taolu Categories 7-8 y.o., 9-11 y.o  may  participate with basic 5 forms „Wu Bu Quan”, 16 forms, 20 forms, ½ 32 forms and 32 forms barehanded and weapon routines.. Children in Taolu Categories 12-14 y.o. may  participate with 32 forms and 1st, 2nd, 3d set barehanded and weapon routines. Juniors in Taolu Categories 15-17 y.o. may  participate with 32 forms and 1st, 2nd, 3d set barehanded and weapon routines. Adults in Taolu Categories 18-35 y.o. may participate with 1st, 2nd, 3d set barehanded and weapon routines. Seniors in Taolu Categories above 36  y.o. may  participate with 1st, 2nd, 3d set barehanded and weapon routines.         6.3  Competition program - Traditional barehand forms: Group 1. Traditional Taijiquan Traditional Taijiquan including Chen, Yang, Sun, Wu, Wu (Hao), Li, Wudang, Zhaobao and other traditional Taijiquan styles divided into Taijiquan competition. Group 2. Traditional Neijiaquan Traditional Baguazhang, Xingyiquan, Wudangquan (Wudang Xingyiquan, Baguaquan etc.) etc. styles divided into quanshu competition. Group 3.  Traditional Nanquan Traditional Guandong, Fujian, Sichuan etc. Nanquan schools (Hong, Li, Mo, Wuzu, Cailifo etc.) divided into quanshu competition. Group 4.  Traditional Shaolinquan Traditional Songshan shaolingquan divided into quanshu. Group 5.  Imitation styles (Xiangxingquan) All imitation routines including Houquan, Yinzhuaquan, Zuiquan, Tanglangquan, Ditangquan, Zonghequan, Minghequan, Heihuquan etc. divided into quanshu competition. Group 6.  Traditional Tongbeiquan, Fanziquan, Chuojiao, Piguaquan styles Traditional Tongbeiquan, Fanziquan, Chuojiao, Piguaquan styles divided into quanshu competition. Group 7. Traditional Yongchun (Wing chun). Traditional Yongchunquan (Wingchun) quanshu routines Biaozhi (Biutze) and Xunqiao (Chumkiu). Group 8.  Other traditional styles   All other traditional quanshu routines: Chaquan, Huaquan, Paoquan, Baimeiquan (Pakmei), Liuhequan, Gongliquan, Yuejiaquan, Wudangquan (except Wudang Taijiquan, Xingyiquan and Baguaquan which belong to above-mentioned categories) etc. Group 9. Yongchunquan Wooden Dummy Routines         6.4  Traditional weapons: Group 1:  single short weapons Group 2:  single long weapons Group 3:  double weapons Group 4:  flexible weapons Group 5: Taijiquan weapons(Taijiquan qixie)         6.5 Duilian: Barehand vs. Barehand, Weapon vs. Weapon, Barehand vs. Weapons TUISHOU, QINGDA, SANDA, YONG CHUN SANSHOW (Wing Chun free-fighting), SHUAIJIAO, BINGDAO  Age categories: Children A: age 8-9 Children B: age 10-11 Cadets: age 12-14 Juniors: age 15-17 Adults: age 18 – 35 Weight Categories: 21kg Category (>18kg-≤ 21kg) 24kg Category (>21kg-≤ 24kg) 27kg Category (>24kg-≤ 27kg) 30kg Category (>27kg-≤ 30kg) 33kg Category (>30kg-≤ 33kg) 36kg Category (>33kg-≤ 36kg) 39kg Category (>36kg-≤ 39kg) 42kg Category (>39kg-≤ 42kg) 45kg Category (>42kg-≤ 45kg) 48kg Category (>45kg-≤ 48kg) 52kg Category (>48kg-≤ 52kg) 56kg Category (>52kg-≤ 56kg) 60kg Category (>56kg-≤ 60kg) 65kg Category (>60kg-≤ 65kg) 70kg Category (>65kg-≤ 70kg) 75kg Category (>70kg-≤ 75kg) 80kg Category (>75kg-≤ 80kg) 85kg Category (>80kg-≤ 85kg) 90kg Category (>85kg-≤ 90kg) Over 90kg Category (>90kg)   TUISHOU, YONG CHUN SANSHOW (Wing Chun free-fighting), QINGDA and SANDA events will be held according EWUF rules. https://ewuf.org/documents/ All participants of Qingda and Sanda must have  two sets of clothing (red and blue), according to EWUF regulations. Protective equipment will be provided by the organisers. NOTA BENE. Children under 12 years old have to compete with FACE MASK HEAD GUARD. All participants of BINGDAO must have black t-shirt and black trousers covering both ankles. (T-shirts and trousers must be without writings on them. The only exception is - sports club name or Chinese characters). BINGDAO protective equipment will be provided by the organisers. WUSHU BINGDAO (DUANBING) event will be held according Chinese Wushu Association rules: https://wushu.lt/baltic-wushu-championships-open/ All participants of SHUAIJIAO must have black t-shirt and black trousers covering both ankles. (T-shirts and trousers must be without writings on them. The only exception is - sports club name or Chinese characters). SHUAIJIAO equipment will be provided by the organisers. SHUAIJIAO event will be held according Lithuanian Wushu Federation rules: https://wushu.lt/baltic-wushu-championships-open/ OTHER MATTERS Each team is required to bring the following: The original Final Entry Form; For every competitor: - Citizen passport (original); - Health certificates; - Valid Life Insurance Certificate; - Waiver of Liabilities.       COMPETITION MANAGEMENT Tomas Lapinskas, info@wushu.lt Andrey Andrienko kmnklaipeda@gmail.com Deividas Vaškelis deividas.vaskelis@gmail.com The registration fee must be paid at the technical committee at the time of the arrival or by bank transfer to Lithuanian Wushu Federation bank account: Reciever: Lithuanian Wushu Federation Address: Vilniaus g. 45-7, Vilnius, Lithuania Reg. Nr. 300787430 Bank name: AB SEB bankas Account No.: LT89 7044 0000 8262 2517 www.wushu.lt At the same time we will be helding an Authentic Shaolin brodsword (Shaolin Tongbi Dao) seminar with Shaolin Xinyiba masters from China (October 6th  and 8th). https://www.youtube.com/watch?v=P2Z15wEIhFI Competition and seminar place and hall Place: Vilnius Gediminas Technical University, sports hall Address: Saulėtekio alėja 28 https://goo.gl/maps/KdJB6LSQT6Bfrk5E9 How to get to VGTU - Saulėtekio I rūmai by Bus?  
2022
Nemokamos Ušu, Taiči ir Ci Gung treniruotės Vilniečiams!Nuo liepos 1 d. Lietuos ušu federacija kviečia prisijungti prie nemokamų sezoninių sporto (ušu) ir sveikatinimo (Taijiquan (Taiči), Qigong (Ci Gung)) treniruočių Vilniaus miesto viešosiose erdvėse. Skirtingų amžiaus grupių (vaikų, paauglių, suaugusiųjų bei senjorų) Vilniaus miesto mikrorajonų gyventojai. Užsiėmimų pobūdis bei aktyvumas bus organizuojamas atsižvelgiant į lankančiųjų amžių bei fizinio aktyvumo poreikius ir gebėjimus. Projekto tikslas - prisidėti prie Vilniaus gyventoju fizinio aktyvumo skatinimo, siekiant į fizinio aktyvumo veiklas įtraukti kuo daugiau įvairaus amžiaus vilniečių bei suteikti vilniečiams profesionalias šios srities paslaugas, supažindinti miestiečius su skirtingomis jų amžiaus ir fizinei būklei pritaikytomis fizinio aktyvumo formomis. Registruotis galima el.paštu info@wushu.lt arba telefonu +370 62071996 Laukiame Jūsų!Palaikykime mūsų atstovę Taiči čempionate KinijojePalaikykime Lietuvos atstovę Taijiquan (Taiči) online čempionate Kinijoje - Jekateriną. Balsuokime! Balsuoti galima du kartus (po vieną kartą kiekvienoje rungtyje). AČIŪ! https://2022wushu.sports.cn/detail.html?voideid=D991B28E32AF48E298F9F39B3439064D&fbclid=IwAR0hdvfeMU3Bl-zzEyVyY8-bAfsf2K4ZW6MqpHGDxISYXQBpx3eV6KWSnuc https://2022wushu.sports.cn/detail.html?voideid=ADE07D55702143E885EBD8B6E838CE6C&fbclid=IwAR3Vav4iPPHqUZ7eMsYFFAK5c2hnnS3fy80UJymIOgAI9GqsjwNVzJQrxds  Vilniuje vyko ušu taurė miesto 700 metų jubiliejuj paminėtiGegužės 7 dieną, Vilniaus kultūros, pramogų ir sporto rūmuose vyko ypatingas renginys -  Vilniaus atvira ušu taurė miesto 700 metų jubiliejuj paminėti. Varžybose dalyvavo daugiau nei septyniasdešimt įvairaus amžiaus dalyvių, kurie išbandė savo jėgas kovinių veiksmų kompleksų demonstracijoje (taolu), lengvo (qingda) ir pilno kontakto (sanda) kovose bei kiniškų imtynių (shuaijiao) rungtyje. Lietuvos ušu federacijos vardu dėkojame visiem varžybų dalyviams, apsilankiusiems svečiams ir žiūrovams bei Vilniaus miesto savivaldybei už paramą renginiui. Pasak Lietuvos ušu federacijos prezidento Tomo Lapinsko, varžybos parodė, kad mūsų sporto šakos atstovai, kaip matyt ir kitų sporto šakų, pasiilgo „gyvų“ varžybų, emocijų bei bendravimo: „Nustebino tai, kad daugelis dalyvių varžėsi ne vienoje o mažiausiai dviejose rungtyse – tiek suaugusieji, tiek mažieji ušu praktikuotajai. Tikiuosi, kad greitai grįšime į įprastą rėžimą, spėsime pasiruošti Baltijos, Europos bei pasaulio čempionatams ir vėl turėsime galimybę išsiųsti lietuvaičius varžytis su geriausiais pasaulio ušu sporto šakos atstovais“, - sako T. Lapinskas.   Dalinamės varžybų akimirkomis:  Vilniaus atvira ušu taurė miesto 700 metų jubiliejuj paminėtiŠį šeštadienį, Vilniaus kultūros, pramogų ir sporto rūmuose ( Žirmūnų g. 1E, Vilnius 09101) vyks Vilniaus atvira ušu taurė miesto 700 metų jubiliejuj paminėti. Varžybos skirstomos į -  Ušu taolu, lengvo (qingda) ir pilno kontakto (sanda) kovos bei kiniškų imtynių (shuaijiao) kategorijas. Vilnius Open Wushu (Kung Fu) cup 700th anniversary of Vilnius Lithuanian Wushu Federation is happy to announce, that Vilnius Open Wushu (Kung Fu) cup 700th anniversary of Vilnius will be held in Vilnius on May 7, 2022 Competition is based on Taolu, Tuishou, Kongsao, Sanda, Qingda, Shuaijiao and we would like to invite the athletes to participate in these events. Welcome to Vilnius! VILNIUS OPEN WUSHU (KUNG FU) CUP 700TH ANNIVERSARY OF VILNIUS TAOLU, TUISHOU, QINGDA, SANDA, SHUAIJIAO May 7, 2022, Vilnius Žirmūnų g. 1E,  Vilnius Palace of Culture, Entertainment and Sports 2022 05 07, Vilnius GENERAL INFORMATION Organizer: Lithuanian Wushu Federation. Competition is divided to: Taolu, Tuishou, Sanda, Qingda, Kong Sao, Shuaijiao Date of the competition: May 7 3.1. Arrival of participants – May 7 3.2. Registration meeting 10:00 May 7 3.3. Weighing-in from 10:00 May 7 3.4. Competitions – 10:00 May 7. Opening ceremony starts at 11:00 a.m. 3.5. Day of the departure – 10:00 May 7 Final entry form must be filled and send to info@wushu.lt not later than May 5 (24:00GMT) COMPETITION PALCE: Žirmūnų g. 1E,  Vilnius Palace of Culture, Entertainment and Sports Lithuania COMPOSITION OF TEAM The total number of athletes is not limited. ENTRIES The Final Entry Forms with events and names of the competitors must be sent to info@wushu.lt not later than May 5, (24:00GMT) TAOLU: Age categories: 1) Taolu Category - children 6 years old or less (male and female separately); 2) Taolu Category - children 7 – 8 years old (male and female separately); 3) Taolu Category - children 9 – 11 years old (male and female separately); 4) Taolu Category - children 12 – 14 years old (male and female separately); 5) Taolu Category - juniors 15 – 17 years old (male and female separately); 6) Taolu Category – adults 18 - 35 years old (male and female separately); 7) Taolu Category – adults above 36 years old (male and female separately); Competition program: 1) Wubuquan 2) Barehand forms: Changquan, Nanquan, Taijiquan. 3) Short weapons: Jianshu, Daoshu, Nandao. 4) Long weapons: Qiangshu, Gunshu, Nangun. 5) Taijiquan weapons Time of performance: not less than 1:20 min, (Taijiquan - from 4 to 6 min); Taijiquan weapons - from 3 to 4 min. 6) Traditional barehand forms: Group 1. Traditional Taijiquan Traditional Taijiquan including Chen, Yang, Sun, Wu, Wu (Hao), Li, Wudang, Zhaobao and other traditional Taijiquan styles divided into Taijiquan competition. Note: 24, 48, 88, 42 and other single modern routines are not to be used. Group 2. Traditional Neijiaquan Traditional Baguazhang, Xingyiquan, Wudangquan (Wudang Xingyiquan, Baguaquan etc.) etc. styles divided into quanshu competition. Group 3. Traditional Nanquan Traditional Guandong, Fujian, Sichuan etc. Nanquan schools (Hong, Li, Mo, Wuzu, Cailifo etc.) divided into quanshu competition. Group 4. Traditional Shaolinquan Traditional Songshan shaolingquan divided into quanshu. Group 5. Imitation styles (Xiangxingquan) All imitation routines including Houquan, Yinzhuaquan, Zuiquan, Tanglangquan, Ditangquan, Zonghequan, Minghequan, Heihuquan etc. divided into quanshu competition. Group 6. Traditional Tongbeiquan, Fanziquan, Chuojiao, Piguaquan styles Traditional Tongbeiquan, Fanziquan, Chuojiao, Piguaquan styles divided into quanshu competition. Group 7. Traditional Yongchun (Wing chun). Traditional Yongchunquan (Wingchun) quanshu routines Biaozhi (Biutze) and Xunqiao (Chumkiu) Group 8. Other traditional styles All other traditional quanshu routines: Chaquan, Huaquan, Paoquan, Baimeiquan (Pakmei), Liuhequan, Gongliquan, Yuejiaquan, Wudangquan (except Wudang Taijiquan, Xingyiquan and Baguaquan which belong to above-mentioned categories) etc. Time of performance: not less than 1 min. For the traditional Taijiquan 4 to 6 min. 7) Traditional weapons: Group 1: single short weapons Group 2: single long weapons Group 3: double weapons Group 4: flexible weapons Time of performance: not less than 1 min. Group 5: Taijiquan weapons (Taijiquan qixie) Time of performance: from 3 to 4 min. Duilian fighting sets: Barehand vs. Barehand, Weapon vs. Weapon, Barehand vs. Weapons Time of performance: duilian routine not less than 50 sec. 9) Group events: 6 persons of any age category. Time of performance: from 3 to 4 min. TUISHOU, QINGDA, SANDA, KONG SAO (Yong Chun/Wing Chun), SHUAIJIAO: 1) Events will be held according EWUF rules (exept Shuaijiao), but without using lei tai (Shuaijiao no Jiao fu 跤服). Suitable mats will be used instead in the fighting area. https://ewuf.org/documents/ 1) Events will be held according EWUF rules (exept Shuaijiao no Jiao fu), but without using lei tai (Shuaijiao no Jiao fu).Suitable mats will be used instead in the fighting area. https://ewuf.org/documents/ Shuaijiao (no Jiao fu) download here https://wushu.lt/.../ChineseWrestling-Shuai-Jiao-No... 2) All participants of Qingda and Sanda must have two sets of protection gears (red and blue or black) and two sets of clothing, according to EWUF regulations. NOTA BENE. Children under 12 years old have to compete with FACE MASK HEAD GUARD. https://www.facebook.com/events/445951056308935/ The registration fee must be paid at the technical committee at the time of the arrival. www.wushu.lt COMPETITION MANAGEMENT Tomas Lapinskas, info@wushu.lt Deividas Vaškelis deividas.vaskelis@gmail.com Andrey Andrienko kmnklaipeda@gmail.comVilniuje vyko 7-asis Lietuvos ušu čempionatasSpalio 23 d. Vilniuje vyko 7 asis atviras Lietuvos ušu čempionatas. Dėl esamų nepalankių  sąlygų, šiais metais varžybose vėl dalyvavo tik Lietuvos sportininkai. Renginys buvo uždaras, varžybos vyko be žiūrovų. Pasak Lietuvos ušu federacijos prezidento Tomo Lapinsko, šįkart pagilau surengtos ne tik ušu taolu bet ir kontaktinių dvikovų (pilno kontakto – ušu sanda, riboto kontakto – ušu cingda, kiniškų imtynių – šuaizdiao bei tuišou) varžybos. Renginys dalinai finansuojamas Vilniaus miesto savivaldybės sporto projektų konkurso lėšomisUšu Sanda seminaras VilniujeBirželio 19 d. Vilniuje vyko Ušu Sanda seminaras. Seminarą vedė  tarptautinės ušu SANDA B kategorijos teisėju Maksimu Artiševskiu (Baltarusija). M.Artiševskis – sportinės dvikovės (Ušu Sanda, K1 bei Kikbokso specialistas), tradicinio ušu stiliaus Lian Shi Bagua Zhang, 5 kartos tiesioginis paveldėtojas, filosofijos mokslų daktaras. Seminare dalyvavo tiek patyrę ušu sportininkai tiek žmonės norintys susipažinti su šia ušu sporto šakos disciplina. Daugiau apie ušu sanda: Antroji stambi ušu disciplinų grupė – ušu sanda. Sanda (kin, sanda), pažodžiui laisva kova – tai pilno kontakto kovos, pagal ušu sanda taisykles. Kovos idealiu atveju vyksta ant specialios pakylos vadinamos leitai, tačiau neturint tokios pakylos, nacionalinio lygio varžybos gali būti organizuojamos ir ant įprastos dangos ……https://wushu.lt/usu-kaip-moderni-sporto-saka/ Renginys dalinai finansuojamas Vilniaus miesto savivaldybės sporto projektų konkurso lėšomis
2021
Įdomi. Aktyvi. Naudinga. Patikrinta.Tai žodžiai, taikliausiai apibūdinantys vaikų dienos stovyklą „Aš galiu“. Stovykla skirta 5 - 11 metų vaikams, kur jie smagiai leis laiką pozityvioje aplinkoje, turės galimybę susirasti naujų draugų ir patirti daug gerų įspūdžių. Tai puiki galimybė vaikams turiningai ir saugiai pradėti vasaros atostogas bei pasinerti į neatrastą pažinimo pasaulį drauge su ilgametę patirtį turinčiais vadovais. Laikotarpis: ● I pamaina 2021 m. birželio 21 – 25 dienomis (išskyrus 24 d.) Vilniaus Filaretų pradinė mokykla (Filaretų g. 43, Vilnius); ● II pamaina 2021 m. birželio 28 – liepos 2 dienomis Vilniaus Filaretų pradinė mokykla (Filaretų g. 43, Vilnius). Stovyklos kaina. Lietuvos UŠU federacijos organizuojamą stovyklą dalinai finansuoja Vilniaus miesto savivaldybė. Kainos Vilniaus miesto vaikams: ●  I pamaina: 120 eur dabar finansuojant Vilniaus m. savivaldybei 72 Eur ●  II pamaina: 150 eur dabar finansuojant Vilniaus m. savivaldybei  90 eur Stovyklos kaina vaikams iš socialiai remtinų šeimų: I pamaina - 12 Eur, II pamaina - 15 Eur. Į kainą įskaičiuota: užsiėmimai ir ekskursijos dienos metu, maitinimas 3 kartus per dieną. Daugiau informacijos tel. nr. +370 606 95813, Ieva Kareivienė https://docs.google.com/forms/d/e/1FAIpQLSe2JkvRdg8Lwp2c6wVu1P2j6o0yNYObNDHHx9rLOAiQieNIJw/viewform   Rytinė mankšta ir treniruotės Smagi pramoga vaikams ir neįkainojama nauda sveikatai. Kas rytą vaikai stovykloje mankštinsis. Rytiniai užsiėmimai - tai puikus būdas vaikams stovykloje įgyti įprotį dienos pradžioje pabudinti savo kūną. Dienos metu turėsime po smagią treniruotę. Vaikų treniruotės paremtos žaidimais, itin aktyvios ir nuolat kintančios. Svarbiausias tikslas – kuo didesnis pliūpsnis gerų emocijų! Tuo pat metu vaikai mokysis jas reikšti bei pažinti. Svarbu paminėti, jog sportiniai užsiėmimai neretai padeda išspręsti emocines problemas, geriau pažinti save ir kitus.   Ekskursijos ir žygiai Suteikia vaikui keliavimo, atradimo, pažinimo bei naujų potyrių džiaugsmą. Kas dieną turėsime smagias išvykas ar žygius tos dienos tematika. Per daugiametę patirtį dienos stovyklai atrinkome smagiausias, įdomiausias bei didžiausią naudą teikiančias edukacines ekskursijas. Su vaikais leisimės į žygius gamtoje, ieškosime lobio, susipažinsime su skautais ir jų žaidimais, vaikai sužinos, kaip saugiai susikurti laužą ir orientuotis miške. Ekskursijose susipažinsime su senaisiais lietuvių amatais, aplankysime teatrą, susitiksime su kinologais ir leisimės į kitus vaikams dar nepatirtus nuotykius.   Meninės pamokėlės Albertas Einšteinas yra sakęs: „Vaizduotė yra svarbiau nei žinios.“ Menas - kūrybinė žmogaus išraiška, skatinanti vaizduotę. Tapyba, piešimas, keramika, ar bet kokia kita dailės forma yra būdas, kaip vaikai gali perteikti emocijas, išreikšti savo idėjas, o kartais net priimti sprendimus. Manipuliavimas įvairiomis  priemonėmis suteikia vaikui laisvės pojūtį ir skatina sutelkti dėmesį. Meniniai užsiėmimai kelia vaiko pasitikėjimą savimi, jis turi galimybę įsitikinti, jog kažką sukūrė savo rankomis. Meninių pamokėlių metu su vaikais iš paprastų žaliavų mokysimės padaryti įspūdingo grožio darbelius. Vaikai pieš neįprastais būdais, klijuos, lipdys. Užsiėmimai lavins individualius vaikų įgūdžius, tačiau taip pat įtrauksime stovyklautojus ir į kūrybines, grupėms skirtas užduotis. Tokiu būdu mokysimės dirbti komandoje. Nuoroda į registracija https://docs.google.com/forms/d/e/1FAIpQLSe2JkvRdg8Lwp2c6wVu1P2j6o0yNYObNDHHx9rLOAiQieNIJw/viewform  UŠU SANDA SEMINARAS VILNIUJENEEILINĖ PROGA SUSIPAŽINTI SU UŠU SANDA (WUSHU SANDA) SPECIFIKA, PANAŠUMAIS IR SKIRTUMAIS NUO KITŲ KOVINIŲ SPORTO ŠAKŲ BEI JO RYŠIU SU TRADICINIO UŠU KOVINĖMIS TECHNIKOMIS. KVIEČIAME DALYVAUTI! Ušu Sanda (pilno kontakto kovos) seminaras su tarptautinės ušu SANDA B kategorijos teisėju Maksimu Artiševskiu (Baltarusija) M.Artiševskis – sportinės dvikovės (Ušu Sanda, K1 bei Kikbokso specialistas), tradicinio ušu stiliaus Lian Shi Bagua Zhang, 5 kartos tiesioginis paveldėtojas, filosofijos mokslų daktaras. Seminaras vyks lauke. Daugiau apie ušu sanda: Antroji stambi ušu disciplinų grupė – ušu sanda. Sanda (kin, sanda), pažodžiui laisva kova – tai pilno kontakto kovos, pagal ušu sanda taisykles. Kovos idealiu atveju vyksta ant specialios pakylos vadinamos leitai, tačiau neturint tokios pakylos, nacionalinio lygio varžybos gali būti organizuojamos ir ant įprastos dangos ......https://wushu.lt/usu-kaip-moderni-sporto-saka/Kovos menas padeda kurti saveAš mėgaujuosi kiekviena akimirka praleista su ušu, nors ir negaliu to daryti reguliariai. Aš susižavėjau tuo ne tik dėl kūno stiprinimo galimybių, bet ir dėl filosofijos, kuri moko pažinti pasaulį, siūlo unikalų požiūrį į jį. Ušu - harmoninga gilaus dvasingumo ir fizinio žmogaus tobulumo sintezė. Nė vienoje kitoje kultūroje neaptiksime tokios kovos meno ir išmintingo įsigilinimo į savo sielos paslaptis darnos. Būtent dėl to nuo seniausių laikų ušu kovotojai Kinijoje buvo laikomi sektinu pavyzdžiu. Ne veltui praeityje ušu meistrus lygindavo su veidrodžiu: praeivis žvelgdamas į jį mato tik savo atvaizdą, o paties veidrodžio nepastebi. Tuo pat metu veidrodis objektyviai atspindi viską, kas vyksta aplinkui, nesikeisdamas, amžinai išlikdamas pačiu savimi. Dėl šios priežasties daugelio geriausių ušu meistrų vardų mes tikriausiai niekuomet taip ir nesužinosime.  1ųjų tarptautinių ušu online varžybų filmavimo etapasŠių metų kovo 7 - 9 d. Nidoje bus rengiamas pirmasis Tarptautinių ušu online varžybų filmavimo etapas. Tokio pobūdžio tarptautinės varžybos rengiamos pirmą kartą. Varžybų dalyviai privalo pateikti organizatopriams ne tik filmuotus varžybų dalyvių pasirodymus bet ir šalį pristatančią filmuotą medžiagą. 毛娅绮武术文化传播大使呼吁参加《第一届武术文化视频大赛》 - YouTube Lietuvą šiose tarptautinėse varžybose atstovaus Klaipėdos kovos namų komanda. Dalyvių vertinimas prasidės jau balandžio 16 d. Nugalėtojai paaiškės gegužės pradžioje. Nuodora į varžybų organizatorių svetainę https://wushuculture.world/en/Įgyvendintas projektas „Sporto inventoriaus ir įrangos įsigijimas“Ušu sportui sparčiai populiarėjant Lietuvoje auga ir specialios įrangos poreikis tiek sportininkams, kurie dalyvauja varžybose, tiek tiems, kurie sportuoja dėl bendros fizinės formos palaikymo. Kol kas ušu - auganti Lietuvoje sporto šaka, todėl tiek federacijos nariai klubai, tiek asmenys, besitreniruojantys tuose klubuose, susiduria su problemomis bandydami savarankiškai įsigyti Tarptautinės ušu federacijos sertifikuotų ginklų, apsaugų, specialios avalynės - Lietuvos tiekėjai kol kas nėra suinteresuoti atsivežti didesnius kiekius specializuoto inventoriaus. Lietuvos ušu federacijos (LUF) tikslas yra aprūpinti klubus reikalinga įranga bei sportiniu inventoriumi, kad juose sportuojantys vaikai ir suaugusieji galėtų gauti pilnavertes, įdomias, įvairias treniruotes bei sėkmingai ruoštis nacionalinėms ir tarptautinėms varžyboms. Todėl 2020-aisiais LUF, kartu su Sporto rėmimo fondu, įgyvendino projektą „Sporto inventoriaus ir įrangos įsigijimas“, kuris prisidėjo prie to, kad būtų užtikrintas varžybų dalyvių saugumas, kokybiškai, saugiai organizuojamos varžybos pritrauktų daugiau dalyvių. Projektu skatinamas didesnis ušu atletų meistriškumas bei kuriamos patrauklios šios sporto šakos treniruočių sąlygos, į sporto ir fizinio aktyvumo veiklas įtraukiant įvairias socialines grupes, gerinant jų gyvenimo kokybę, siekiant gyventojų sveikatos ir sveikos gyvensenos, laisvalaikio užimtumo, taip pat sukuriant pagrindą didelio meistriškumo sportininkų rengimo sistemai. Projekto metu įsigyta specializuotų ušu sanda apsaugų, letenų, ilgųjų ir trumpųjų ginklų, dėklų jiems, specialių gimnastikos čiužinių. Įsigyta įranga leidžia gerinti treniruočių sąlygas, jų patrauklumą, įvairiapusiškumą ir prieinamumą (nevisi fizinio aktyvumo užsiėmimų dalyviai turi galimybę įsigyti asmeninę įrangą, todėl geriau aprūpinti klubai gali sau leisti treniruočių metu aprūpinti kiekvieną dalyvį), turimas inventorius kokybiškoms ir saugioms treniruotėms pritraukia daugiau sporto bei sveikatingumo entuziastų, naujokų, didina treniruočių ir tuo pačiu sporto šakos patrauklumą. Dėka projekto Lietuvos ušu federacijos klubams pavyksta pritraukti naujų sporto ir fizinio aktyvumo entuziastų, taip stiprėja klubai ir plėtojama ušu sporto šaka Lietuvoje. Lietuvos ušu federacijos klubuose treniruojasi vaikai nuo 4 metų amžiaus, tinkama įranga daro treniruotes patrauklesnes ir įvairiapusiškesnes tiek vaikams, jaunimui, tiek suaugusiems. Žmonėms, kurių tikslas nėra sėkmingas dalyvavimas varžybose, užsiėmimai paprastai vyksta 2-4 kartus per savaitę, rengiamos skirtingų amžiaus grupių bei fizinio pajėgumo asmenų fizinio aktyvumo pratybos.
2020
UŠU KAIP MODERNI SPORTO ŠAKAŠiandien Lietuvos ušu federacija (LUF) gali pasidžiaugti susiformavusiomis gražiomis tradicijomis ir sėkmingu profesionalių sportininkų dalyvavimu pasaulio ir Europos čempionatuose, kur jos atstovai nuolat pelno prizines vietas. LUF - Tarptautinės ušu federacijos (IWUF) bei Europos ušu federacijos (EWUF) nariai. Netrukus Ušu sporto šaka debiutuos Dakaro jaunimo olimpinėse žaidynėse (dėl Covid pandemijos iš 2022 m. perkelta į 2026 m.). Tačiau, nepaisant to, pasak Lietuvos ušu federacijos prezidento Tomo Lapinsko, vis dar daugeliui kyla klausimų, kokia tai sporto šaka?                                       LUF prezidentas Tomas Lapinskas rytų kovos menų Mekoje - Šaolino vienuolyne. Kinija Kodėl neretai vis dar kyla tokių klausimų? Šiandien esame pilnaverčiai Lietuvos sporto bendruomenės nariai, tačiau taip buvo ne visada – ušu viena iš tų sporto šakų (nors - viena populiariausių kovinio sporto šakų pasaulyje, bei esanti visų Rytų kovos menų ištakose), kurios mūsų šalyje skynėsi kelią itin sudėtingai. Pasak dabartinio Lietuvos ušu federacijos prezidento Tomo Lapinsko, keista, tačiau net ir šiandien daugeliui lietuvaičių mažai žinoma, kas slypi po terminu ušu (kin. wushu): “Vis dar dažnai tenka susidurti su tuo, kad žmonės nėra girdėję apie tokį kovos meną bei sporto šaką. Mus, kaip profesionalus, ir žmones, nuoširdžiai besidominčius kovos menais, tai žinoma stebina. Tačiau, žinant, šios sporto šakos ir šio kovos meno plėtros Lietuvoje istoriją bei užkulisius, kuomet ilgą laiką ši sporto šaka buvo, ko gero piktybiškai marginalizuojama bei daugelio nekompetentingų žmonių profanuojama, galima suprasti priežastis nulėmusias tokią padėtį ir be abejo turinčią pasekmių iki šiandienos, nepaisant itin aukštų mūsų sportininkų pasiekimų. Kurie, beje, taip pat, vis dar dažnai bandomi pavaizduoti mažiau reikšmingais nei iš tikrųjų yra. Mano giliu įsitikinimu, kiekvienos sporto šakos pasaulio ar Europos čempionai yra tiek pat čempionai mūsų šaliai kaip bet kurios kitos sporto šakos čempionai, todėl jiems tiesiog privaloma skirti dėmesio ir prisidėti prie jų tobulėjimo“, - teigia T. Lapinskas. Kodėl Ušu dažnai painiojama su kung fu? Kinų kalboje - daugybė terminų apibūdinančių kovos menus. Tiksliausias – ušu (kin. wushu) Terminas ušu susideda iš dviejų hieroglifų - 武 (u) - „kovinis“ arba „karinis“ ir 術 (šu) - menas. Atsižvelgiant į hieroglifų reikšmę terminas ušu verčiamas kaip „kovos menas“. Terminu ušu apibūdinami visi iš Kinijos kilę kovos menai bei šiuolaikinės kiniškos kovinio sporto šakos. Tuo tarpu vakaruose populiarus žodis – kung fu iš tiktųjų kiniškai skamba – „gungfu“ (kin. gongfu 功夫). Gungfu - reiškia pastangas, darbą arba ypatingą, per ilgą praktikos laiką, įgytą mokėjimą ar įgūdžius, todėl dažnai taikomas ir kovos menuose. Tačiau neapibūdina kovos menų, nes terminu gungfu galima apibūdinti bet kokį žmogų, ypatingai gerai atliekantį bet kokį kitą darbą – virėją, akrobatą, kaligrafą, padavėją, t.y. kažkokios srities specialistą, visiškai nesusijusį su jokiais kovos menais.  Todėl, tiek senovinės, tiek ir modernios kinų kovos menų formos turėtų būti (sporto šaka) vadinamos ušu.                                                                                                                  Tradicinis ušu Kas sudaro ušu sporto šaką? Ušu, kaip moderni sporto šaka, susideda iš kelių disciplinų. Visų pirma ji skirstoma į dvi didžiausias grupes – t.y. ušu taolu ir ušu sanda. Pirmoji grupė (ušu taolu) – tai kovos meno veiksmų kompleksų atlikimas. Tai, kas pvz. japoniškame karate vadinama kata. Kiniškai tai skamba kaip taolu. T.y. varžybų metu, vertinamas veiksmų atlikimo tikslumas, jėgos ir greičio kriterijai, specifinės ušu akrobatikos elementų sudėtingumas, demonstruojamo ušu stiliaus reprezentacija, taolu atlikimo dvasia bei kovinių veiksmų pritaikymo suvokimas. Taolu skirstomi į modernius ir tradicinius (senojo tradicinio ušu iš kurio kilo moderni sporto šaka), atliekamus su ginklais ir be ginklų ir t.t. Stambiausios ušu taolu skirstymo kategorijos yra Čangciuan (kin. Changquan) – pažodžiui Ilgasis kumštis, Nanciuan (kin, Nanquan) – pažodžiui Pietų kumštis bei Taidziciuan (kin. Taijiquan) – ką įprastai žmonės žino sutrumpintu netaisyklingu iš anglakalbės terpės atkeliavusiu žodeliu Taiči. Varžybos vyksta ant specialaus kilimo (8x14 m).                                                                                                        Ušu taolu varžybos Antroji stambi ušu disciplinų grupė – ušu sanda. Sanda (kin, sanda), pažodžiui laisva kova – tai pilno kontakto kovos, pagal ušu sanda taisykles. Kovos idealiu atveju vyksta ant specialios pakylos vadinamos leitai, tačiau neturint tokios pakylos, nacionalinio lygio varžybos gali būti organizuojamos ir ant įprastos dangos - vadinamojo tatamio. Terminas leitai atkeliavo iš gilios senovės, kuomet ant specialių pakylų buvo rengiamos kovos menų varžybos. Pažodžiui išvertus iš kinų kalbos šis terminas reiškia mušti bugną, tačiau tikroji termino prasmė mesti iššūkį. Modernios leitai pakylos aukštis -  80 cm, ilgis – 8 m, plotis - 8 m, atstumas nuo pakylos iki apsauginės dangos krašto – 2 m.                                                                                       Leitai pakyla kontaktinėms ušu kovoms Sanda kovos vyksta pilnu kontaktu, leidžiama smūginė technika (išskyrus alkūnėmis ir keliais), imtynių elementai bei specifinė greitųjų metimų (angl. fast throws) technika. T.y. susikibus su priešininku metimas privalo būti atliktas ne ilgiau nei per 5 sekundes. Kovos vyksta mažiausiai dviem raundais (po 2 min.), esant reikalui galimas ir trečias raundas. Kova parteryje uždrausta, be to ir metimo metu draudžiama remtis į pakylą vadinamuoju 3 tašku (keliu, ranka). Smūgiai bei metimai vertinami balais (1 arba 2, priklausomai nuo atlikto veiksmo).                                                                                                    Ušu sanda varžybos Sportininkai privalo dėvėti specialią ušu sanda aprangą bei apsaugas: mėlynos arba raudonos spalvos marškinėlius bei šortus. Apsaugų komplektą sudaro (mėlyną arba raudoną): šalmas (saugantis smakrą bei smilkinius), kapa, bokso pirštines (svoris priklauso nuo dalyvio svorio kategorijos), krūtinės apsauga, tarpukojo apsauga bei blauzdų apsaugos (pastarosios naudojamos tik nacionaliniuose čempionatuose. Pasaulio ir Europos čempionatuose uždraustos). Kitos ušu kontaktinės rungtys: ušu cingda (kin. qingda) riboto kontakto kovos, tuišou (kin. tuishou) pažodžiui stumiančios rankos – specifinė taidziciuan ušu stilių praktikuojantiems skirta imtynių forma (fiksuoto ir nefiksuoto žingsnio), gungšou (kin. gongshou) – smūginė dvikova, pagal vieno ušu stilių jungčunciuan (kin. yongchunquan, piet. dialektu Wingchunkuen) bei Šuaidziao (kin. shuaijiao) – kiniškos imtynes (su jiaofu apranga ir be). Nuo kada Lietuvoje organizuojamos ušu varžybos? Lietuvoje pirmą kartą ušu varžybos (1–oji Lietuvos ušu taurė) Lietuvos tradicinio ušu asociacijos „Shaolin“ pastangomis surengta 2013 metų pabaigoje. 2014 m. sausio mėn. įkurta Lietuvos sportinio ir tradicinio ušu federacija (LSTUF), tuo metu – vienintele realiai vienijusi ir atstovavusi ušu entuziastus Lietuvoje. LSTUF 2014 m. surengė pirmąjį atvirą Lietuvos ušu čempionatą. Tais pačiai metais LSTUF nariai tapo ilgus metus veiklos nevykdžiusios nacionalinės Lietuvos ušu federacijos (LUF) valdybos nariais. Nuo tada prasidėjo ušu profesionalaus sporto propagavimas mūsų šalyje                         Lietuvos ušu federacijos rinktinės narė Justina Lusaitė 3 mėnesių stažuotėje Kinijoje Šiandien mes pagaliau turime galimybę pasidžiaugti per tokį trumpą laiką išugdytais ušu atletais, pasaulio bei Europos čempionatų prizininkais, Lietuvą beveik kasmet lankančiais aukščiausios kvalifikacijos specialistais, treneriais, teisėjais bei į varžybas atvykstančiais sportininkais iš užsienio, išugdyta europinės kvalifikacijos teisėjų karta. Taip pat turime galimybę išsiūsti Lietuvos ušu sportininkus stažuotis į užsienį, tame tarpe ir šios sporto šakos gimtinę – Kiniją. Daugkartinis Europos ir pasaulio ušu čempionas Aram Muradyan Būtina paminėti, kad Lietuvos švietimo, mokslo ir sporto ministerijos vykdomas aukšto meistriškumo sporto programų finansavimas suteikia mūsų šalies ušu atstovams ženkliai daugiau galimybių tinkamai pasiruošti varžyboms, vykti ir dalyvauti Europos bei pasaulio čempionatuose bei garbingai atstovauti mūsų šalį užsienyje.                                                                 Europos ušu čempionė klaipėdietė Kamila Pavlova Dėka Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijos Sporto rėmimo fondo Lietuvos ušu federacijai skirtų lėšų, turime galimybę užtikrinti varžybų reprezentatyvumą, sklandų renginių organizavimą, didesnį patrauklumą dalyviams ir aprūpinti pastaruosius jiems būtinomis apsaugos priemonėmis bei būtina įranga tiek varžybų, tiek treniruočių metu.                                                                     Jaunoji mūsų Europos ušu čempionė Marija Žuravliova Ar Lietuvos ušu federacija prisideda prie neprofesionalaus sporto?           Žinoma. Ušu – specifika ir įvairovė suteikia galimybę pasiūlyti fizinio aktyvumo programas specialiai pritaikytas tiek skirtingo amžiaus, tiek įvairiausio fizinio pajėgumo žmonėms. Lietuvos ušu federacijos treneriai jau nuo 2014 m. kasmet organizuoja sezonines (vasaros)  taiči (taijiquan), ci gung (qi gong) ir ušu treniruotės skirtingose Vilniaus miesto erdvėse po atviru dangumi bei dalyvauja Vilniaus miesto savivaldybės, universitetų bei kitų organizacijų inicijuotuose sporto populiarinimo renginiuose. Šiemet taip pat dalyvaujame Vilniaus miesto savivaldybės skelbtame fizinio aktyvumo veikloms, skatinančioms fizinio aktyvumo plėtrą konkurse bei tikimės, jog LUF nariai esantys kituose šalies miestuose taip pat su laiku turės galimybę tiek savo iniciatyva, tiek su vietos savivaldybių parama vykdyti nemokamas fizinio aktyvumo programas bei kartu supažindinti su mūsų propaguojama sporto šaka bei jos atmainomis.                                                                    Nemokamos Taidziciuan (Taiči) mankštos Vilniuje   Vyko pirmoji Vilniaus ušu taurėGruodžio 12 dieną Vilniuje vyko pirmoji atvira Vilniaus ušu (taolu) taurė. Dėl esamų nepalankių  sąlygų, šįkart varžybose dalyvavo tik Lietuvos sportininkai. Renginys buvo uždaras, varžybos vyko be žiūrovų. Pasak Lietuvos ušu federacijos prezidento Tomo Lapinsko, rūpintis sportininkų bei jų artimųjų sveikata, esamomis sąlygomis kontaktinių dvikovų (pilno kontakto - ušu sanda, riboto kontakto – ušu cingda, kiniškų imtynių – šuaizdiao bei tuišou) atsisakyta. Teisėjavimas taip pat buvo vykdomas „online“ režimu, varžybų dalyviai į varžybų vietą buvo įleidžiami tik po vieną. Pasak federacijos vadovo, nors tenka pratintis prie naujo varžybų formato bei atsisakyti didelės dalies neatsiejamų ušu sporto šakos rungčių, tačiau varžybos vyko sklandžiai: „turiu pagirti kolegas, teisėjus, trenerius bei sportininkus, kurie vis tik nusprendė sudalyvauti Vilniaus ušu taurėje, net ir tokiu nepatogiu metu ir padėkoti jiems už kantrybę, supratingumą bei gebėjimą prisitaikyti prie kitokio varžybų formato. Nors, reikia pripažinti, kad visi viliamės, kad kitais metais Vilniaus ušu taurė vyks net tik pilnu pajėgumu, bet ir pritrauks žiūrovus bei dalyvius net tik iš Lietuvos bet ir kaimyninių šalių. Juolab, kad šiuo atžvilgiu Vilnius yra puikioje strateginėje vietoje. Be to ir galimybių surengti profesionalias, patrauklias bei reprezentatyvias ušu sporto šakos varžybas turime vis daugiau. Šįkart renginys buvo dalinai finansuojamas Vilniaus miesto savivaldybės sporto projektų konkurso lėšomis”, - teigia T. Lapinskas Pasak Lietuvos ušu federacijos prezidento, labai svarbu, net ir tokiu metu rasti būdą sportininkams tobulėti: ”visi suprantame, jog šiuo metu turime saugoti vieni kitus ir vengti nebūtinų kontaktų, todėl stengėmės užtikrinti, kad būtų laikomasi visų būtinų apsaugos priemonių. Tačiau visi suprantame, jog karantino metu sportininkų meistriškumo lygis pastebimai krenta, todėl labai tikimės, kuo greičiau turėti galimybę treniruotis įprastu rėžimu”, - sako T. Lapinskas   Renginys dalinai finansuojamas Vilniaus miesto savivaldybės sporto projektų konkurso lėšomisVilniuje vyks 1oji Vilniaus ušu (taolu) taurėGruodžio 12 dieną Vilniuje vyks pirmoji Vilniaus ušu (taolu) taurė. Renginys - uždaras, varžybos vyks be žiūrovų. Pasak Lietuvos ušu federacijos prezidento Tomo Lapinsko, rūpintis sportininkų bei jų artimųjų sveikata, esamomis sąlygomis kontaktinių dvikovų, atsisakyta. Teisėjavimas taip pat bus vykdomas „online“ pavidalu, varžybų dalyviai į varžybų vietą bus įleidžiami tik po vieną. Renginys dalinai finansuojamas Vilniaus miesto savivaldybės sporto projektų konkurso lėšomisSavaitgalį Vilniuje vyko atviras Lietuvos ušu čempionatasSavaitgalį Vilniuje, sporto klube G7 vyko 6-asis atviras Lietuvos ušu čempionatas, kuriame Ušu taolu, lengvo (qingda) ir pilno kontakto (sanda) kovose bei kiniškose imtynėse (shuaijiao)  varžėsi beveik 100 dalyvių. Pasak Lietuvos ušu federacijos prezidento Tomo Lapinsko, varžybų organizatoriai susidūrė su nemažais iššūkiais: čempionatas dar pavasarį buvo atšauktas likus vos porai dienų iki varžybų datos dėl karantino ir atkeltas į rudenį. „Aukščiausio meistriškumo sportininkų veikla kurį laiką buvo sustabdyta, nevyko nei treniruotės, nei įvairiausio lygio varžybos, todėl džiaugiamės, kad vis tik pavyko surengti varžybas, nors ir gerokai pavėluotai”, - sakė T. Lapinskas. Pasak Lietuvos ušu federacijos prezidento, esamos sąlygos gerokai pakoregavo varžybų formatą. „Varžybos be žiūrovų, žinoma, atima nemažą dalį renginio žavesio ir energetikos, tačiau aistrų netrūko. Manau, mums puikiai pavyko prisitaikyti prie esamų sąlygų ir suteikti sportininkams progą pasivaržyti tarpusavyje bei nenutraukti jų tobulėjimo. Be to, reikia paminėti, kad dėka Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijos Sporto rėmimo fondo Lietuvos ušu federacijai skirtų lėšų, šiemet turėjome galimybę užtikrinti varžybų reprezentatyvumą, sklandų renginių organizavimą, didesnį patrauklumą dalyviams bei aprūpinti pastaruosius jiems būtinomis apsaugos priemonėmis bei būtina įranga tiek varžybų, tiek treniruočių metu”,- teigia federacijos vadovas. Nepaisant sudėtingų sąlygų šiuo metu žmonių pasirenkančių ušu sporto šaką skaičius išaugo net kelis kartus. Tam įtakos turi Lietuvos ušu federacijos veikla, šios sporto šakos demokratiškumas bei siūloma rungčių įvairovė. „Ušu, ko gero, daugiausiai ambasadorių populiarioje kultūroje turinti sporto šaka ir kovos menas. Užtenka paminėti Brusą Li, Džeki Čaną, Džetą Li, Donį Jeną bei Kung fu panda. Tačiau tuo pat metu reikia pastebėti, kad populiarioji kultūra ir terminų painiava dažnai klaidina žmones besidominčius kinų kovos menais. Ušu – bendrinis terminas, nusakantis visus iš Kinijos kilusius kovos menus bei iš jų kilusią modernią sporto šaką. Ušu specifika ta, kad šioje sporto šakoje kiekvienas gali atrasti sau tinkamą fizinės veiklos būdą. Daugeliui ušu asocijuojasi tik su pavieniui praktikuojamais tam tikrų veiksmų kompleksais (taolu), tačiau tik viena medalio pusė”, - pasakojo Lietuvos ušu federacijos prezidentas. Pasak T. Lapinsko, Lietuvoje sparčiai populiarėja kovinė šios sporto šakos išraiška – riboto kontakto kovos ušu cingda (qing da), pilno kontakto kovos ušu sanda (sanda) pasižyminčios itin demokratiškomis taisyklėmis bei kiniška imtynių forma šuaidziao (shuaijiao). „Ušu sporto šakos idėja dalyvaujančius sportinėse kovose ruošti palaipsniui, tam tikrais etapais, pradedant nuo dalyvavimo kiniškų imtynių bei riboto kontakto kovų varžybose su papildomomis apsaugos priemonėmis ir tik turint patirties šiose pirmose disciplinose ilgainiui pradėti dalyvauti pilno kontakto ušu sanda kovose”, - teigia T. Lapinskas Ušu – populiariojoje kultūroje dar klaidingai žinomas kaip kung fu (kin. gong fu) – tai bendrinis žodis, skirtas apibūdinti visus kinų kovos menus. Renginys dalinai remiamas Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijos Sporto rėmimo fondo lėšomis                                                                                                                                                                      UŠU PASLAPTYS IŠ KINIJOS/ RAKTASUšu – harmoninga gilaus dvasingumo ir fizinio žmogaus tobulumo sintezė. Nė vienoje kitoje kultūroje neaptiksime tokios kovos meno ir išmintingo įsigilinimo į savo sielos paslaptis darnos. Būtent dėl to nuo seniausių laikų ušu (kin.: Wu Shu 武術) kovotojai Kinijoje buvo laikomi sektinu pavyzdžiu. Apie šios rūšies kovos menų kilmę ir ypatumus kalbamės su Lietuvos ušu federacijos prezidentu TOMU LAPINSKUWushu debut as official sport in Dakar 2022Jan. 8 (Xinhua) -- After appearing as special exhibition events at both the 2008 Beijing Olympic Games and the 2014 Nanjing Youth Olympic Games, Wushu, widely known as Chinese Kungfu, will make its debut as an official sport at the 2022 Dakar Youth Olympic Games, the International Olympic Committee confirmed at Wednesday's executive board meeting. It is the first time that Wushu will be officially included in Olympic competition. It is a long-awaited breakthrough for the International Wushu Federation which submitted its application for inclusion to the IOC in 2001, 2008 and 2011 respectively, but failed each time. The first two applications were rejected by the IOC in the initial stage. The third application in 2011 made it to the final round of voting for participation in the 2020 Tokyo Olympic Games but fell agonizingly short and missed out once again. With a long history and deep roots in the country's cultural and spiritual traditions, Chinese traditional wushu elegantly unites the body and spirit. China wishes to share these qualities with the world. Following the promotional efforts of the International Wushu Federation and Chinese Wushu Association, Wushu has gained a wide-ranging popularity across the world, especially among young participants. Statistics show that, today, about 120 million people are engaged in Wushu around the globe. China's endeavor to get Wushu recognized as an official Olympic event accelerates the internationalization of this traditional sport. Last year, China issued a proposal for building a sporting powerhouse, in which they prioritized "Wushu to enter the Olympic Games as soon as possible". Today's announcement brings them another step closer to that goal. Over the years, the International Wushu Federation has done a lot of international promotion work with strong support from the State General Administration of Sport of China. The Administration not only provides technical support to the National Wushu federations, regularly sending experts to these federations to supplement their Wushu training camps, but also generously provides a large number of Wushu equipment free of charge. Every year, many local groups are sent abroad to put on performances and shows, striving to improve the influence of Wushu overseas. The Fourth Youth Olympic Games will be held in Dakar, Senegal in October, 2022. The IOC executive board meeting held in December 2019 approved the addition of five new sports, including hip-hop dance, skateboarding, rock climbing, surfing and karate, and decided to continue to evaluate the possibility of Wushu entering the Dakar Youth Olympic Games. After the announcement, the proposed schedule for wushu at the Games was approved, meaning 48 athletes from all over the world will participate in four events: men's and women's Changquan and men's and women's Taijiquan. www.xinhuanet.com.6th LITHUANIAN OPEN WUSHU CHAMPIONSHIPDear, colleagues, Lithuanian Wushu Federation is happy to announce, that 6th Lithuanian Open Wushu (Kung Fu)  Championship will be held in Vilnius on September 19, 2020. Competition is based on Taolu, Tuishou, Kongsao, Sanda, Qingda, Shuaijiao and we would like to invite the athletes to participate in these events.  GENERAL INFORMATION Organizer: Lithuanian Wushu Federation. Competition is divided to: Taolu, Tuishou, Sanda, Qingda, Kong Sao, Shuaijiao Date of the competition: September 19 3.1.        Arrival of participants – September 19 3.2.       Registration meeting 19:00 – 21:00  September 18 3.3.       Weighing-in from 09:00 to 10:00 March 28th 3.4.       Competitions – September 19. Opening ceremony starts at 10:00 a.m. 3.5.        Day of the departure – September 19 Final entry form must be filled and send to info@wushu.lt not later than September 10, 2020 (24:00GMT) COMPETITION PALCE: „G7 Sportas“. Address: V. Grybo g. 7, Vilnius, LT-10313, Lithuania If a registered participant can not arrive and take part in competition (except of medical condition, proved by official document), he/she is still required to pay the registration fee. COMPOSITION OF TEAM The total number of athletes is not limited. ENTRIES The Final Entry Forms with events and names of the competitors must be sent to info@wushu.lt not later than  March 20th, 2019 (24:00GMT) TAOLU: Age categories: Taolu Category - children 6 years old or less (male and female separately); Taolu Category - children 7 – 8 years old (male and female separately); Taolu Category - children 9 – 11 years old (male and female separately); Taolu Category - children 12 – 14 years old (male and female separately); Taolu Category - juniors 15 – 17 years old (male and female separately); Taolu Category – adults 18 - 35 years old (male and female separately); Taolu Category – adults above 36 years old (male and female separately); Competition program: 1)       Wubuquan 2)       Barehand forms:   Changquan, Nanquan, Taijiquan.  3)       Short weapons:     Jianshu, Daoshu, Nandao. 4)       Long weapons:      Qiangshu, Gunshu, Nangun. 5)       Taijiquan weapons Time of performance: not less than 1:20 min, (Taijiquan - from 4 to 6 min); Taijiquan weapons - from 3 to 4 min. 6)       Traditional barehand forms: Group 1. Traditional Taijiquan Traditional Taijiquan including Chen, Yang, Sun, Wu, Wu (Hao), Li, Wudang, Zhaobao and other traditional Taijiquan styles divided into Taijiquan competition. Note: 24, 48, 88, 42 and other single modern routines are not to be used. Group 2. Traditional Neijiaquan Traditional Baguazhang, Xingyiquan, Wudangquan (Wudang Xingyiquan, Baguaquan etc.) etc. styles divided into quanshu competition. Group 3.  Traditional Nanquan Traditional Guandong, Fujian, Sichuan etc. Nanquan schools (Hong, Li, Mo, Wuzu, Cailifo etc.) divided into quanshu competition. Group 4.  Traditional Shaolinquan Traditional Songshan shaolingquan divided into quanshu. Group 5.  Imitation styles (Xiangxingquan) All imitation routines including Houquan, Yinzhuaquan, Zuiquan, Tanglangquan, Ditangquan, Zonghequan, Minghequan, Heihuquan etc. divided into quanshu competition. Group 6.  Traditional Tongbeiquan, Fanziquan, Chuojiao, Piguaquan styles Traditional Tongbeiquan, Fanziquan, Chuojiao, Piguaquan styles divided into quanshu competition. Group 7. Traditional Yongchun (Wing chun). Traditional Yongchunquan (Wingchun) quanshu routines Biaozhi (Biutze) and Xunqiao (Chumkiu)  Group 8.  Other traditional styles All other traditional quanshu routines: Chaquan, Huaquan, Paoquan, Baimeiquan (Pakmei), Liuhequan, Gongliquan, Yuejiaquan, Wudangquan (except Wudang Taijiquan, Xingyiquan and Baguaquan which belong to above-mentioned categories) etc. Time of performance: not less than 1 min. For the traditional Taijiquan 4 to 6 min. 7)       Traditional weapons: Group 1:  single short weapons Group 2:  single long weapons Group 3:  double weapons Group 4:  flexible weapons Time of performance: not less than 1 min. Group 5: Taijiquan weapons (Taijiquan qixie) Time of performance: from 3 to 4 min. 8)       Duilian fighting sets: Barehand vs. Barehand, Weapon vs. Weapon, Barehand vs. Weapons Time of performance: duilian routine not less than 50 sec. 9)       Group events: 6 persons of any age category. Time of performance: from 3 to 4 min. TUISHOU, QINGDA, SANDA, KONG SAO (Yong Chun/Wing Chun), SHUAIJIAO: Events will be held according EWUF rules (exept Shuaijiao), but without using lei tai (Shuaijiao no Jiao fu跤服). Suitable mats will be used instead in the fighting area. https://ewuf.org/documents/ 1) Events will be held according EWUF rules (exept Shuaijiao no Jiao fu), but without using lei tai (Shuaijiao no Jiao fu). Suitable mats will be used instead in the fighting area. https://ewuf.org/documents/ Shuaijiao (no Jiao fu) download here http: Chinese-Wrestling-Shuai-Jiao-No-Jiaofu -Tournament-Rules-and-Regulations 2019 04 06 2) All participants of Qingda and Sanda must have two sets of protection gears (red and blue or black) and two sets of clothing, according to EWUF regulations. NOTA BENE. Children under 12 years old have to compete with FACE MASK HEAD GUARD. https://www.facebook.com/events/445951056308935/ The registration fee must be paid at the technical committee at the time of the arrival or by bank transfer to Lithuanian Wushu Federation bank account: Reciever: Lithuanian Wushu Federation Address: Subačiaus g. 43-63, Vilnius, Lithuania Reg. Nr. 300787430 Bank name: AB SEB bankas Account No.: LT89 7044 0000 8262 2517 www.wushu.lt COMPETITION MANAGEMENT Tomas Lapinskas, info@wushu.lt Vaiva Žostautė, vilniuswushu@gmail.com Andrey Andrienko kmnklaipeda@gmail.com Welcome to Vilnius!
2019
1st Klaipeda Open Wushu CupLithuanian Wushu Federation is happy to announce, that 1st Klaipėda Open Wushu Cup will be held in Klaipėda on December 14, 2019. Competition is based on Taolu and we would like to invite the athletes to participate in these events. Welcome to Lithuania! COMPETITION PLACE: J. Janonio gatvė 27, Klaipėda, Lithuania, 92246. Competitions starts at 10:00 a.m. Open wushu and qigong lesson from master Liang Wenming starts at 14:001st Lithuanian Open Wushu Sanda CupLithuanian Wushu Federation is happy to announce, that 1st Lithuanian Open Wushu Sanda Cup will be held in Vilnius on November 23, 2019. Competition is based on Sanda, Shuaijiao, Tuishou, Kongsao, Qingda and we would like to invite the athletes to participate in these events. Welcome to Vilnius! 1ST LITHUANIAN OPEN WUSHU SANDA CUP SANDA, SHUAIJIAO, TUISHOU, KONGSAO, QINGDA 2019.11.23, Vilnius Sausio 13-osios - 17 COMPETITION MANAGEMENT Marius Butėnas marius@kovosmenas.lt Vaiva Žostautė, vilniuswushu@gmail.com Andrey Andrienko kmnklaipeda@gmail.com Tomas Lapinskas, info@wushu.lt GENERAL INFORMATION 1. Organizer: Lithuanian Wushu Federation. 2. Competition is divided to: Sanda, Tuishou, Qingda, Kong Sao, Shuaijiao(no Jiao fu跤服) : 3. Date of the competition: 2019.11.23 3.1. Arrival of participants –2019.11.23 3.2. Registration meeting 19:00 – 21:00, 2019.11.22 3.3. Weighing-in from 09:00 to 10:00 2019.11.23 3.4. Competitions –2019.11.23. Opening ceremony starts at 10:00 a.m. 3.5. Day of the departure – 2019.11.23 4. Final entry form must be filled and send to info@wushu.lt not later than 2019.11.11 COMPETITION PALCE: 13-osios - 17, LT–04345 Vilnius, Lithuania REGISTRATION FEE FOR MEMBERS OF IWUF OR EWUF Registration fee Tuishou, 15 EUR per each event. Registration fee Sanda, 15 EUR per each event. Registration fee Qingda,15 EUR per each event. Registration fee Kongsao, 15 EUR per each event. Registration fee Shuaijiao, 15 EUR per each event If a registered participant can not arrive and take part in competition (except of medical condition, proved by official document), he/she is still required to pay the registration fee for 1st event. COMPOSITION OF TEAM The total number of athletes is not limited. ENTRIES The Final Entry Forms with events and names of the competitors must be sent to info@wushu.lt not later than 2019.11.11 (24:00GMT) TUISHOU, QINGDA, SANDA, KONG SAO (Yong Chun/Wing Chun), SHUAIJIAO (no Jiao fu 跤服). 1) Events will be held according EWUF rules (exept Shuaijiao no Jiao fu), but without using lei tai (Shuaijiao no Jiao fu).Suitable mats will be used instead in the fighting area. https://ewuf.org/documents/ Shuaijiao (no Jiao fu) download here https://wushu.lt/wp-content/uploads/2019/01/Chinese-Wrestling-Shuai-Jiao-No-Jiaofu-Tournament-Rules-and-Regulations-2019-04-06.pdf 2) All participants of Qingda and Sanda must have two sets of protection gears (red and blue or black) and two sets of clothing, according to EWUF regulations. NOTA BENE. Children under 12 years old have to compete with FACE MASK HEAD GUARD. https://www.facebook.com/events/1064087587106802/ The registration fee must be paid at the technical committee at the time of the arrival or by bank transfer to Lithuanian Wushu Federation bank account: Reciever: Lithuanian Wushu Federation Address: Subačiaus g. 43-63, Vilnius, Lithuania Reg. Nr. 300787430 Bank name: AB SEB bankas Account No.: LT89 7044 0000 8262 2517 www.wushu.ltLithuanian delegation in China for Shaolin courseFour people are representing Lithuania in course of Shaolin martial arts in China. Saule Grumodaite (16), Justina Lusaite (18), Severinas Siekstele (20) and Jhoan Munoz (31) have travelled to the cradle of shaolin. Taking place in Henan Province, from July 24 to November 20 of the current year, this cultural exchange aims to strength relationship between the countries and to share the profoundness of Chinese martial art. Saule, Justina, Severinas and Jhoan in the Shaolin temple For the Chinese embassy in Lithuania, this project is an invitation to exchange and to overcome differences between the countries. In words of Mr CHEN, Economic and Commercial Counsellor: Every year we invite some of our Lithuanian friends and colleagues to take part in various kinds of seminars or training programs, including Shaolin classes, in China. This is to help our Lithuanian friends and colleagues to acquire a better understanding and knowledge about China, the Chinese culture and the Chinese people upon which friendship and practical cooperation can be built. This project is possible thanks to a multilateral effort: On one hand, the Ministry of Commerce of the People’s Republic of China as sponsor; on the other, Henan University of Technology as organizer. Then Chinese embassy in Lithuania and the Lithuanian Wusu Federation also show interest by supporting the four participants. With master Zhao Changan, six times champion in spear forms 1999-2003 The theme of the event this year is feel the enchanting charm of martial art, share traditional Chinese culture. With this motto in mind, trainings are conducted in forms of lectures, seminars, field visits, and travels with the method of theory combined with practice. The trainings include skills of Chinese boxing, cudgel play, bare-handed forms, skill of spear, sword skill and special training for competition. The class group is composed by 33 participants from 10 different countries and all kind of backgrounds. Soldiers, policemen, coaches, teachers and athletes in sports community are some of the participant profiles. In this matter, Saule, the youngest of the Lithuanian group expresses: “compared with our classmates who have practiced as professional players for 20 years, we have little to show and much to learn. As the beginners of the class, we try to keep up by showing spirit and discipline” The delegation will be back the 22 of November, ready to reintegrate their respective schools and share with Lithuania sports community of their experience in China.   Saule, Justina, Severinas and Jhoan inside de Shaolin templeVilnius vėl prisijungs prie Pasaulinės Taiči dienos minėjimoPaskutinį balandžio šeštadienį sostinė vėl prisijungs prie viso pasaulio Taiči (Taijiquan) praktikuotojų drauge minėdama Pasaulinę Taiči ir Cigung (Qigong) dieną, kuri jau dvidešimtus metus iš eilės švenčiama visame pasaulyje, daugiau nei aštuoniasdešimtyje šalių. Susipažinti su kiniško sveikatingumo sistemų paslaptimis bei subtilybėmis kiekvienas turės galimybę pačioje sostinės širdyje - Vilniaus Rotušės aikštėje. Šventėje dalyvaus Lietuvos rytų kovos menų klubų atstovai bei specialistai iš Kinijos, kurie pristatys skirtingas kinų bei vietnamiečių sveikatingumo sistemas. Daugiau nei šimtas renginio dalyvių kvies vilniečius bei miesto svečius išbandyti ir specialias sveikatingumo mankštas. VšĮ „Sveikas miestas“ direktoriaus Manto Paulausko teigimu, prisijungti prie visame pasaulyje minimos Taiči ir Cigung dienos paskatino noras pakviesti tiek vilniečius, tiek miesto svečius daugiau judėti, būti aktyvesniais. „Atšilus orams norisi, kad įvairaus amžiaus žmonės tinkamai išnaudotų žaliuosius miesto plotus, parkus, skverus – ateitų ir mankštintųsi, aktyviai judėtų, o Taiči bei Cigung praktikos tam puikiai tinka,“ – sakė M.Paulauskas. Lietuvos ušu federacijos prezidento Tomo Lapinsko teigimu, šio renginio tikslas - supažindinti žmones su neatsiejamu kinų bei kitų tradicinių rytų kovos menų aspektu – sveikatinimo praktikomis. „Siekiame populiarinti judesio kultūrą, skatinti įvairaus amžiaus žmones rūpintis savo sveikata, ją stiprinti, užkirsti kelią galimoms ligoms bei negalavimams ir, žinoma, tapti visame pasaulyje minimos Taiči ir Cigung dienos šventės dalimi,“ – teigia T. Lapinskas Pasak jo, šventės metu taip pat bus galima gauti informacijos apie klubus, kuriuose galima išmokti laiko patikrintų, tradicinių Taiči ir Cigung technikų, pasikalbėti su klubų atstovais. Pasak Lietuvos Taidzičuan asociacijos prezidento Vitalijaus Veršinino, renginyje galima sudalyvauti be jokio pasiruošimo, šventės dalyviai, turės unikalią galimybę ne tik stebėti praktikuojančiųjų pasirodymus, bet ir prisijungti prie praktikų, kurioms vadovaus patyrę Lietuvos Taidzičuan asociacijos instruktoriai:“ Mielai laukiame ne vien Taiči ir Cigung praktikuotojų, bet ir visų kuriems nesvetima fizinė kultūra, sveikatinimo praktikos bei rytų kovos menai. Laukiami ir tie kuriems iki šiol neteko nieko apie tai girdėti ar iš arčiau susipažinti su šiuo kinų kultūros fenomenu,“ – teigia V. Veršininas. Balandžio 27 d. Pasaulinės Taiči ir Cigung dienos šventę Rotušės aikštėje organizuoja Lietuvos ušu federacija, VšĮ „Sveikas miestas“ bei Vilniaus universiteto Konfucijaus institutas. Renginio pradžia 11 val. Kviečiame prisijungti!Vilniuje vyko Penktasis atviras ušu čempionatasSavaitgalį Vilniuje, sporto klube G7 vyko 5-asis atviras Lietuvos ušu čempionatas, kuriame varžėsi daugiau nei 100 dalyvių iš įvairių Europos šalių. Lietuvos, Latvijos, Baltarusijos, Rusijos, Norvegijos, Danijos bei Lenkijos sportininkai varžėsi parodomosiose kovinių veiksmų kompleksų rungtyse (taolu), lengvo (qingda) ir pilno kontakto (sanda) kovose bei kiniškose imtynėse (shuaijiao), skelbiama pranešime žiniasklaidai. Varžyboms teisėjavo specialiai iš Kinijos pakviesti aukščiausio rango teisėjai, vadovaujami vieno žymiausių ušu specialistų, tyrinėtojų bei praktikų pasaulyje, Pekino sporto universiteto profesoriaus Wu Dongo. Pasak jo, Lietuvoje rengiamos ušu varžybos atitinka Tarptautinės ušu federacijos bei Europos ušu federacijos keliamus aukščiausius reikalavimus, todėl nenuostabu, kad pritraukia dalyvius ne tik iš Lietuvos bet ir iš kitų Europos valstybių. Lietuvos ušu federacijos prezidento Tomo Lapinsko teigimu, kinų specialistai įvertino federacijos indėlį į ušu sporto šakos plėtrą bei pasidalino savo patirtimi. „Džiugina, kad tokio aukšto rango ušu specialistai kaip profesorius Wu Dongas lankosi mūsų šalyje ir dalinasi savo patirtimi bei įžvalgomis, labai malonu sulaukti komplimentų iš Tarptautinės ušu federacijos atstovų ir taip pat išgirsti jų patarimus bei įžvalgas. Esu įsitikinęs, kad tokie vizitai paskatins kitaip pažvelgti į šią sporto šaką bei kovos meną bei atsikratyti vakaruose iki šiol gajų klaidingų stereotipų bei interpretacijų. Ušu glūdi visų rytų kovos menų ištakos, tuo tarpu iš vakarų į Lietuvą atkeliaujančios šio kovos meno interpretacijos neretai gerokai skiriasi nuo originalių šio kovos meno formų. Todėl, mano manymu, itin svarbus dialogo su ušu specialistais iš Kinijos palaikymas“, - teigia T. Lapinskas. Profesorius Wu Dongas Vilniuje skaitė paskaitas bei vedė praktinius seminarus ne tik Lietuvos ušu federacijos nariams bet ir visiems besidomintiems kinų kovos menais. Jo teigimu, tai bene vienintelis kovos menas kuriame subtiliai dera sveikatingumo bei kovinių įgūdžių lavinimas. „Tikras ušu, paremtas Yin – Yang filosofija bei mūsų kūno biomechanikos principais, skirtas gerinti kūno būklę: koreguoti skirtingų raumenų grupių disbalansą, gerinti laikyseną, didinti lankstumą, ištvermę, savikontrolę bei teigiamai veikti vidaus organų funkcijas. Šie komponentai privalo būti harmoningai suderinti. Apie tai daugelis šio kovos meno praktikuotųjų pamiršta. Privalome praktikuoti tiek išorines tiek vidines praktikas. Tikrame ušu – kovinis veiksmas privalo būti atliktas nepriekaištingai, efektyviai, o ilgalaikė praktika turėti teigiamos įtakos žmogaus sveikatai“, - teigia profesorius Wu Dong. Ušu – populiariojoje kultūroje dar klaidingai žinomas kaip kung fu (gongfu) – tai bendrinis žodis, skirtas apibūdinti visus kinų kovos menus. LRT.lt2019.04.08 https://www.lrt.lt/naujienos/sportas/10/990474/vilniuje-vyko-penktasis-atviras-usu-cempionatas?fbclid=IwAR2vhv2gxCd_wSWzEvZnVuOlwgWiiKPQBHFxdIV9eLqSJPEFaKJY9w8pcIsVilniuje varžysis kinų kovos menų atstovaiŠių metų balandžio 6 d. Vilniuje vyks 5-asis atviras Lietuvos ušu čempionatas, kuriame varžysis daugiau nei 100 dalyvių iš įvairių Europos šalių. Skirtingose disciplinose rungsis dalyviai nuo 6 iki 65 metų amžiaus, jiems teisėjaus iš Kinijos atvykę aukšto rango teisėjai. Ušu – populiariojoje kultūroje dar žinomas kaip kung fu – tai bendrinis žodis, skirtas apibūdinti visus kinų kovos menus. Iš Lietuvos, Latvijos, Baltarusijos, Norvegijos, Danijos, Lenkijos atvykę sportininkai varžysis skirtingo kontakto kovose bei parodomosiose kovinių veiksmų su įvairiais ginklais ir be jų rungtyse, individualiuose bei grupiniuose pasirodymuose. Penkių teisėjų iš Kinijos Pekino sporto universiteto kolegija, vadovaujama profesoriaus Wu Dongo, taip pat ves seminarus Lietuvos ušu federacijos teisėjams bei treneriams bei visiems, besidomintiems kinų kovos menais. Renginio atidarymas, kurio metu bus galima pamatyti tiek ušu specialistų iš Kinijos, tiek Lietuvos sportininkų pasirodymus, vyks 10 val., įėjimas žiūrovams nemokamas. Čempionas vyks sporto klube G7, V.Grybo g. 7, Vilniuje. Daugiau informacijos telefonu 8 677 50704 bei el.paštu vilniuswushu@gmail.com  Jaunoji klaipėdietė - ušu talentėVos aštuonerių metukų klaipėdietė Marija Žuravliova skina vieną po kito medalius ušu varžybose. Klaipėdos kovos menų namų trenerio Andrejaus Andrienko auklėtinė Latvijos ir Rusijos sostinėse vykusiose varžybose per pastarąsias dienas iškovojo net 12 medalių. 8 iš jų - aukso! Maskvoje vykusiame penktajame tarptautiniame turnyre "Maskvos ušu žvaigždės 2019", kuris yra vadinamas vienu svarbiausių tarptautinių turnyrų, jaunoji Klaipėdos ušu lyderė skirtingose disciplinose iškovojo 4 aukso ir 2 bronzos medalius. Šiemet šis turnyras per visą istoriją tapo pats didžiausias pagal dalyvių skaičių - varžėsi net 900 sportininkų iš 22 skirtingų šalių. Buvo dalyvių net tik iš Rusijos ir įvairių Europos sąjungos šalių, bet ir Kazachstano, Uzbekistano, Kirgizijos, Egipto, Izraelio, Indijos, Indonezijos, Honkongo ir net Kinijos. Puikiai M. Žuravliovai sekėsi ir Latvijos sostinėje Rygoje vykusiame atvirajame Latvijos ušu čempionate, kur dalyvavo sportininkai iš Latvijos, Lietuvos, Rusijos ir Norvegijos. Žuravliova iškovojo 4 aukso ir 2 sidabro medalius. Taip pat ji tapo garbės taurės daugiakovės nugalėtoja. Rygoje iš viso klaipėdiečiai pelnė net 30 medalių. Dar ant prizininkų pakylos laiptelio po kelis kartus kopė Jokūbas Žebrauskis, Artiomas Onisčiukas, Konstantinas Cybakovas ir Markas Sokolovas. https://m.ve.lt/article-new/1697059  5thLITHUANIAN OPEN WUSHU CHAMPIONSHIP 2019.04.06  Dear, colleagues, Lithuanian Wushu Federation is happy to announce, that 5th Lithuanian Open Wushu (Kung Fu)  Championship will be held in Vilnius on April 6th, 2019. Competition is based on Taolu, Tuishou, Kongsao, Sanda, Qingda, Shuaijiao and we would like to invite the athletes to participate in these events. Welcome to Vilnius! COMPETITION MANAGEMENT Tomas Lapinskas, info@wushu.lt Vaiva Žostautė, vilniuswushu@gmail.com Andrey Andrienko kmnklaipeda@gmail.com https://www.facebook.com/events/275319499983815/ https://www.youtube.com/watch?v=A0KyxGnMmCE   Chinese-Wrestling-Shuai-Jiao-No-Jiaofu -Tournament-Rules-and-Regulations 2019 04 06    
2018
5th LITHUANIAN OPEN WUSHU (KUNG FU) CHAMPIONSHIPLithuanian Wushu Federation is happy to announce, that 5th Lithuanian Open Wushu (Kung fu) Championship will be held in Vilnius on April 6, 2019 . Competition is based on Taolu, Tuishou, Kongsao, Sanda, Qingda and we would like to invite the athletes to participate in these events. Welcome to Vilnius! 5th Lithuanian Open Wushu Championship on FACEBOOK 5th LITHUANIAN OPEN WUSHU (KUNG FU) CHAMPIONSHIP TAOLU, TUISHOU, KONGSAO, SANDA, QINGDA 5-asis atviras Lietuvos ušu (Kung fu) čempionatas COMPETITION MANAGEMENT LITHUANIAN WUSHU FEDERATION info@wushu.ltRenkamos naujos Ušu Sanda grupės!Lietuvos ušu federacija skelbia naujų narių priėmimą į ušu Sanda (Wushu Sanda) grupes. Ušu Sanda – sparčiai populiarėjanti pilno kontakto sportinės dvikovos šaka, paremta smūgine bei imtynių technika. Treniruotės vyksta pirmadieniais (ryte 8:00 – 9:30, vakare 18:00 – 20:00), trečiadieniais (16:00 – 18:00, 18:00 – 20:00), penktadieniais (16:00 – 18:00, 18:00 – 20:00) ir sekmadieniais (9:00 - 11:00). Kviečiame prisijungti! Daugiau apie šią Ušu rūšį galiam sužinto čia: Taisyklės https://www.youtube.com/watch?v=aKw7Duic4E8 https://www.youtube.com/watch?v=63GT-PaV-zo Treniruotės https://www.youtube.com/watch?v=ZOQ1WF7bjg0 https://www.youtube.com/watch?v=0payLtxH9WY Varžybos https://www.youtube.com/watch?v=2c0JEtQ6vE4 https://www.youtube.com/watch?v=KsEMqt10NYo info@wushu.lt Facebook https://www.facebook.com/U%C5%A0U-SANDA-Vilnius-1537675749858186/  4th Lithuanian Open Wushu ChampionshipLithuanian Wushu Federation is happy to announce, that 4th Lithuanian Open Wushu Championship will be held in Vilnius on April 14, 2018. Competition is based on Taolu, Tuishou, Kongsao, Sanda, Qingda and we would like to invite the athletes to participate in these events. Welcome to Vilnius! 4th LITHUANIAN OPEN WUSHU CHAMPIONSHIP TAOLU, TUISHOU, KONGSAO, SANDA, QINGDA 4-asis atviras Lietuvos ušu čempionatas COMPETITION MANAGEMENT LITHUANIAN WUSHU FEDERATION info@wushu.lt GENERAL INFORMATION 1. Organizer: Lithuanian Wushu Federation. 2. Competition is divided to: Taolu, Tuishou, Sanda, Qingda, Kong Sao 3. Date of the competition: April 14th 3.1. Arrival of participants – April 13th 3.2. Registration meeting 19:00 – 21:00 April 13th 3.3. Weighing-in from 09:00 to 10:00 April 14th 3.4. Competitions – April 14th. Opening ceremony starts at 10:00 a.m. 3.5. Day of the departure – April 15th 4. Final entry form must be filled and send to info@wushu.lt not later than March 31th, 2018. Competition place http://www.grybo7.lt/ If a registered participant can not arrive and take part in competition (except of medical condition, proved by official document), he/she is still required to pay the registration fee. COMPOSITION OF TEAM The total number of athletes is not limited. ENTRIES The Final Entry Forms with events and names of the competitors must be sent to info@wushu.lt not later than March 31th, 2018 (24:00GMT) TAOLU: 1. Age categories: 1) Taolu Category - children 6 years old or less (male and female separately); 2) Taolu Category - children 7 – 8 years old (male and female separately); 3) Taolu Category - children 9 – 11 years old (male and female separately); 4) Taolu Category - children 12 – 14 years old (male and female separately); 5) Taolu Category - juniors 15 – 17 years old (male and female separately); 6) Taolu Category – adults 18 - 35 years old (male and female separately); 7) Taolu Category – adults above 36 years old (male and female separately); 2. Competition program: 1) Barehand forms: Changquan, Nanquan, Taijiquan. 2) Short weapons: Jianshu, Daoshu, Nandao. 3) Long weapons: Qiangshu, Gunshu, Nangun. 4) Taijiquan weapons Time of performance: not less than 1:20 min, (Taijiquan - from 4 to 6 min); Taijiquan weapons - from 3 to 4 min. 5) Traditional barehand forms: Group 1. Traditional Taijiquan Traditional Taijiquan including Chen, Yang, Sun, Wu, Wu(Hao), Li, Wudang, Zhaobao and other traditional Taijiquan styles divided into Taijiquan competition. Note: 24, 48, 88, 42 and other single modern routines are not to be used. Group 2. Traditional Neijiaquan Traditional Baguazhang, Xingyiquan, Wudangquan etc. styles divided into quanshu competition. Group 3. Traditional Nanquan Traditional Guandong, Fujian, Sichuan etc. Nanquan schools (Hong, Li, Mo, Wuzu, Cailifo) divided into quanshu competition. Group 4. Traditional Shaolinquan Traditional Songshan shaolingquan divided into quanshu. Group 5. Imitation styles (xiangxingquan) All imitation routines including Houquan, Yinzhuaquan, Zuiquan, Tanglangquan, Ditangquan, Zonghequan, Minghequan, Heihuquan etc. divided into quanshu competition. Group 6. Traditional tongbei, fanzi, chuojiao, pigua styles Traditional tongbei, fanzi, chuojiao, pigua styles divided into quanshu competition. Group 7. Traditional Yongchun (Wing chun). Traditional Yongchun (Wingchun) quanshu routines biaozhi and xunqiao., Group 8. Other traditional styles All other traditional quanshu routines: chaquan, huaquan, baoquan, baimei (pakmei), liuhequan, gongliquan, yuejiaquan, wudangquan (except wudang taijiquan, xingyiquan and baguaquan which belong to above-mentioned categories) etc. Time of performance: not less than 1 min. For the traditional Taijiquan 4 to 6 min. 6) Traditional weapons: Group 1: single short weapons Group 2: single long weapons Group 3: double weapons Group 4: flexible weapons Time of performance: not less than 1 min. Group 5: Taijiquan weapons (Taijiquan qixie). Time of performance: from 3 to 4 min. 7) Duilian fighting sets: Barehand vs. Barehand, Weapon vs. Weapon Time of performance: duilian routine not less than 50 sec. 8) Group events: 6 persons of any age category. Time of performance: from 3 to 4 min. TUISHOU, QINGDA, SANDA, KONG SAO (Yong Chun/Wing Chun): 1) Events will be held according EWUF rules, but without using lei tai. Suitable mats will be used instead in the fighting area. http://www.ewuf.org/assets/ewuf_rules_of_sanda.pdf http://www.ewuf.org/assets/ewuf_rules_qingda_2012.pdf http://www.ewuf.org/assets/taiji_tuishou_rules.pdf 2) All participants of Qingda and Sanda must have two sets of protection gears (red and blue or black) and two sets of clothing, according to EWUF regulations. COMPETITION MANAGEMENT Tomas Lapinskas, info@wushu.lt Vaiva Žostautė, vilniuswushu@gmail.com Facebook https://www.facebook.com/events/147885735949504/?active_tab=about The registration fee must be paid at the technical committee at the time of the arrival or by bank transfer to Lithuanian Wushu Federation bank account: Reciever: Lithuanian Wushu Federation Address: Vilniaus g. 45-7, Vilnius, Lithuania Reg. Nr. 300787430 Bank name: AB SEB bankas Account No.: LT89 7044 0000 8262 2517 www.wushu.ltKaunas minės pasaulinę Taiči ir Cigung dienąPaskutinį balandžio šeštadienį  Kaunas prisijungs prie viso pasaulio drauge minėdamas Pasaulinę Taiči (taijiquan) ir Cigung (cigong) dieną, kuri kasmet švenčiama šimtuose pasaulio miestų. Susipažinti su kiniško sveikatingumo sistemų paslaptimis turės galimybę kiekvienas apsilankęs Nepriklausomybės alėjoje balandžio 28 dieną, 11 valandą. Šventėje dalyvaus Lietuvos ušu klubų atstovai, kurie pristatys skirtingas, laiko patikrintas kinų sveikatingumo sistemas bei technikas. Daugiau nei šimtas renginio dalyvių kvies visus išbandyti ir specialias sveikatingumo mankštas. Prisijungti prie visame pasaulyje minimos dienos paskatino noras pakviesti tiek kauniečius, tiek miesto svečius daugiau judėti, būti aktyvesniais. Renginio tikslas yra supažindinti žmones su kiniškomis sveikatingumo sistemomis, populiarinti judesio kultūrą, skatinti įvairaus amžiaus žmones rūpintis savo sveikata, ją stiprinti, užkirsti kelią galimoms ligoms bei negalavimams. Šventės metu taip pat bus galima gauti informacijos apie klubus, kuriuose galima praktikuoti Taiči ir Cigung technikų, prižiūrimiems profesionalių trenerių bei gyvai pabendrauti su tų klubų atstovais. Balandžio 28 d. Pasaulinės Taiči ir Cigung dienos šventę Kaune organizuoja Lietuvos ušu federacija, VšĮ „Sveikas miestas“ bei Vilniaus universiteto Konfucijaus institutas. Kviečiame prisijungti!  
2017
Pasaulio tradicinio ušu (kung fu) čempionate – medaliai LietuvaiIš Pasaulio tradicinio ušu (kung fu) čempionato Lietuvos sportininkas grįžo su sidabro ir bronzos medaliais. Emeišanio mieste Kinijoje vykusiame čempionate tarp 2000 iš viso pasaulio susirinkusių atletų jau ne pirmą kartą puikių rezultatų pasiekė Aram Muradyan iš Klaipėdos ušu akademijos – Bajiquan kategorijoje tarp 18-39 m. vyrų jis buvo antras, o siauro dviašmenio kardo kategorijoje nusipelnė bronzos medalio. „Visada norisi ne tik siekti geriausių rezultatų, bet ir būti įkvepiančiu pavyzdžiu savo mokiniams“- sako 32 metų sportininkas ir Klaipėdos ušu akademijos treneris, kuris jau ne pirmą kartą laimi medalius įvairiose tarptautinėse ušu varžybose. Šiemet Aram Muradyan laimėjimų sąraše ne tik Pasaulio čempionato medaliai, bet ir Europos ušu čempionato auksas. Lietuvos ušu federacijos (LUF) prezidentas Tomas Lapinskas sako, kad puikūs pasaulio čempionato rezultatai yra džiuginantys ir prognozuoti. „Ušu sportas Lietuvoje sparčiai populiarėja, tai puikiai rodo ir sportininkų rezultatai įvairiose tarptautinėse varžybose, ir gausėjantis sportuojančiųjų skaičius federacijos narių-klubų sporto salėse. Užsienio sportininkų pripažinimas aiškiai matomas ir vis daugiau dalyvių sutraukiančių Lietuvos ušu čempionatų metu“, - sako LUF prezidentas. Ušu (dar vadinamas kung fu) – bendrinis terminas, apibūdinantis visus kinų kovos menus bei kovinio sporto šakas, sparčiai populiarėjančias ne tik Kinijoje, bet ir visame pasaulyje. Pirmasis pasaulio ušu čempionatas įvyko 1991-aisiais. Šiuo metu Tarptautinė ušu federacija aktyviai siekia ušu, kaip olimpinės sporto šakos, pripažinimo.Kvalifikacijos kėlimas RygojeLietuvos ušu federacijos (LUF) treneriai (3 žmonės) kviečiami kelti kvalifikaciją partnerio - Latvijos sportinio ušu federacijos - Rygoje rugpjūčio 12-16 d. rengiamuose mokymuose. Reikalavimai kandidatams: Ne trumpesnė nei 5 m. darbo su sportininkais patirtis; Kompetencija ir atitinkama kvalifikacija (pagal sportininkų rezultatus); Anglų kalbos lygis (ne žemesnis negu B1/B2); Iniciatyvumas, aktyvus dalyvavimas LUF veikloje. Intensyviuose penkių dienų kursuose bus gilinami sportinio ušu ginklų valdymo įgūdžiai ir mokymo technikos, dalinimasis patirtimi dirbant su vyresnio amžiaus sportuojančiais, diskutuojama sveikatos ir sveikatinimo klausimais, aptariami iššūkiai ir jų sprendimai treniruojant ikimokyklinio amžiaus vaikus bei pradinukus. Norinčius dalyvauti projekte ir vykti į stažuotę, kviečiame siųsti prašymus ir gyvenimo aprašymus elektroniniu paštu info@wushu.lt iki birželio 30 d.      Lietuvos UŠU žvaigždėsVasario 18-21 dienomis Maskvoje, Ušu rūmuose, vyko trečiosios elitinės tarptautinės varžybos „Ušu žvaigždės“ (Wushu stars). Varžybose dalyvavo daugiau nei 700 sportininkų iš įvairių Azijos bei Europos šalių, kurie varžėsi Ušu Taolu bei Sanda rungtyse. Mūsų šalį atstovavo keturi sportininkai, visi keturi lietuvaičiai grįžo su apdovanojimais.  Klaipėdos ušu akademijos atstovas Aram Muradyan iškovojo 1-ąją vietą tradicinio ušu kategorijoje  Bajiquan  (18-35 amž. grup.).  Jo auklėtinė - Elada Pučkytė taip pat iškovojo aukso medalį Bajiquan rungtyje bei užėmė trečiąją vietą Nanquan kategorijoje (32 formos, amž. grup. - 9-11). Ksenija Kudriavceva tradicinio ušu kategorijoje Wudanquan iškovojo 1-a vieta (9-11 amž.grup.), o Kamila Pavlova trumpųjų ginklų kategorijoje (Vėduoklė) užėmė trečią vietą (12-14 amž. grup.). Lietuvos ušu federacija sveikina  Lietuvos atstovus pasiekus puikių rezultatų!Klaipėdos KMN sportininkai iškovojo keturias pergales LatvijojeKlaipėdos Kovos menų namų komanda (treneris Andrei Andrienko). 5 – ąjame atvirame Latvijos Ušu čempionate iškovojo tris aukso bei vieną sidabro medalį. Marija Žuravliova šešiamečių sportininkų kategorijoje iškovojo pirmas vietas Chang Quan (Ilgasis kumštis),  Jian Shu (dviašmenis kardas) bei Gun Shu (lazda) kategorijose.  Tuo tarpu Konstantinas Cibakovas aštuonmečių dalyvių tarpe iškovojo sidabro medalį Jian Shu (dviašmenis kardas) rungtyje. Sveikiname nugalėtojus!R. Zeniauskas iškovojo bronzą Ušu Sanda turnyre MinskeKlaipėdos Ušu rinktinės atstovas Raimondas Zeniauskas (Kovos menų namai) iškovojo trečią vietą Tarptautiniame Ušu Sanda turnyre Minske (Baltarusija). https://www.youtube.com/watch?v=xbNyuTfNXzUKovo 25 d. Vilniuje vyks III - asis Lietuvos Ušu ČempionatasKovo 25 dieną Vilniuje, sporto klube  „G7 Sportas“ (V. Grybo g. 7) vyks 3 - asis atviras Lietuvos ušu čempionatas. Čempionato metu organizuojamos Taolu (kovinių veiksmų kompleksų demonstracijos), Sanda (Laisvos kovos), Cingda (Lengvo kontakto kovos), Kung Sao (Kovo pagal Yong Chun Quan (Wing Chun Kong Sao) taisykles) bei Tui Shou (Tajiquan) rungtys. Renginio pradžia 10 val. Dalyvių registracija info@wushu.lt Daugiau informacijos galima rasti čempionato svetainėje Facebook'e  https://www.facebook.com/events/1324928374247660/permalink/1343983262342171/ arba mob. telefonu +370 62071996 Taisyklės anglų kalba 3rd LITHUANIAN OPEN WUSHU CHAMPIONSHIP TAOLU, TUISHOU, KONG SAO, QINGDA, SANDA 2017 03 25, Vilnius V. Grybo g. 7 („G7 Sportas“) GENERAL INFORMATION 1. Organizer: Lithuanian Wushu Federation. 2. Competition is divided to: Taolu, Tuishou, Sanda, Qingda 3. Dates of the competition: March 24 – 26th 3.1. Arrival of participants – March 24th 3.2. Registration meeting 19:00 – 21:00, March 24th 3.3. Weighing-in from 09:00 to 10:00 March 25th 3.4. Competitions – March 25th 3.5. Day of the departure – March 26th 5. Final entry form must be filled and send to info@wushu.lt not later than March 10 th, 2017. REGISTRATION FEE Registration fee Taolu, 15 EUR for the first event, 10 EUR per every aditional event. Registration fee Tuishou, 15 EUR per each event. Registration fee Sanda, 15 EUR per each event. Registration fee Qingda, 15 EUR per each event. *Registration fee for not members of IWUF or EWUF - 25 eu If a registered participant can not arrive and take part in competition (except of medical condition, proved by official document), he/she is still required to pay the registration fee. COMPOSITION OF TEAM The total number of athletes is not limited. ENTRIES The Final Entry Forms with events and names of the competitors must be sent to info@wushu.lt not later than 10th of March 2017 (24:00GMT) TAOLU: 1. Age categories: 1) Taolu Category - children 6 years old or less (male and female separately); 2) Taolu Category - children 7 – 8 years old (male and female separately); 3) Taolu Category - children 9 – 11 years old (male and female separately); 4) Taolu Category - children 12 – 14 years old (male and female separately); 5) Taolu Category - juniors 15 – 17 years old (male and female separately); 6) Taolu Category – adults 18 - 35 years old (male and female separately); 7) Taolu Category – adults above 36 years old (male and female separately); 2. Competition program: 1) Barehand forms: Wubuquan (children), Changquan, Nanquan, Taijiquan. 2) Short weapons: Jianshu, Daoshu, Nandao, Shanzi, etc. 3) Long weapons: Qiangshu, Gunshu, Nangun, Guangdao, Pudao, etc. 4) Taiji weapons: Taiji jian, Taiji gun, Taiji guandao, etc. Time of performance: not less than 1:20 min, (taijiquan - from 4 to 6 min); taiji weapons - from 3 to 4 min. 5) Traditional barehand forms: Group 1. Traditional Taijiquan Traditional Taijiquan including Chen, Yang, Sun, Wu, Wu(Hao), Li, Wudang, Zhaobao and other traditional Taijiquan styles divided into Taijiquan competition. Note: 24, 48, 88, 42 and other single modern routines are not to be used. Group 2. Traditional Neijiaquan Traditional Bagua, Xingyi, Bajiquan styles divided into quanshu competition. Group 3. Traditional Nanquan Traditional Guandong, Fujian, Sichuan etc. Nanquan schools (Hong, Li, Mo, Wuzu, Cailifo) divided into quanshu competition. Group 4. Traditional Shaolinquan Traditional Songshan shaolingquan divided into quanshu. Group 5. Imitation styles (xiangxingquan) All imitation routines including Houquan, Yingzhaoquan, Zuiquan, Tanglangquan, Ditangquan, Zonghequan, Minghequan, Heihuquan etc. divided into quanshu competition. Group 6. Traditional tongbei, fanzi, chuojiao, pigua styles Traditional tongbei, fanzi, chuojiao, pigua styles divided into quanshu competition. Group 7. Traditional Yongchun (Wing chun). Traditional Yongchun (Wingchun) quanshu routines biaozhi and xunqiao., Group 8. Other traditional styles All other traditional quanshu routines: chaquan, huaquan, baoquan, baimei (pakmei), liuhequan, gongliquan, yuejiaquan, wudangquan (except wudang taijiquan, xingyiquan and baguaquan which belong to above-mentioned categories) etc. Time of performance: not less than 1 min. For the traditional Taijiquan 4 to 6 min. 6) Traditional weapons: Group 1: single short weapons Group 2: single long weapons Group 3: double weapons Group 4: flexible weapons Time of performance: not less than 1 min. Group 5: Taiji weapons (Taiji qixie). Time of performance: from 3 to 4 min. 7) Duilian fighting sets: Barehand vs. Barehand, Weapon vs. Weapon Time of performance: duilian routine not less than 50 sec. 8) Group events: 6 persons of any age category. Time of performance: from 3 to 4 min. TUISHOU, KONG SAO, QINGDA, SANDA: 1) Events will be held according EWUF rules, but without using lei tai. Suitable mats will be used instead in the fighting area. 2) All participants of Qingda and Sanda must have two sets of protection gears (red and blue or black) and two sets of clothing, according to EWUF regulations. Shin guards are allowed. COMPETITION MANAGEMENT Tomas Lapinskas, info@wushu.lt Vaiva Žostautė, vaiva@wushu.lt The registration fee must be paid at the technical committee at the time of the arrival or by bank transfer to Lithuanian Wushu Federation bank account: Reciever: Lithuanian Wushu Federation Address: Vilniaus g. 45-7, Vilnius, Lithuania Reg. Nr. 300787430 Bank name: AB SEB bankas Account No.: LT89 7044 0000 8262 2517Ušu Sanda seminaras su Aleksandru RaduncevuSausio 13 - 15 d. Rygoje (Latvija) Lietuvos ušu federacijos nariai dalyvavo Ušu Sanda seminare, kurį vedė tarptautinės kategorijos teisėjas, Europos Ušu Federacijos (EWUF) Sanda komisijos pirmininkas Aleksandras Raduncevas (6 duan) (Kazachstanas).
2016
Žinių radijas/Ekspertai pataria: Ko galime pasimokyti iš kinų?Kinija – ne tik pigių prekių gamintojų kraštas. Tai tūkstantmečius siekiančių kultūros tradicijų, savitos filosofijos, medicinos ir mokslo lopšys. Ko galime pasimokyti iš kinų? Komentuoja Lietuvos Ušu federacijos prezidentas Tomas Lapinskas ir VU Konfucijaus instituto projektų vadovė Vilma Šniukštaitė. Ekspertai pataria: Ko galime pasimokyti iš kinų? Lietuvos Ušu Federacija Vilniaus sporto festivalyje 2016Vilniaus sporto festivalis – didžiausias  2016 metų  sporto renginys ne tik Vilniuje, bet ir visoje Lietuvoje, kurio metu vyks masiškiausi tarptautinio  lygio sporto renginiai (varžybos, turnyrai),  kurių metu po vienu stogu bus suburti įvairiausi sporto klubai bei įvairiausių sporto sričių vadovai, žymiausi sportininkai, sporto prekių ženklų atstovai. Lietuvos Ušu federaciją Vilniaus šiemet renginyje atstovavo Lietuyvos ušu federacijos nariai: Lietuvos Tradicinio UŠU asociacija“Shaolin”, Chen Xiaowang Taijiquan Asociacija – Lietuva, Lietuvos Taidzičiuan asociacija, Klaipėdos ušu akademija, Wing Chun KungFu Akademija bei Vilniaus Konfucijaus instituto dėstytojai Liang Wenming ir Liu Jiwu.  Prezidentė apdovanojo Lietuvos ušu federacijos atstovusSpalio 3 d.  Lietuvos Respublikos Prezidentūroje Jos Ekscelencija  Prezidentė Dalia Grybauskaitė Kūno kultūros ir sporto dienos išvakarėse pagerbė geriausius šalies sportininkus ir jų trenerius.  Sveikindama įvairių sporto šakų atstovus, šalies vadovė pabrėžė, kad Lietuva didžiuojasi savo sportininkais, pasiekusiais aukščiausius rezultatus ir įrodžiusiais, jog yra tarp geriausiųjų Europoje ir pasaulyje. Šalies vadovės teigimu, sportininkų pergalės plačiai garsina Lietuvą, o jų ištvermė, darbštumas ir kantrybė yra pavyzdys jaunajai kartai, kaip atkakliai reikia siekti užsibrėžto tikslo. Iškilmingoje ceremonijoje Prezidentė įteikė valstybinius apdovanojimus labiausiai nusipelniusiems Lietuvos sportininkams ir jų treneriams. Prezidentė įteikė padėkas daugiau nei dviem šimtams prizines vietas Europos ir pasaulio čempionatuose, jaunimo olimpinėse žaidynėse, neįgaliųjų čempionatuose ir kitose varžybose laimėjusiems atletams.  Jų tarpe ir LIETUVOS UŠU FEDERACIJOS atstovams Egidijuj Rožėnui bei Aram Muradyan, iškovojusiems prizines vietas šių metų Europos ušu čempionate. Šalies vadovė palinkėjo sportininkams ir toliau sėkmingai gerinti asmeninius rezultatus ir uoliai ruoštis būsimiems čempionatams.LUF atstovai tapo Europos ušu ir Taidziciuan čempionatų prizininkaisGegužės 12 – 20 d. Maskvoje vyko 2 – asis Europos Taijiquan ir vidinių stilių čempionatas ir 16 – asis Europos Ušu čempionatas. Lietuvos Ušu federacijos viceprezidentas Egidijus Rožėnas (Chen Xiaowang Taijiquan Asociacija – Lietuva) Maskvoje vykstančiame Europos Taidziciuan ir vidinių Ušu stilių čempionate Ušu Tuishou kovose, svorio kategorijoje iki 80 kg, iškovojo II- ąją vietą.  Tuo pat metu vykusiame Europos ušu čempionate kitas Lietuvos atstovas, Klaipėdos ušu akademijos vadovas, Aram Muradyan iškovojo dvi trečias vietas Nanquan ir Qiangshu rungtyse. Kartu čempionate dalyvavusios A. Muradyan auklėtinės Ksenija Kudriavceva (2 vieta Changquan ir Gunshu) ir Elada Pučkytė (2 ir 3 vieta Nanquan,Qiangshu) taip pat užėmė prizines vietas . Sveikiname mūsų sportininkus!Baltijos ušu čempionate Lietuvos rinktinė iškovojo keturis aukso medaliusSpalio 8-9 d. Latvijos sostinėje vykusiame 3-jame Baltijos šalių ušu čempionate Lietuvos nacionalinės ušu rinktinės komanda iškovojo net keturis aukso medalius.  Varžybose dalyvavo sportininkai iš devynių šalių. Lietuvą atstovavusius sportininkus varžyboms ruošė Klaipėdos ušu akademijos  treneris Aram Muradyan. Tradicinio ušu badziciuan (bajiquan) rungties nugalėtoju tapo Aram Muradyan. Vaikų amžiaus grupės skirtingose kategorijose pirmąsias vietas laimėjo Kamila Pavlova, Michail Avsejenko bei Dmitrij Pigarev. Antrąją bei dvi trečias vietas iškovojo Elada Pučkytė bei Ksenija Kudriavceva. Sveikiname mūsų sportininkus!  Lapinskas: kinai nuo seno priklauso judesio kultūrai, pas mus ji tik ateina„Lietuvoje dabar yra sveikatingumo bumas. Kai kas nors skundžiasi, kad neranda sveiko maisto, mes kartais atsakome, geriau parodykite, kur nesveiko nusipirkti, – juokauja Lietuvos ušu federacijos prezidentas Tomas Lapinskas. – Smagu, kad pas mus yra fizinės kultūros mada. Atsiranda labai daug dalykų, kuriais žmonės gali užsiimti, bet toje visoje gausoje taidzi paskęsta. Tai nėra „fast foodas“, o senovinė, pakankamai sudėtinga kinų filosofija, pasaulėžiūra.“ Terminų painiava, arba ne visi kovos stiliai turi savo pandą Ar turite tokį „slaptą“ planą – kviesdami prisijungti prie taidzi rekordo, tiesiog norite atkreipti dėmesį į savo veiklą? Be abejo, šį planą taip ir deklaruojame. Norime dėmesį atkreipti ne tik į taiči arba taidzi, bet apskritai į ušu. Taidzi yra vienas iš kinų ušu stilių. Žmonės jame labai mėgsta sveikatingumo aspektą, bet realiai tai yra kovos menas Pirmiausia siekiame atkreipti dėmesį į ušu, nes jo žinomumas Lietuvoje labai mažas. Taip keistai susiklostė galbūt dėl to, kad kiti kovos menai turi savo ambasadorius kaip Bruce Lee, Jackie Chanas ir Kung fu Panda. Kitas dalykas, kelerius metus iš eilės taidzi instruktoriai Vilniuje vesdavo užsiėmimus miestiečiams. Galbūt viena iš priežasčių, kodėl instruktoriai nugeso, – užsiėmimai buvo nemokami. Norime vėl priminti žmonėms, kad tokie užsiėmimai yra, juos bus galima lankyti nemokamai. Balandžio 30-ąją, minėdami Pasaulinę taidzi ir čigong dieną, organizuojate didelį Baltijos šalių renginį Vilniuje. Kviečiate ir nieko apie šį kinų kovos meną nenutuokiančius. Kaip jiems paaiškintumėte, kas yra taidzičiuan (Taijiquan) ir čigong (Qigong)? Problema yra ta, kad šiuos terminus perėmėme iš anglakalbės aplinkos. Lietuvių kalba turime tokių garsų, kurių anglų kalba neturi. Iš to atsiranda painiava. Terminas Tai Dzi (iš kinų Tai Ji 太極) reiškia didžioji viršūnė arba „riba“), pirmą kartą rašytiniuose šaltiniuose jis paminėtas IX amžiuje prieš Kristų trečiajame klasikinės „Permainų knygos" priede, kaip kito kinų filosofijos termino Dao (Dao 道), reiškiančio kelią, sinonimas. Mūsų kraštus Tai Dzi Ciuan dažniausiai pasiekia ne tiesiogiai iš Rytų, o, deja, iš Vakarų. Taip neišvengiama sugedusio telefono efekto, todėl dažnai tenka girdėti iškreiptą pavadinimą Tai Či. Tikrasis šio ušu stiliaus pavadinimas yra Tai Dzi Ciuan arba tiesiog Tai Dzi. Žodelis „Ciuan” (iš kinų Quan 拳) reiškia kumštį, tačiau šiandien yra vartojamas stiliaus ar krypties reikšme (pavyzdžiui, Long Ciuan iš kinų Quan 龍拳), kas reiškia Drakono stilių. Taigi taiči turėtų būti taidzi, o cigun – cigong. Išvertus šiuos terminus iš anglų ir lietuvių kalbų, abu baigiasi „ci“, tačiau tai nėra tas pats, nes „ci“ reiškia gyvybinę energiją. Paprastai tariant, taidzi yra vienas iš ušu stilių, o cigongas yra kvėpavimo, „psichotreiningo“ sistema. Tokių sistemų yra labai daug, o cigongas yra bendrinis tokių sistemų pavadinimas. Cigongas gali būti su judesiu, be judesio, vien su kvėpavimu. Dažniausiai kiekvieną kinų kovos meną lydi šie pratimai, o į taidzi kovos meną cigongo judesiai yra integruoti. Aš naudosiu kalbininkų siūlomus terminus. Taigi Lietuvoje taidzi ir čigongą ant Tauro kalno praktikuojantys žmonės patraukia aplinkinių dėmesį, nes jie daro kažką įdomaus, kitaip. Kai jiems paaiškinama, kad tai susiję su kovos menais, vyresnius žmones kiek atbaido, gal labiau reikėtų akcentuoti sveikatingumo aspektą? Yra senovinis kovos menas ušu arba senovinis taidzi, bet yra ir modernus, sukurtas XX amžiaus pradžioje, remiantis tradiciniais dalykais. Jame kovinio aspekto kaip ir nėra. Komunistai Kinijoje pabandė nustumti kovinę dalį ir išryškinti sveikatingumo aspektą. Dėl to taidzi tapo toks populiarus. Per šią sistemą kinai turi pretenziją, gal tai skamba kiek sektantiškai, suvokti universalius Visatos dėsnius, žmogaus vietą Visatoje. Tie, kas domisi Rytų kultūra, žino, kad kiekvienas simbolis ar judesys slepia gilesnę prasmę. Norintys gali instruktorių padedami jos ieškoti. Tačiau kuo tie judesiai, derinami su kvėpavimu, gali būti naudingi ne vien kinui, bet ir lietuviui? Jeigu į taidzi žiūrėtume paviršutiniškai kaip į mankštą, tie judesiai sudėlioti taip, kad žmogus sukauptų daugiau energijos ir mažiau jos prarastų. Nekalbant apie kokią nors quasi uno, bet apskritai fizinę kūno energiją. Dėl kūno struktūros ir tam tikrų sugalvotų padėčių, kai jos teisingai atliekamos, kūnas po trupučiuką tobulėja. Tie judesiai atliekami labai lėtai, su dideliu dėmesingumu. Taip treniruojamas ne tik pats judesys, bet ir dėmesys, koncentracija. Šie dalykai visiems žmonėms yra svarbūs ir aktualūs. Galbūt nebūtų teisinga čia išskirti vien kvėpavimą, nes tai yra kvėpavimo ir judesio suderinimas. Kai kinai kalba apie „ci“, jie iš tikrųjų galvoje turi kūno energinius kanalus arba meridianus, į kuriuos sąmoninga vizualizacija nukreipia ci energiją. Jeigu paviršutiniškai išskirtume tik kvėpavimą, pradinis etapas būtų taisyklingas judesio ir kvėpavimo suderinimas. „Visas šis senovinis palikimas yra ne kinų, o pasaulio“ Nemokami užsiėmimai sostinės viešosiose erdvės paprastai vyksta kartą į savaitę. Kaip reguliariai reikėtų praktikuoti taidzi ir čigongą, kad pajaustume jų poveikį? Kinai ir vietiniai, užsiimantys taidzi, sako, kad galima praktikai skirti nedaug, pusvalandį ar 20 minučių laiko, bet būtų gerai kiekvieną dieną, mažiausiai tris ar keturis kartus per savaitę. Kad ir kaip banaliai skambės, bet ši praktika yra kaip meditacijos seansas. Taip žmogus iš tikrųjų gali pabūti vienas, įsiklausyti į savo kūną, jame vykstančius procesus, atsitraukti nuo problemų, koncentruodamasis į tai, ką daro. Tada žmogus iš tiesų ilsisi. Kiek laiko užtrunka išmokti aštuonis pradinius taidzi judesius, kuriuos galėtume atlikti kas rytą savarankiškai? Pakankamai ilgai. Yra labai daug niuansų, kurių išoriškai nesimato. Jie nėra labai greitai išmokstami. Aišku, viskas priklauso nuo besimokančių žmonių. Vieni yra jautresni, imlesni, jie greičiau pagauna niuansus. Kiti su laiku, kryptingai dirbdami irgi tai pajaučia. Esu sutikęs ir tokių, kurie netgi pyksta: „Jūs apsimetinėjat, kad kažkas vyksta, nes iš tikrų nieko nevyksta.“ Minėjote, taidzi instruktoriai, prieš kelerius metus pradėję nemokamai mokyti taidzi ir čigong judesių, prarado motyvaciją. Dėl to, kad mes, šiuolaikiniai žmonės, orientuojamės į rezultatą? Jeigu greitai jo nepamatome, tada jau nebeįdomu, ieškome kažko naujo ir efektingesnio? Viena iš priežasčių, ne visi tai darę instruktoriai buvo aukšto lygio. Tarp jų buvo labai gerų, bet ir vidutiniškų. Lietuvos ušu federacijos užduotis, – kalba jos prezidentas T. Lapinskas, – yra tai sutvarkyti. Norėtume, kad žmones mokytų tik kvalifikuoti instruktoriai ir kurie moka tai perteikti, negadindami šios kinų sistemos įvaizdžio. Kitas dalykas, mokytis yra sudėtinga, nes reikia daug kantrybės. Didelis taiči pliusas, kad tuo gali užsiiminėti vyresnio amžiaus žmonės. Kinams tai daryti natūralu, bet čia ne Kinija. Kinai užsiima taidzi ar parkuose nuo penkių ar šešių ryto šoka valsą, žaidžia žaidimus. Kinai nuo seno priklauso judesio kultūrai, pas mus ji tik ateina. Lietuvoje dabar yra sveikatingumo bumas. Kai kas nors skundžiasi, kad neranda sveiko maisto, mes kartais juokaujame, geriau parodykite, kur nesveiko nusipirkti. Smagu, kad pas mus yra fizinės kultūros mada. Yra labai daug dalykų, kuriais žmonės gali užsiimti, bet toje visoje gausoje taidzi paskęsta. Tai nėra „fast foodas“, o senovinė, pakankamai sudėtinga kinų filosofija, pasaulėžiūra. Kaip reikėtų ją pristatyti lietuviui, kad joje atrastų kažką savo, artimo, pritaikomo čia? Visas šis senovinis palikimas yra ne kinų, o pasaulio. Daugeliu jų išrastų dalykų naudojamės, jie tapo kasdieniais, pradedant arbata, baigiant kinų architektūros stiliumi. Mokytis priimti reikėtų palaipsniui, bet su profesionalu, žmogumi, kuris tikrai supranta, ką daro ir žino visus niuansus. Elementarus neteisingai išmoktas judesys, tarkime, ne taip išsuktas sąnarys, veda visai ne ten, kur turėtų, o kartais gali ir pakenkti. Turime tikrai labai neblogų šios srities žinovų lietuvių ir netgi vieną kiną, kuris seniai dėsto Lietuvoje. Manau, tik taip per mokytojus galima perduoti šias žinias, bet reikėtų pasitikrinti, pas ką einate mokytis. Kiekvienam žmogui reikia gero mokytojo Tomai, kiek pats laiko tuo domitės ir mokotės? Kaip suprantu, kelionė į garsųjį Šaolino vienuolyną 2007-aisiais ir po dvejų metų įkurta Lietuvos tradicinio ušu asociacija tėra tik ledkalnio viršūnė? Kiek laiko užtruko ateiti iki šio taško? Man, vienuolikos metų tarybiniam vaikui, vienintelis langas į pasaulį buvo labai įdomi laida „Vokrug svieta“ (iš rusų kalbos „Aplink pasaulį“). Pamačiau laidą, skirtą kinų menams, ir supratau, kad tai yra mano. Nuo tada taip ir keliauju. Ilgai ieškojau, daug kuo užsiiminėjau, bet galiausiai 2007 metais susidėjau kuprinę ir išvažiavau į Šaolino vienuolyną Kinijoje. Šiandien mes, kalbu apie Šaolino ušu klubą, vieni iš nedaugelio Baltijos šalyse ir aplinkui atstovaujame Šaolino vienuolynui. Taip pat esu Lietuvos ušu federacijos prezidentas, kas liečia taidzi rekordą, planuojamą sostinės Rotušės aikštėje, kalbu už visus jos narius. Pradėjote pokalbį paminėdamas kitų kinų kovos menų ambasadorius, kurie garsina tam tikrus stilius, pasakykite kaip tradicinio ušu ambasadorius ir pats tuo užsiimantis žmogus, kokį svarbiausią fizinį, psichologinį poveikį ir pokytį šis stilius jums sukėlė? Idėjos pasiekia įvairiais pavidalais. Egzistuoja agregoras (energinis tautos, didesnės visuomenės grupės darinys, vakariečiai pasakytų – kolektyvinė pasąmonė – red. pastaba) arba tam tikras žinių bagažas. Jame kiekvienąkart iškilus klausimui ieškoti atsakymo, atsiremiant į seniai suformuotą idėją, dabar sprendžiant tam tikrus fizinius, kovos menų dalykus. Tai yra filosofinis kelias, kuriuo keliauji ir visada turi ramstį. Kartais tuo ramsčiu gali tapti ne sukauptos žinios, o gali tiesiai kreiptis į savo mokytoją. Jis gali būti taidzi, kito stiliaus ar išvis ne kovos menų mokytojas. Būtų gerai, kad kiekvienas žmogus turėtų gerą mokytoją. Dažnai sakoma „aš pats“. Viską pats darau, turiu savo filosofiją. Viskas gerai, bet tai yra vieno žmogaus filosofija, o ne patikrinta daugelio žmonių patirtis. Lietuvos psichologai išskiria mūsų šalies gyventojams būdingą simptomišką mąstymą „aš pats“, – jeigu prašai pagalbos, esi silpnas, nors iš tiesų tik stiprus gali suvokti ir drįsti ieškoti pagalbininko, patarėjo, mokytojo. Taip žmogus susisuka savo fantazijų pasaulyje. Nieko blogo nėra fantazuoti, bet toks tampa guru, pristato dalykus, kurie vieni kitiems prieštarauja. Aš esu tradicinis žmogus, todėl siūlyčiau eiti tradiciniais keliais. Jeigu, tarkime, pasirinkai religinį budizmo kelią, kreipiesi ne į „new age“ budistus, o važiuoji į klasikines šventyklas, ieškome tradicinių mokytojų. Jeigu žmogus negali prašyti pagalbos, kreiptis patarimo – tai yra jo ego apraiškos. Tokių, manau, mums reikėtų kuo mažiau. Esate spaudoje rašęs apie tai, kad domėjimasis Rytais Europoje dažnai buvo ir yra mada. Rytai yra ne tyrinėjami, o išradinėjami. Kiekvienas juos suvokia per savo žinių, pojūčių, mąstymo prizmę, taip atrasdami ar išrasdami savo Rytus. Ar tai yra blogai? Gal geriau pradėti nuo to, nuo smalsumo, o tada mėginti kastis gilyn, prie tų giluminių tiesų? Tai sakydamas, kalbėjau apie žaidimus Rytais, tarkime, vieni pirmųjų XVIII amžiaus piešinių, kuriuose pavaizduoti žmonės kinų drabužiais, bet, gerai įsižiūrėjus, jie yra vakariečiai. Žaidimas yra žaidimas, tame nieko blogo nėra. Kai žmogus tokią savo patirtį bando perteikti kitiems kaip tikrą rytietišką, o ne savo interpretaciją, tai jau nėra tiesa, tik žmonių klaidinimas. Tiesą sakant, tų interpretacijų ir Kinijoje yra labai daug. Visa yra gyva ir kinta. Yra tiek kanoniškų, tiek interpretuotų dalykų. Kinijoje neteigiama, kad turi būti taip ir ne kitaip. Sakoma, kad pirma turi perprasti tradiciją, kanoną, bet būtinai jį interpretuoti savaip. O kai savo kanonus perduodi kitam, jis irgi juos interpretuos savaip. Kurti yra privaloma. Čia kaip kinų paveiksluose, kurie yra gana standartiniai. Tarkime, pas mus K. Malevičius nupiešia kvadratą, pavadina šiuolaikiniu menu, kiekvienas kaip jį nori, taip ir mato. Kinijoje paprastai piešiami simboliai, kuriais bandoma perduoti informaciją. Ji perduodama kaip šiuolaikinis „Zip failas“, kurį suspaudi siųsdamas, o parsisiuntęs išskleidi. Tokie yra senieji kinų hieroglifai ir visa kinų kultūra – nuo dailės, kaligrafijos iki kovos menų ar sveikatingumo sistemų. Kai viską „išsisizipini“ ir supranti, tada gali interpretuoti, kiek tik nori. Kiekvieno žmogaus reikalas, kiek jis giliai į tai lįs. Rytiečiai nėra taip, kaip mes, orientuoti į rezultatą, o į kelią arba Dao kinų kalba, Do japonų. Jiems svarbiau pereiti tą kelią ir keliaujant natūraliai kyla atradimų ir virsmų. Rytiečiams ne rezultatas, o pats kelias yra svarbus. Vadinasi, balandžio 30 dieną jums, organizatoriams, kaip rytietiškų principų šalininkams, tikrai ne pats taidzi rekordas bus svarbus, o kad kuo daugiau žmonių susirinktų Vilniuje ir pabandytų, kas tas taidzi ar čigongas yra? Be abejo! Vienais metais ta proga surengėme varžybas, kitais kinų mokytojų buvome atsivežę, bet entuziazmas ėmė gesti. Tada kolegė, Lietuvos ušu federacijos generalinė sekretorė Vaiva Žostautė pasiūlė siekti Baltijos šalių taidzi rekordo, pasakojo Lietuvos ušu federacijos prezidentas T. Lapinskas. Balandžio 23–24 dienomis Vilniaus rotušės aikštėje taidzi instruktoriai gyventojus nemokamai mokys atlikti aštuonis pradinius taidzi judesius, o po savaitės sieks rekordo. http://www.alfa.lt/straipsnis/50014188/lapinskas-kinai-nuo-seno-priklauso-judesio-kulturai-pas-mus-ji-tik-ateinaVilnius sieks Taiči rekordo – gali prisijungti kiekvienasKasmet švenčiamos Pasaulinės Taiči (Taijiquan) ir Cigung (Qigong) dienos, proga Vilniaus Rotušės aikštėje organizuojamas didelis tarptautinis renginys, kuriame bus siekiama užfiksuoti Baltijos šalių Taiči rekordą. Susivienyti ir tapti šio rekordo dalimi šalies gyventojai bei svečiai iš užsienio kviečiami balandžio 30 d., kai bus fiksuojamas masiškiausias Taiči atlikimas. Mielai laukiame ne vien Taiči ir Cigung praktikuotojų iš Lietuvos bei kitų Baltijos šalių, bet ir visų kuriems nesvetima fizinė kultūra, sveikatinimo praktikos bei kovos menai. Laukiami ir tie kuriems iki šiol neteko nieko apie tai girdėti ar iš arčiau susipažinti su šiuo kinų kultūros fenomenu. Pagrindinės renginio organizatorės Lietuvos ušu federacijos prezidento Tomo Lapinsko teigimu, tokio mąsto renginys Baltijos šalyse organizuojamas pirmą kartą, laukiama nemažai svečių iš kaimyninių šalių.  Šiuo renginiu be kita ko bus atidaromas naujas nemokamų Taiči mankštų sezonas, bus surengti Lietuvos bei užsienio Taiči bei Cigung meistrų pasirodymai. Renginyje galima sudalyvauti be jokio pasiruošimo, šventės dalyviai, vadovaujami patyrusių Lietuvos Taidzičuan asociacijos instruktorių, kartu atliks aštuonis pradinius Taiči judesius:“ Laukiame visų norinčių sudalyvauti bei stebėti rekordo fiksavimą, tačiau tuos kurie norėtų pasibandyti judesius iš anksto, mūsų instruktoriai kvies sudalyvauti nemokamose pamokose, kurios bus organizuojamos balandžio 23 ir 24 dienomis nuo 10 val. Rotušės aikštėje“, - sako  Lietuvos Taidzičuan asociacijos prezidentas Vitalijaus Veršininas. Norintieji šiuos pradinius aštuonis Taiči veiksmus, tačiau negalėsiantieji dalyvauti pasiruošime, gali juos rasti čia https://www.youtube.com/watch?v=-dAJqB5DkY4 Renginio svetainė  https://www.facebook.com/events/500775313428253/
2015
Vilniuje vyko 2 – asis atviras Lietuvos ušu čempionatas Šeštadienį, Vilniuje,  sporto klube „G7“ vyko jau 2-asis atviras Lietuvos ušu čempionatas, kuriame dalyvavo Lietuvos, Latvijos, Baltarusijos ir Švedijos sportininkai. Varžybų stebėti specialiai atvyko Kinijos Liaudies Respublikos ambasadorius  Wei Ruixing (Vei Žuising) bei Vilniaus universiteto Konfucijaus instituto direktorė prof. Džang Dunghuei (Zhang Donghui). KLR ambasadorius pasveikino varžybų dalyvius bei svečius ir priminė, kad UŠU yra ypatingas kovos menas, sporto šaka bei itin plati kompleksinė fizinė kultūra kurią dėl didelės stilių ir pakraipų įvairovės gali praktikuoti daugybė žmonių nepriklausomai nuo amžiaus, rasės, socialinės klasės ir net fizinės kondicijos. Pasak ambasadoriaus nors ušu gimė Kinijoje ir be abejo yra glaudžiai susijęs su šios šalies kultūra, šiandien tai yra tarptautinė sporto šaka, kurią praktikuoja daugybė žmonių visame pasaulyje. Vilniaus universiteto Konfucijaus instituto dėka specialiai į renginį atvyks ušu ekspertas, daugelio Kinijos ušu varžybų nugalėtojas, ušu meistras iš Pekino sporto universiteto  Ju Dzingnan (Yu Jingnan). Varžybų atidarymo ceremonijoje dalyvavo ir šiuo metu  Lietuvoje reziduojantys ušu ekspertai – Taijiquan meistras, „Siano ušu asociacijos“ (Kinija) narys Vang Sijin (Wang Xiyn) bei jo vadovaujama Lietuvos Taidzičuan asociacija, oficialūs Šaolino vienuolyno atstovai Baltijos šalyse – Lietuvos tradicinio ušu asociacija „Shaolin“, Chen Xiaowang Taijiquan Asociacija bei „Kung fu akademijos“ sportininkai. Varžybų metu žiūrovai turėjo galimybę susipažinti su įvairias ušu stiliais, demonstruojamais profesionalių sportininkų ir tradicinių kinų kovos menų ekspertų,  stebėti ušu taolu pasirodymus bei Yong Chun Quan (Wing Chun) stiliaus kovas Kung Sao kategorijoje bei Tui Shou rungtis. „Varžybų tikslas -  skatinti ušu plėtrą Lietuvoje, kelti sportinį meistriškumą bei populiarinti kinų kovos menus ir sportinį ušu, kurių stilių gausa ir įvairovė, ilgametės tradicijos ir daro šią sporto šaką tokią patrauklią.  Ne paslaptis, kad būtent kinų kovos menai padarė didžiausią įtaką visiems kitiems rytų kovos menams, kuriuose  harmoningai dera tiek sveikatingumo, tiek kovos meno, o šiandien ir šiuolaikinio profesionalaus sporto aspektai. Lietuvos ušu federacija yra Tarptautinės ušu federacijos, Europos ušu federacijos bei Baltijos ušu federacijos narė, kurios siekis - vienyti šią sporto šaką praktikuojančius žmones bei kelti sportinį meistriškumą“, – sako naujasis Lietuvos ušu federacijos prezidentas Tomas Lapinskas. „Po ilgo sąstingio ši sporto šaka pagaliau užtikrintai skinasi kelią ir Lietuvoje. Tai jau nebe pirmos ušu varžybos per pastaruosius metus Lietuvoje, be to jau kitais metais bendradarbiaujant su Europos ušu federacija Vilniuje planuojama surengti net kelias tarptautines varžybas - Baltijos ušu čempionatą bei Europos Šaolino kovos menų čempionatą į kurį planuoja atvykti ir tikri Šaolino vienuoliai“,- teigia Lietuvos ušu federacijos generalinė sekretorė Vaiva Žostautė. Ušu (dar vadinamas Kung Fu) – bendrinis terminas, apibūdinantis visus kinų kovos menus bei kovinio sporto šakas, sparčiai populiarėjančias ne tik Kinijoje, bet ir visame pasaulyje. Pirmasis pasaulio ušu čempionatas įvyko 1991-aisiais. Šiuo metu Tarptautinė ušu federacija aktyviai siekia ušu, kaip olimpinės sporto šakos, pripažinimo. Nuotraukos Augusto Četkausko Renginio rėmėjaiKovos menų festivalis 2015 - gruodžio 10 d. Kovos menų festivalis – tai didžiausias Lietuvoje, visas kovos menų šakas jungiantis renginys. Renginio metu savo specialius pasirodymus rodys didžiausi kovos menų meistrai ir labiausiai nusipelniusios bei daugiausiai apdovanojimų gavusios sporto mokyklos Lietuvoje. Festivalio metu žiūrovams bus demonstruojamos įvairios kovos menų technikos, jaunimas ir suaugusieji supažindinami su skirtingomis kovos menų šakomis, kalbės kovos menų sporto žinovai ir labiausiai Lietuvai nusipelnę treneriai, bei apdovanojami geriausi Lietuvos Respublikos sporto meistrai.2 – ąjame Lietuvos ušu čempionate lankysis meistrai iš Kinijos Š.m. lapkričio 28 d. sporto klube „G7“ (V. Grybo g. 7) įvyks 2-asis atviras Lietuvos ušu čempionatas, kuriame dalyvaus apie 100 sportininkų iš Lietuvos, Latvijos, Baltarusijos ir Švedijos. Tai jau antrosios tarptautinės šios sporto šakos varžybos Lietuvoje. Antrojo ušu čempionato proga Vilniaus universiteto Konfucijaus instituto dėka specialiai į renginį atvyks ušu ekspertas, daugelio Kinijos ušu varžybų nugalėtojas, ušu meistras iš Pekino sporto universiteto  Yu Jingnan . Varžybų atidarymo ceremonijoje dalyvaus ir šiuo metu  Lietuvoje reziduojantys ušu ekspertai – Taijiquan meistras, „Siano ušu asociacijos“ (Kinija) narys Wang Xiyn bei jo vadovaujama Lietuvos Taidzičuan asociacija, oficialūs Šaolino vienuolyno atstovai Baltijos šalyse – Lietuvos tradicinio ušu asociacija „Shaolin“ bei „Kung fu akademijos“ sportininkai. Varžybų metu žiūrovai turės galimybę susipažinti su įvairias ušu stiliais, demonstruojamais profesionalių sportininkų ir tradicinių kinų kovos menų ekspertų,  stebėti Yong Chun (Wing Chun) stiliaus kovas Kung Sao kategorijoje bei Taijiquan Tui Shou rungtis. „Varžybų tikslas -  skatinti ušu plėtrą Lietuvoje, populiarinti kinų kovos menus bei sportinį ušu, kurių stilių gausa ir įvairovė, ilgametės tradicijos ir daro šią sporto šaką tokią patrauklią.  Ne paslaptis, kad būtent kinų kovos menai padarė didžiausią įtaką visiems kitiems rytų kovos menams, kuriuose  harmoningai dera tiek sveikatingumo, tiek kovos meno, o šiandien ir šiuolaikinio profesionalaus sporto aspektai“, – sako naujasis Lietuvos ušu federacijos prezidentas Tomas Lapinskas. „Šis renginys – tai neelinė proga susipažinti su įvairiomis tradicinėmis kinų kovos menų bei moderniomis ušu kovinio sporto pakraipomis, stebėti ne tik Lietuvos sportininkų bet ir Pekino sporto universiteto auklėtinio pasirodymą. Po ilgo sąstingio ši sporto šaka pagaliau užtikrintai skinasi kelią ir Lietuvoje. Tai jau nebe pirmos ušu varžybos per pastaruosius metus Lietuvoje, be to jau kitais metais bendradarbiaujant su Europos ušu federacija Vilniuje planuojama surengti Baltijos ušu čempionatą bei Europos Šaolino kovos menų čempionatą į kurį planuoja atvykti ir tikri Šaolino vienuoliai“,- teigia Lietuvos ušu federacijos generalinė sekretorė Vaiva Žostautė. Renginio pradžia 9 val. Įėjimas nemokamas Ušu – bendrinis terminas, apibūdinantis visus kinų kovos menus bei kovinio sporto šakas, sparčiai populiarėjančias ne tik Kinijoje, bet ir visame pasaulyje. Pirmasis pasaulio ušu čempionatas įvyko 1991-aisiais. Šiuo metu Tarptautinė ušu federacija aktyviai siekia ušu, kaip olimpinės sporto šakos, pripažinimo. Nuotraukos Augusto Četkausko  2nd LITHUANIAN OPEN WUSHU CHAMPIONSHIPLithuanian Wushu Federation is happy to announce, that  2 nd Lithuanian Open Wushu Championship will be held in Vilnius on November 28th, 2015. Competition is based on Taolu, Tuishou, Chisao, Kongsao, Sanda and we would like to invite the athletes to participate in these events. Welcome to Vilnius! Regulations LUF 2 championship Registration form LUF 2 championship 2015 11 28 (2) For more information please visit https://www.facebook.com/events/1718050211756108/2-asis atviras Lietuvos ušu čempionatas  Š.m. lapkričio 28 d. sporto klube „G7“ (V. Grybo g. 7) įvyks 2-asis atviras Lietuvos ušu čempionatas, kuriame dalyvaus Lietuvos ir kaimyninių šalių sportininkai.   Regulations LUF 2 championship Registration form LUF 2 championship 2015 11 28 (2)   Dagiau informacijos https://www.facebook.com/events/1718050211756108/Lietuvos Ušu Federacija dalyvavo Vilniaus sporto festivalyje 2015Vilniaus sporto festivalis – didžiausias  2015 metų  sporto renginys ne tik Vilniuje, bet ir visoje Lietuvoje, kurio metu vyks masiškiausi tarptautinio  lygio sporto renginiai (varžybos, turnyrai),  kurių metu po vienu stogu bus suburti įvairiausi sporto klubai bei įvairiausių sporto sričių vadovai, žymiausi sportininkai, sporto prekių ženklų atstovai. Lietuvos Ušu federaciją Vilniaus šiemet renginyje atstovavo Lietuvos Tradicinio UŠU asociacija "Shaolin", Chen Xiaowang Taijiquan Asociacija - Lietuva, Lietuvos Taidzičiuan asociacija bei Wing Chun KungFu Akademija:Baltijos ušu čempionate Lietuvos rinktinė iškovojo tris aukso medalius Savaitgalį Latvijos sostinėje vykusiame 2-jame Baltijos šalių ušu čempionate Lietuvos nacionalinės ušu rinktinės komanda iškovojo net tris aukso medalius. Tradicinio ušu badziciuan (bajiquan) rungties nugalėtoju tapo Aram Muradyan. Vaikų amžiaus grupėje pirmąją vietą laimėjo Elada Pučkytė. Jaunoji sportininkė auksą iškovojo nanciuan (nanquan) rungtyje, o tradicinio ušu badziciuan kategorijoje užėmė antrąją vietą. Aukso medalį vaikų ušu čangciuan (changquan) kategorijoje Lietuvai iškovojo Vlad Marševskij. Baltijos ušu čempionate dalyvavo sportininkai iš 9 šalių. Šįkart Lietuvą atstovavusius sportininkus varžyboms ruošė treneris A. Muradyan. Komandą lydėjusio Lietuvos ušu federacijos prezidento Tomo Lapinsko teigimu, tokie aukšti įvertinimai rodo, kad mūsų šalies ušu komandos laukia puiki ateitis: „Mūsų komandos atstovai jau nekartą įrodė, kad yra pajėgūs varžytis su geriausiais kitų šalių šios sporto šakos atstovais. Nuoširdžiai džiaugiausi, kad kartu su pasikeitimais Lietuvos ušu federacijos valdyboje bei narių gretose, ilgą laiką buvusi sąstingyje ši sporto šaka pagaliau atsigauna, daugėja entuziastų bei profesionaliai šia sporto šaką sportuojančių žmonių.“, - pasakojo T. Lapinskas. „Šiuo metu ušu yra viena iš nedaugelio sporto šakų pretenduojančių į olimpinės sporto šakos statusą. Dar šių metų lapkričio mėnesį Lietuvoje bus surengtas antrasis Lietuvos ušu čempionatas, o jau kitais metais Lietuvai pagaliau suteikta galimybė surengti Baltijos šalių ušu čempionatą Vilniuje“, - teigė Lietuvos ušu federacijos generalinė sekretorė Vaiva Žostautė. „Baltijos šalių čempionato metu surengti ir europinės ušu kategorijos teisėjų bei trenerių kursai, taigi nuo šiol Lietuvoje pagaliau turėsime savus europinio lygio teisėjus. Europinio lygio C kategorijos ušu teisėjų sertifikatai suteikti Egidijui Rožėnui, Mariui Butėnui, Laurynui Kublickui bei Tomui Lapinskui“, - pasakojo V. Žostautė.    Lietuvos ušu federacija dalyvavo "DIENOJE BE RŪPESČIŲ!"Rugpjūčio 30 d. nuo 12 val. prie Baltojo tilto surengta šeimos šventė „Diena be rūpesčių“. Šventės metu dalyvių laukė įvairios pramogos bei pasirodymai. Renginyje dalyvavo ir Lietuvos ušu federacijos nariai: Lietuvos tradicinio UŠU asociacija “Shaolin”; Bobo Honiballo kovos menų mokykla „Baltoji gervė“; Chen Xiaowang Taijiquan Asociacija - Lietuva; Asociacija "Kungfu Akademija" ; Lietuvos Taidzičiuan AsociacijaPirmą kartą Lietuvoje varžėsi Taiči meistraiŠį šeštadienį Vilniuje įvyko 1-asis atviras Lietuvos Taidziciuan (Taiči) čempionatas, kurio metu sportininkams, dalyvavusiems skirtingose rungtyse, išdalinta net 18 medalių komplektų.  Sportininkai varžėsi sportinio ir tradicinio taidzi rungtyse, demonstravo kovinius kompleksus su ginklais ir be jų, rungėsi grupinėse rungtyse. Lietuvos sportinio ir tradicinio ušu federacijos (LSTUF) organizuotose varžybose dalyvavo sportininkai iš Lietuvos, Latvijos, Rusijos bei Baltarusijos. „Malonu, kad ušu sportas pritraukia vis daugiau entuziastų, kurie ne tik sportuoja, bet ir savo įgūdžius demonstruoja sporto varžybose. Juo labiau kad taidziciuan, plačiau žinomas kaip „taiči“, yra tas ušu stilius, kurį gali praktikuoti bet kokio amžiaus žmonės,“ - sakė LSTUF prezidentas Tomas Lapinskas. Praėjusių metų pabaigoje LSTUF organizavo ir 1-ąjį atvirą Lietuvos ušu čempionatą, sulaukusį didelio sportininkų ir  visuomenės susidomėjimo. Iš Latvijos atvykęs svečias Igoris Triškinas teigė, kad tiek renginio atidarymo ceremonija Vilniaus Rotušės aikštėje, tiek pats 1-asis atviras Lietuvos taidziciuan čempionatas jam paliko itin teigiamus įspūdžius. „Renginys gausus ir puikiai organizuotas, o bendra atmosfera labai šilta ir draugiška, tad nekantriai lauksime ir kitų varžybų Vilniuje“ – sakė svečias iš Latvijos. Specialiai į čempionatą atvyko ir žymūs ušu meistrai iš Siano (Kinija) Fu Chunping ir Wang Lijing bei šiuo metu Lietuvos sporto universitete dėstanti Vilniaus universiteto Konfucijaus instituto kvietimu į Lietuvą atvykusi Pekino sporto universiteto lektorė, daugelio Kinijos ušu varžybų nugalėtoja, ušu meistrė iš Kinijos Wang Junli. Tą pačią dieną Vilniaus Rotušės aikštėje buvo švenčiama Tarptautinė Taidziciuan ir Cigung diena (World Tai Chi & Qigong Day), kurios metu vyko ir čempionato atidarymas. Atidarymo metu Vilniečiai ir miesto svečiai turėjo progą susipažinti su skirtingomis šio ušu stiliaus pakraipomis bei įvairiomis kinų sveikatingumo sistemos Cigung atmainomis, stebėti specialiai ta proga į Lietuvą atvykusių meistrų iš Kinijos pasirodymus. Renginio draugai ir rėmėjai – Kinijos Liaudies Respublikos ambasada, Vilniaus universiteto Konfucijaus institutas ir VŠĮ Sveikas miestas. Nuotraukos Augusto ČetkauskoPasaulinės Taidziciuan ir Cigong dienos proga vyks 1 – asis atviras Lietuvos taiči čempionatasŠių metų balandžio 25 d., šeštadienį,  Vilniuje, Lietuvos edukologijos universiteto (Studentų g. 39) mažojoje sporto salėje vyks I-asis atviras Lietuvos ušu Taidziciuan (Taiči) čempionatas.  Dalyviai  kviečiami varžytis taolu ir tuišou rungtyse. Varžybose dalyvaus Taidziciuan entuziastai bei profesionalūs sportininkai iš Lietuvos, Latvijos, Baltarusijos ir Rusijos. Specialiai į čempionatą atvyksta žymūs ušu meistrai iš Siano (Kinija) Fu Chunping ir Wang Lijing bei šiuo metu Lietuvos sporto universitete dėstanti Vilniaus universiteto Konfucijaus instituto kvietimu į Lietuvą atvykusi Pekino sporto universiteto lektorė, daugelio Kinijos ušu varžybų nugalėtoja, ušu meistrė iš Kinijos Wang Junli. Renginyje dalyvaus ir šiuo metu Lietuvoje reziduojantys ušu ekspertai – Taidziciuan meistras, ušu sporto šakos dėstymo metodikos ekspertas, „Siano ušu asociacijos“  narys Wang Xiyin bei Jang Taidziciuan ir Fudzian Baiheciuan ušu instruktorius, 8 – to dano (kyoshi) Okinavos Jundokan Goju-ryu karate-do meistras, Robert Honiball. Tą pačią dieną Vilniaus Rotušės aikštėje bus švenčiama Pasaulinė Taidziciuan ir Cigung diena (World Tai Chi & Qigong Day), kurios metu vyks čempionato atidarymas. Atidarymo metu vilniečiai ir miesto svečiai turės progą susipažinti su skirtingomis šio ušu stiliaus pakraipomis bei įvairiomis kinų sveikatingumo sistemos Cigung atmainomis, stebėti specialiai ta proga į Lietuvą atvykusių meistrų iš Kinijos pasirodymus. Renginio organizatoriai – Lietuvos sportinio ir tradicinio ušu federacija ir VšĮ „Sveikas miestas”. Renginio rėmėjai -  Kinijos ambasada Lietuvoje ir Vilniaus universiteto Konfucijaus institutas. Taidziciuan (liet. Aukščiausios ribos kumštis)– viena populiariausių kinų kovos menų (ušu) pakraipų, kurioje be kovinių veiksmų ypatingai akcentuojamas sveikatingumo elementas. Vakaruose dažniausiai šis ušu stilius žinomas netaisyklinga suanglinta transkripcija Taiči. http://wushufederacija.lt/ https://www.facebook.com/events/1530856780497276/?fref=ts https://www.youtube.com/watch?v=VveeHd-F6Jk Nuotraukos Vytauto Dranginio1st Lithuanian Open Taijiquan Championship Lithuanian Sports and Traditional Wushu Federation is happy to announce, that 1st Lithuanian Open Taijiquan Championship will be held in Vilnius on April 25th, 2015. Competition is based on Taolu and Tuishou and we would like to invite the athletes to participate in these events. Also the celebration of Intetnational Taijiquan and Qigong day will take place on April 25th, together with Taijiquan seminars, lead by honorable Wushu masters from Xian (China). Please, find more information and the registration form below. https://www.facebook.com/events/1530856780497276/?fref=ts https://www.youtube.com/watch?v=P76iZsWpWQg http://wushufederacija.lt/ Regulations LSTUF TAIJIQUAN CHAMPIONSHIP INFO EN 04 25 2015 Registration form TUISHOU LSTUF TAIJIQUAN CHAMPIONSHIP 04 25 2015 Registration form LT_EN LSTUF TAIJIQUAN CHAMPIONSHIP 04 25 2015I-asis Lietuvos atviras Taidziciuan čempionatas.Džiaugiamės galėdami paskelbti, jog šių metų balandžio 25 d. Vilniuje vyks I-asis Lietuvos atviras Taidziciuan čempionatas. Dalyviai  kviečiami varžytis taolu ir tuishou rungtyse. Be to tuo pat metu bus švenčiama Tarptautinė Taidziciuan ir Cigung diena. Ta proga Lietuvoje lankysis ir seminarus ves žymus UŠU meistrai iš Siano (Kinija). Žemiau pateikiame daugiau informacijos apie čempionatą bei dalyvio registracijos formą. https://www.facebook.com/events/1530856780497276/?fref=ts https://www.youtube.com/watch?v=P76iZsWpWQg http://wushufederacija.lt/ Regulations LSTUF TAIJIQUAN CHAMPIONSHIP INFO EN 04 25 2015 Registration form TUISHOU LSTUF TAIJIQUAN CHAMPIONSHIP 04 25 2015 Registration form LT_EN LSTUF TAIJIQUAN CHAMPIONSHIP 04 25 2015  Balandžio 25 d. Vilniuje vyks "Pirmasis atviras ušu taidziciuan čempionatas"Šių metų balandžio 25 d., Pasaulinės Taidzi quan ir Ci Gung dienos proga Vilniuje vyks "Pirmasis atviras ušu taidziciuan čempionatas". Čempionato organizatoriai "Lietuvos sportinio ir tradicinio ušu asociacija". https://www.youtube.com/watch?v=P76iZsWpWQgDominique Saatenang tapo Lietuvos sportinio ir tradicinio ušu federacijos garbės prezidentuDominique Martin Saatenang tapo Lietuvos tradicinio ir sportinio ušu federacijos garbės prezidentu. Dominique M. Saatenang — pirmasis juodaodis, tapęs Kinijos Šaolino vienuolyno mokiniu, daugelio pasaulio Wushu čempionatų ir turnyrų nugalėtojas, sertifikuotas aukščiausios tarptautinės A kategorijos Wushu teisėjas bei šio kovos meno ir sporto šakos puoselėtojas, apdovanotas UNESCO garbės medaliu. Dominique M. Saatenang teisėjavo vyriausiojo teisėjo teisėmis  2014 m. Lapkričio 29 dieną Vilniuje įvykusiame 1-ąjame atvirame Lietuvos ušu čempionate, kuriame dalyvavo sportininkai iš Lietuvos, Latvijos, Rusijos, Baltarusijos. Didžiuojamės turėdami tokį ušu ekspertą savo gretose.Surengtas 1-asis atviras Lietuvos ušu čempionatas2014 m. lapkričio 29 dieną Vilniuje įvyko 1-asis atviras Lietuvos ušu čempionatas, kuriame dalyvavo sportininkai iš Lietuvos, Latvijos, Rusijos, Baltarusijos. Atletai varžėsi sportinio ir tradicinio ušu kategorijose, demonstravo kovinių veiksmų kompleksus su ginklais ir be jų, dalyvavo kontaktinėse Kung Sao kovose. Vyriausias varžybų teisėjas, afrikietiškuoju Briusu Li tituluojamas aukščiausios tarptautinės kategorijos ušu teisėjas Dominique Saatenang (Prancūzija), išreiškė viltį, kad šis čempionatas pasitarnaus populiarinant kinų kovos menus Lietuvoje. „Lietuvos sportinio ir tradicinio ušu federacija atlieka didelį darbą, kad kinų kovos menai sulauktų daugiau entuziastų tiek Lietuvoje, tiek aplinkinėse šalyse,“ – sakė D. Saatenang. „Kaimyninėse šalyse ušu varžybos vyksta jau ne pirmus metus, mūsų šalies sportininkai sėkmingai atstovaudavo Lietuvą jose, o šįkart džiaugėmės galėdami pakviesti atletus į 1-ąjį atvirą Lietuvos ušu čempionatą Vilniuje,“- džiaugėsi Lietuvos sportinio ir tradicinio ušu federacijos (LSTUF) prezidentas Tomas Lapinskas. Ušu – bendrinis terminas, apibūdinantis visus kinų kovos menus bei kovinio sporto šakas, sparčiai populiarėjančias ne tik Kinijoje, bet ir visame pasaulyje. Pirmasis pasaulio ušu čempionatas įvyko 1991-aisiais. Šiuo metu Tarptautinė ušu federacija aktyviai siekia ušu, kaip olimpinės sporto šakos, pripažinimo. Lietuvoje 2014 m. sausį įkurta Lietuvos sportinio ir tradicinio ušu federacija, jungianti pripažįstamus ušu stilius.  
2014
Susitikimas su Kinijos kovos menų meistru iš Afrikos Dominique M. SaatenangLapkričio 28 d. kviečiame į susitikimą su Kinijos kovos menų meistru iš Afrikos Dominique M. Saatenang. Jis — pirmasis ir vienintelis juodaodis, tapęs Kinijos Šaolino vienuolyno nariu, daugelio pasaulio Wushu čempionatų ir turnyrų nugalėtojas, sertifikuotas tarptautinis Wushu teisėjas bei šio kovos meno puoselėtojas, apdovanotas UNESCO garbės medaliu. Dominique M. Saatenang yra filmavęsis daugelyje kino filmų, o 2012 m. subūrė artistų trupę, rengiančią kovos menų pasirodymus visame pasaulyje. Kviečiame į susitikimą ir teorinę-praktinę pamoką su efektingu Dominique M. Saatenang  pasirodymu lapkričio 28 d. (penktadienį) 10 val. LSU Aktų salėje (Auditorinis-laboratorinis korpusas). http://lsu.lt/renginiu-kalendorius/2014-11-28/susitikimas-su-kinijos-kovos-menu-meistru-afrikos-dominique-m-saatenLapkričio 29 d. Vilniuje vyks pirmasis Lietuvos ušu čempionatasŠ.m. lapkričio 29 d. sporto klube „G7“ (V. Grybo g. 7) įvyks 1-asis atviras Lietuvos ušu čempionatas, kuriame dalyvaus apie 150 sportininkų iš Lietuvos, Latvijos, Estijos, Rusijos, Baltarusijos. Nors kaimyninėse šalyse ušu varžybos vyksta jau ne pirmus metus, tai bus pirmosios tarptautinės šios sporto šakos varžybos Lietuvoje. Pirmojo ušu čempionato proga Lietuvoje lankysis neeiliniai ušu ekspertai. Vyriausias varžybų teisėjas -afrikietiškuoju Briusu Li tituluojamas aukščiausios tarptautinės kategorijos ušu teisėjas, oficialus legendinio Šaolino vienuolyno ambasadorius Dominique Saatenang (budistinis vardas Shi Yanmai) iš Prancūzijos, Pekino sporto universiteto lektorė, daugelio Kinijos ušu varžybų nugalėtoja, ušu meistrė iš Kinijos Wang Junli. Dalyvaus ir šiuo metu Lietuvoje reziduojantys ušu ekspertai - Taijiquan meistras, ušu sporto šakos dėstymo metodikos ekspertas, „Sianoušu asociacijos“ (Kinija) narys Wang Xiyn bei Yang Taijiquan ir Fujian Baihequan ušu instruktorius, 8 - to dano (kyoshi) Okinavos Jundokan Goju-ryu karate-do meistras, Robert Honiball. Vilniaus universiteto Konfucijaus instituto dėka atidarymo ceremonijoje dalyvaus ir rafinuotais kinų kovos menų elementais garsėjančios žymiosios Pekino operos atstovai. „Šių varžybų tikslas pirmiausia yra skatinti ušu plėtrą Lietuvoje, populiarinti kinų kovos menus bei sportinį ušu, kurių stilių gausa ir įvairovė, ilgametės tradicijos ir daro šią sporto šaką tokią patrauklią“, – sakė čempionatą organizuojančios Lietuvos sportinio ir tradicinio ušu federacijos prezidentas Tomas Lapinskas. Varžybų metu žiūrovai turės galimybę susipažinti su įvairias ušu stiliais, demonstruojamais profesionalių sportininkų ir tradicinių kinų kovos menų ekspertų, bei stebėti Yong Chun (Wing Chun) stiliaus kovas Kung Sao kategorijoje. „Šis renginys - tai neelinė proga susipažinti su įvairiomis kinų kovos menų bei kovinio sporto pakraipomis. Mes nuoširdžiai džiaugiamės, kad ušu varžybos pagaliau įvyks ir Lietuvoje - daugybė entuziastų jau seniai laukia progos pasikeisti patirtimi. Tikiu, kad tai taps nauju postūmiu profesionaliam šios sporto šakos kultivavimui, nes, mano įsitikinimu, ilgus metu ušu nepelnytai buvo nustumtas į antra planą“, - teigia Lietuvos sportinio ir tradicinio ušu federacijos viceprezidentas Egidijus Rožėnas. Įėjimas nemokamas Ušu – bendrinis terminas, apibūdinantis visus kinų kovos menus bei kovinio sporto šakas, sparčiai populiarėjančias ne tik Kinijoje, bet ir visame pasaulyje. Pirmasis pasaulio ušu čempionatas įvyko 1991-aisiais. Šiuo metu Tarptautinė ušu federacija aktyviai siekia ušu, kaip olimpinės sporto šakos, pripažinimo. Lietuvoje 2014 m. sausį įkurta Lietuvos sportinio ir tradicinio ušu federacija, jungianti pripažįstamus ušu stilius. Daugiau informacijos: Vaiva Žostautė, tel.: +370 625 07742, el. p. vaiva@shaolin.ltLegendinis Šaolino vienuolynas turi oficialius atstovus LietuvojeNuo šiol legendinis Šaolino vienuolynas turės oficialius atstovus Lietuvoje. Spalio 8 – 14 d. Londone vyko Trečiasis Šaolino kultūros festivalis. Renginyje dalyvavo Šaolino kultūros ir kovos meno atstovai iš daugelio Europos šalių bei didelė Šaolino vienuolių delegacija iš Kinijos, kartu su šventyklos vyresniuoju, abatu Shi Yongxin bei vyriausiais Šaolino vienuolyno kovos menų mokytojais Shi Yanzhuang ir Shi Yanao. Šiemet pirmą kartą Šaolino festivalyje Lietuvą atstovavo Lietuvos tradicinio ušu asociacija „Shaolin“. Festivalio metu surengtos Šaolino kovos menų varžybos, ušu, cigung, kaligrafijos bei arbatos ceremonijos mokymai, lankytojai turėjo išskirtinę galimybę stebėti „Kinų zodiako ženklų bei brangenybių“ kolekciją, betarpiškai bendrauti su Šaolino vienuoliais. Festivalio uždarymo metu Šaolino abatas Shi Yongxin Oksfordo universitete skaitė paskaitą „Čanbudizmo išmintis ir krikščioniškosios bažnyčios dvasia“ bei dalyvavo filosofiniuose debatuose. https://www.youtube.com/watch?v=a12Jsx6awWY Iš ušu varžybose dalyvavusių penkių Lietuvos atstovų aukščiausią rezultatą pasiekė Gustas Pranckietis, kategorijoje Shaolin Xiao Hong Quan iškovojęs antrą vietą. Lietuvos tradicinio ušu asociacija „Shaolin“ tapo Šaolino vienuolyno įkurtos Europos Šaolino asociacijos nariais bei oficialiais Šaolino vienuolyno atstovais Lietuvoje. „Kas dvejus metus Europoje vykstantis Šaolino kultūros festivalis – neeilinė proga kiekvienam, besidominčiam Šaolino kovos menais bei čanbudizmu (jap. dzen) ir neturinčiam galimybės nuvykti į patį Šaolino vienuolyną, betarpiškai susipažinti su legendinės šventyklos ir kovos menų lopšio atstovais, pabendrauti su tikrais Šaolino vienuoliais, o ne, kaip įprasta, šou trupių dalyviais, atvykstančiais su gastrolėmis į įvairias Europos šalis ir neturinčiais nieko bendro su vienuolynu – dažniausiai tai antraeilių Kinijos sporto mokyklų auklėtiniai. Be to, festivalio metu vykstančiose varžybose dalyvauja geriausi Europos Šaolino kovos meno praktikuotojai. Galime pasidžiaugti, kad esame Šaolino šeimos nariai ir pusantro tūkstančio metų senumo tradicijos tęsėjai, kuriems suteikta neeilinė galimybė mokytis tiesiogiai iš šaltinio“, – teigia Lietuvoje Šaolino vienuolyną atstovaujančios organizacijos vadovas Tomas Lapinskas. Kurioje Europos šalyje po dviejų metų vyks kitas festivalis kol kas tik sprendžiama. Pasak T. Lapinsko, labiausiai tikėtina, kad 2016 m. festivalis vyks Prancūzijoje arba Ispanijoje. Lietuvos tradicinio ušu asociacijai „Shaolin“ tapus Europos Šaolino asociacijos nariais, visiškai tikėtina, kad ateityje Europos Šaolino kultūros festivalis galės būti surengtas ir Lietuvoje. Apie Lietuvos tradicinio ušu asociaciją „Shaolin“: Lietuvos tradicinio ušu asociacijoje „Shaolin“ dėstomos tik tradicinės Šaolino kovos meno, sveikatingumo bei asmenybės ugdymo sistemos su visais neatsiejamais jų komponentais. Klubo instruktoriai kasmet stažuojasi Šaolino vienuolyne Kinijoje. Propaguojamas tik tradicinis Šaolino ušu (ušu – bendrinis pavadinimas visiems kinų kovos menams) ir sveikatingumo sistema cigung, kokie šiame vienuolyne praktikuojami jau daugiau nei 1500 metų.REGISTRATION FOR 1st LITHUANIAN OPEN WUSHU CHAMPIONSHIPLithuanian Sports and Traditional Wushu Federation is happy to announce, that 1st Lithuanian Open Wushu Championship will be held in Vilnius on November 29th, 2014. Competition is based on Taolu, Tuishou, Chisao, Kongsao and we would like to invite the athletes to participate in these events. Welcome to Vilnius! Please, find more information and the registration form below. LSTUF CHAMPIONSHIP INFO REGISTRATION FACEBOOK YOUTUBE info@wushufederacija.lt +370625 07742 +37067653153 For more information  I - asis atviras Lietuvos ušu čempionatas Džiaugiamės galėdami paskelbti, jog šių metų lapkričio 29 d. Vilniuje vyks I-asis Lietuvos atviras ušu čempionatas. Dalyviai  kviečiami varžytis taolu, tuishou, chisao bei kongsao rungtyse. Žemiau pateikiame daugiau informacijos apie čempionatą bei dalyvių registracijos formą. Pilną informaciją apie čempionatą galite rasti čia LSTUF CHAMPIONSHIP INFO Registruotis į čempionatą čia Informacija Facebook'e Youtube nuoroda info@wushufederacija.lt +370625 07742 +37067653153EWUF patvirtino bendras Yong Chun Quan varžybų taisykles Europos ušu federacijos (EWUF) techninis komitetas patvirtino naujas [bendras] ušu stiliaus Yong Chun Quan (Wing Chun Kuen) varžybų taisykles, paremtas kiniška Duan Wei sistema. Taisykles galima atsisiūsti čiaWingchun_Rules_2014Rugsėjo 20-21 d. Šaolino Taiči seminaras (Shaolin Rou Quan)Šaolino Minkštasis kumštis (kitaip vadinamas Šaolino Taiči) – visų Taiči stilių protėvis. „13 arhato veiksmų - vienas iš vadinamojo Šaolino „Minkštojo kumščio“ pavyzdžių. Tai gyvas istorijos aidas. Minkštas kumštis ilgai buvo saugojamas paslaptyje ir mokomi šių veiksmų buvo tik vyresnieji Šaolino vienuoliai. Minkštas kumštis pradėtas dėstyti už Šaolino vienuolyno sienų tik XX a. , kuomet vienas žymiausių to meto vienuolių–kovotojų Ši De Gen pajutęs grėsmę, kad šis Ušu stilius gali galutinai išnykti, nusprendė po truputį pradėti mokyti ir pasauliečius. Tačiau ir šiandien Šaolino mokytojai retai kada moko šios technikos pasauliečius. „13 archato veiksmų“ gali būti praktikuojamas kaip kovos menas arba kaip sveikatingumo sistema, jame dera fiziniai judesiai ir gyvybines energijos Ci valdymo būdai. Judesius galima praktikuoti kaip vieningą kovinių veiksmų seką (taolu) arba kartoti atskirai lavinant skirtingas kūno dalis. Seminaro temos: 1. Šaolino minkštas kumštis (Shaolin Rou Quan 少林柔拳)- "13 arhato žingsnių" 2. Veiksmų pritaikymas (Yong Fa) 3. Specifinio jėgos generavimo (Fajin) treniravimo būdai Vieta: Vilniaus Užupio gimnazija Laikas: Rugsėjo 20 - 21 dieną nuo 14:00 iki 17:00 Kaina: 100 lt Kontaktai registracijai: el. paštas: info@shaolin.lt tel. +370 62071996 svetainė http://shaolin.lt/ https://www.youtube.com/watch?v=w1XKh67XwwYGinčai dėl Wing Chun: kur ieškoti autentiško stiliaus?Jei Bruce Lee būtų praktikavęs kitą ušu stilių, apie Wing Chun niekas ir nebūtų girdėjęs. Dėl šio aktoriaus populiarumo šis nanquan (Pietinio kumščio) stilius tapo žinomiausia šių laikų kinų kovos menų mokykla. Milžiniška Bruce Lee įtaka išpopuliarino jo mokytoją Yip Man ir, žinoma, legendinį stilių, padėjusį pagrindus koviniams „Mažojo drakono“ įgūdžiams. Po B. Lee mirties atsidarė tūkstančiai Wing Chun mokyklų Azijoje, Eurpoje ir JAV, susijusių daugiausia su mokytojais iš Honkongo, tokiais kaip Leung Ting, William Cheung ir kt. Per daugiau nei 40 metų šis ušu stilius vystėsi B. Lee mokytojo Yip Man (Ye Wen standartine kinų kalba) šešėlyje, jis buvo laikomas dvasiniu stiliaus paveldėtoju ir paskutiniu tikrosios Wing Chun tradicijos saugotoju. Dėl to Wing Chun, kurį matome šiandien, yra laikomas „moderniu“ ušu stiliumi, kompaktišku (tik trys pagrindiniai veiksmų kompleksai) ir lengvai išmokstamu (nes neturi sunkiai įvaldomų pagrindinių kombinacijų ir žemų stovėsenų, būdingų kitiems ušu stiliams). Dar daugiau – dėl šių „unikalių“ ypatybių, pasak kai kurių „ekspertų“, Wing Chun turėtų būti laikomas „nepriklausomu“ kovos menu, neturinčiu nieko bendro su gausia kitų ušu stilių šeima. Toks yra šiandieninis Wing Chun suvokimas, tačiau ir jis visiškai nutolęs nuo realybės. Tokia padėtis susiklostė dėl to, kad ilgą pokario laikotarpį žemyninė Kinija buvo „už bambukinės užuolaidos“, buvo sunku ją pasiekti ir pamatyti realią Wing Chun stiliaus situaciją. Pabandykime šiek tiek pasigilinti į neseną šio ušu stiliaus istoriją ir suprasti, su kuo turime reikalą. Visų pirma, tikroji Wing Chun istorija yra gan trumpa – tai, ką įprastai galime paskaityti knygose ir straipsniuose apie Wing Chun didžia dalimi neatitinka realybės, tik labai nedidelę dalį informacijos pateikiamos šiuose pasakojimuose galima pagrįsti rašytiniais šaltiniais. Visi pasakojimai apie Yan Yongchun (Yim Wingchun) – žymią stilių sukūrusią moterį (pasak kitų pasakojimų jos vardas buvo Yan Sanniang) – tėra legendos ir nėra jokių realių šios versijos patvirtinimų. Be šios versijos yra dar keletas paplitusių standartinių pasakojimų apie šio stiliaus kilmę, kurios yra perpasakojamos WIng Chun skirtoje literatūroje. Standartine kinų kalba šis stilius vadinamas  - Yǒngchūnquán (咏春拳 – kartais verčiamas kaip „dainuojantis pavasaris“) taip pat vadinamas yǒngchūnquán (永春拳 – „amžinuoju pavasariu“) arba yongchunquan 詠春拳 ( 咏 – supaprastinta hieroglifo 詠 forma).  Pasak legendos, šio stiliaus gimtinė yra „Amžinojo Pvasario“ salė ne va kadaise egzistavusiame [nėra jokių istorinių ar archeologinių įrodymų] Pietiniame Šaolino vienuolyne (南少林永春堂), todėl senasis stiliaus pavadinimas yra yǒngchūnquán (永春拳 – „Amžinojo pavasario kumštis“). Kitas pasakojimas teigia, jog šio stiliaus pradėjo mokyti Yán Yǒngchūn - 严咏春 (Yim Wingchun kantonietiškai), todėl hieroglifai 咏春 - yǒngchūn - naudojami stiliaus pavadinime. Yan Yongchun šio stiliaus ne va išmoko iš savo tėvo, vardu Yán Sì (严四), kuris buvo Šaolino ušu meistras iš Fujian provincijos. Dar kita istorija pasakoja, kad Wing Chun į budistinę Guangxiaosi šventyklą Guangdong provincijoje atnešė Šaolino vienuolis Zhi Shan (至善 - Zhì Shàn). Vis dėl to šie pasakojimai vargu ar gali būti istoriškai patvirtinti, nes tikroji rašytinė Wing Chun istorija prasidėjo tik 18-ame amžiuje. Pasak rašytinių šaltinių, Yongchunquan pradėtas praktikuoti Guangdong provincijoje, jo pradininkas buvo Liáng Zàn (梁赞 - 1826 – 1901). Liang Zan, kuris buvo vaistininkas, vietiniai vadino „ponu Zan iš Foshan miesto“ (佛山赞先生). Visą gyvenimą jis praktikavo ušu ir efektyviai tai naudojo realiose kovose. Chen Huashun (陈华顺 - 1849 - 1913), kilęs iš Shunde rajono (顺德 - rajonas Guangdong provincijoje, kuriame yra  Foshan miestas) kovinių įgūdžių mokėsi iš Liang Zan, o perėmęs iš jo tradiciją, Yongchunquan mokė profesionaliai. Vėliau jis dėjo daug pastangų, kad Yongchunquan tradiciją išpopuliarėtų visoje Guangdong provincijoje. Ye Wen arba Ye Jiwen (Yip Man - 叶问 arba Yip Kai-man - 葉繼問-1892 – 1972) iš Foshan miesto dar jaunystėje prisijungė prie Chen Huashun mokyklos. Chen Huashun, būdamas jau labai senas, paprašė savo vyresniojo mokinio Wú Zhòngsù (Ng Chung-sok - 吳仲素) ir toliau mokyti Ye Wen po jo mirties. Taigi, Ye Wen savo įgūdžius įgijo daugiausiai iš Chen Huashun mokinio Wú Zhòngsù, o vėliau, Honkonge, iš Liang Zan sūnaus Liáng Bì (Leung Bik - 梁壁). Pasak paties Ye Wen, Wing Chun pagrindų jis išmoko iš Wu Zhongsu, o iš Liang Bi – rafinuotesnių jų pritaikymo būdų. Ankstyvais 1940-aisiais jis persikėlė į Xianggang (Honkongas). Tęsdamas tradiciją jis profesionaliai mokė Yongchunquan. Tuo laikotarpiu jis labai stengėsi supaprastinti Yongchunquan, kruopščiai parinkdamas efektyviausias technikas ir ilgindamas treniruočių laiką, kad jas įvaldytų. Yra tikimybė, kad šiuos pokyčius „klasikiniame“ Wing Chun Ye Wen padarė dėl to, kad vienu metu jis dirbo policininku Foshan mieste ir neabejotinai naudojo kovinius įgūdžius daugybėje realių situacijų. Kita priežastis buvo erdvės trūkumas (kartais Ye Wen) mokydavo savo mažoje virtuvėje). Mokantis ilgos lazdos technikos, pasak Ye Wen mokinių, jie lipdavo ant namų stogų, kad turėtų daugiau erdvės treniruotis. Chen Huashun prosūnaitis Chen Guoji (陈国基) pilno Wing Chun stiliaus saugotojas (堂门) Pasivaikščiojimas su Chen Guoji Shunde miestelio gatvėmis Lyginant su Chen Huashun linija, Ye Wen savojoje versijoje sumažino kovinių judesių kompleksų kiekį. Jų skaičius sumažėjo iki 3 kovinių veiksmų kompleksų (taolu) tuščiomis rankomis, 2 kompleksų su ginklais ir vieno komplekso su mediniu treniruokliu – viso 6, kai „klasikinėje“ Chen Huashun tradicijoje jų buvo 15-17. Ye Wen pakeitė net komplesų turinį – pirmas pagrindinis kompleksas Xiaolianquan (小练拳 - Siulimkune – „mažasis mokomasis kumštis“) buvo stipriai sutrumpintas, išimtos pagrindinės stovėsenos ir galiausiai visas kompleksas, atliekamas stovint vienoje stovėsenoje ir nevaikštant, pervadintas į Xiaoliantou (小练头 - Siulimtau – „mažojo mokymosi galva“). Pasak Chen Guoji – Chen Huashun proanūkio, kuris šiuo metu yra Wing Chun tradicijos saugotojas, „Ye Wen mokė savo mokinius „galvos“, tačiau niekada neatskleidė „uodegos“ paslapčių“. Pagrindinė Chen Huashun Yongchunquan mokyklos treniruočių salė iki šiol yra Shunde vietovėje, Foshan apylinkėse Mokiniai praktikuoja Xiaolianquan (pirmąjį Chen pakraipios taolu) Dėl erdvės stygiaus, beveik jokios Wing Chun žingsnių technikos nebuvo įtrauktos į Ye Wen mokymosi programą, ir net žymusis 黐手 - chī shǒu – „lipnios rankos“ buvo atliekamos stovimoje pozicijoje be vakščiojimo. Didžioji dalis ginklų – ietis, trumpa lazda, kardas – nebebuvo naudojami, tačiau stilius ir toliau vadinosi Wing Chun. Pasak Chen Guoji, Ye Wen savo mokinius mokė tik 10-15 proc. to, kas yra klasikiniame Yongchunquan. Ar tai reiškia, kad Ye Wen mokytas Wing Chun buvo prastas? Žinoma, ne! Ye buvo ir tebėra gerbiamas tiek Foshan, tiek Xianggang kovos menų bendruomenių dėl jo gongfu (įgūdžių) ir buvo vienas didžiausių mūsų laikų meistrų. Wing Chun įkūrėjo  Liang Zan’s tradicija iki šiol gyva Chen Huashun mokykloje Tačiau teisingumo dėlei šią sutrumpintą „modernią“ Wing Chun versiją teisingausia būtų vadinti „Yeshi Yongchunquan” – „Ye stiliaus Wing Chun“, nes šis stilius turi labai nedaug bendro su autentišku „klasikiniu“ Yongchunquan, kurio mokė tiek Liang Zan, tiek Chen Huashun. Pasimėgavimas  pu’er arbata paruošta Chen Guoji parke šalia Ye Wen namų Shunde mietselyje (Foshan) Šiandien labai svarbu pasinaudoti unikalia galimybe studijuoti  „klasikinį“ Wing Chun tam, kad geriau suprastumėme šios unikalios ušu sistemos šaknis ir išsaugotumėme jos tradiciją. https://www.youtube.com/watch?v=u3X8p7g6kFU Gleb Muzrukov Europos ušu federacijos (EWUF) Vice prezidentas (8 Duan wushu) http://www.ewuf.org/EWUF_Newsletter_2014.pdf Apie autorių http://www.ewuf.org/ray/Gleb.htmlThe Wing Chun controversy: where is the authentic style?If Bruce Lee was practicing another wushu style, no one would ever know anything about Wing Chun! Due to his popularity this school of nanquan (southern fist) was lucky enough to become the most known school of Chinese wushu of our time. The tremendous impact of Bruce Lee  highlighted his teacher Yip Man, and, of course,  the legendary style which was the foundation of  the martial skills of the late “Little Dragon”. After the death of Bruce thousands of schools of  Wing Chun were opened in Asia, Europe and in the USA, mostly affiliated to Hong Kong masters, such as Leung Ting, William Cheung and others. During more than 40 years this style of wushu evolved in the shade of Bruce Leeʼs master Yip Man (Ye Wen in putonghua), who was  considered to be the spiritual heir and the last holder of a genuine Wing Chun tradition. In this way, the Wing Chun we see now is generally considered to be a form of “modern” wushu style, compact (only 3 basic forms) and easy to learn (because it does not have those difficult to master basic drills and low stances common to other wushu schools). Furthermore, because of those “unique” features, according to certain “experts”, Wing Chun should be considered as an “independent” martial art, having nothing to do with the big family of other wushu styles. Today this is the general perception of Wing Chun, which is, unfortunately, very far from the reality. All this is related to the fact that during a period of many years after the War the mainland China was behind the “bamboo curtain”, difficult to access and see the real situation with Wing Chun. Letʼs go a little bit deeper inside the recent history of this style of wushu and try to understand what we are dealing with. First of all, the real history of Wing Chun is  rather short – what can be proven by written sources is only a small parcel of what we usually see in books and articles about Wing Chun. All the stories about Yan Yongchun (Yim Wingchun) - the famous woman who created it (according to other stories her name was Yan Sanniang) are only legends and, thus, impossible to verify. What follows are a few most common versions among many exposed in books about Wing Chun. Yǒngchūnquán (咏春拳-singing Spring)is also called yǒngchūnquán (永春拳- eternal Spring) or yongchunquan 詠春拳 ( 咏is a simplified form of the character 詠). According to the tradition the birthplace of this wushu style is the “Eternal Spring” hall of Southern Shaolin temple (南少林永春堂). Thus, the oldname is yǒngchūnquán (永春拳“Eternal Spring boxing”). The wooden dummy became known due to the growing Wing Chun popularity. This training tool exists in many wushu schools, but it was Bruce Lee who made it known to the western World Another saying states that this form of boxing was first taught by Yán Yǒngchūn - 严咏春 (Yim Wingchun in Cantonese) thatʼs why the two characters: 咏春- yǒngchūn were taken as a name for this boxing. Yan Yongchun learnt this form of boxing from her father Yán Sì (严四) who was a master of Shaolin wushu from Fujian. Yet another story tells that Wing Chun was brought to the Buddhist temple Guangxiaosi in Guandong by Shaolin monk Zhi Shan (至善-Zhì Shàn). However, this information can hardly be considered to be historically verifiably true as the real written story of Wing Chun only begins in the 18th century. According to written sources, Yongchunquan was introduced to Guandong through the lineage of Liáng Zàn (梁赞 - 1826 – 1901). Liang Zan, who was a pharmacist called by local people “Mister Zan from Foshan” (佛山赞先生). During all his life he practiced wushu and was very effective in real fighting. Chen Huashun (陈华顺 - 1849 - 1913) – a native of Shunde district (顺德- a region of Foshan town in Guandong) has learned from Liang Zan martial skills, and after receiving the tradition used to teach Yongchunquan professionally. Later in his life, he greatly contributed to spread Yongchunquan tradition in Guandong region. Ye Wen or Ye Jiwen (Yip Man - 叶问 or Yip Kai-man - 葉繼問-1892 - 1972) from Foshan joined Chen Huashunʼs school in his early years to seek instruction. But as Chen Huashun was already very old when Ye Wen became his student, Chen asked his senior student Wú Zhòngsù (Ng Chung-sok - 吳仲素) to continue to teach Ye Wen after he would die. Ye Wen thus, perfected his skills mostly under Chen Huashunʼs student Wú Zhòngsù and later, in Hong Kong, under the son of Liang Zan Liáng Bì (Leung Bik - 梁壁). According to Ye Wen himself, Wing Chun basics were taught to him by Wu Zhongsu and from Liang Bi he learned some sophisticated applications. In the early 1940s he moved to Xianggang (Hong Kong). Following the tradition he used to teach Yongchunquan professionally. During this period he was trying hard to simplify Yongchunquan carefully choosing the most effective techniques and increasing the training time to better master them. There is a possibility that those changes in “classic” Wing Chun were made by Ye Wen, because during a certain period of time he served as a policeman in Foshan, and did certainly make use of his martial skills in many real situations. Another reason was certainly the lack of space (sometimes Ye Wen was teaching in his small kitchen). For teaching the long stick according to Yeʼs students, they used to go to the roofs of buildings to find more space for practice. The Great grandson of Chen Huashun Chen Guoji (陈国基)is still the holder (堂门) of the non-altered lineage of Chen Huashun’s Wing Chun Walking down Shunde streets with Chen Guoji Ye Wen has cut down the number of routines in his version in comparison with Chen Huashunʼs lineage. Their number was reduced to 3 barehand forms, 2 weapons forms and one wooden dummy form - 6 altogether, meanwhile in Chenʼs “classic” tradition there were some 15 - 17 forms. Ye Wen changed even the content of routines – the first basic routine Xiaolianquan (小练拳 -Siulimkune -“small training fist”) was considerably shortened, all basic stances were cut, and the resulting form which was performed in one basic stance without walking was called Xiaoliantou (小练头 -Siulimtau – the head of small training”). According to Chen Guoji - the great grandson of Chen Huashun who is currently the holder of the Wing Chun tradition: “Ye Wen taught his students the “head”, but never disclosed to them the secrets of the “tail”. The main training hall of Chen Huashun’s Yongchunquan school is still in Shunde district of Foshan Students practicing the full form of Xiaolianquan (the first basic routine of Chen’s tradition) Due to the lack of space, nearly all walking techniques of Wing Chun were not included by Ye Wen in his teaching program, and even the famous 黐手 – chī shǒu - “sticky hands” drills were performed mostly in still position without walking. Most of the weapons, such as spear play, short cudgel play, sword play disappeared from practice and the result was still called Wing Chun. According to Chen Guoji, Ye Wen taught to his students only 15 - 20% of the techniques used in classic Yongchunquan! Does that mean that Ye Wenʼs Wing Chun was poor? Certainly not! Ye is and was respected by both the Foshan and Xianggang martial arts community for his gongfu (kung fu - mastery of skills) and was one of the biggest masters of our time. Founder Liang Zan’s Yongchunquan tradition lives today in Chen Huashun’s lineage It would, however, be better to call his shortened, “modern” version of Wing Chun “Yeshi Yongchunquan” - “Ye-style Wing Chun”, because his style and that of his students has very little to do with authentic “classic” Yongchunquan as taught by both Liang Zan and Chen Huashun. Enjoying pu’er tea made by Chen Guoji in a Garden of Ye Wen’s House in Shunde (Foshan) Nowadays, it is really important to use the unique opportunity we have to learn the "classic" Wing Chun to be able to better understand the roots of this unique system of wushu and preserve its tradition. https://www.youtube.com/watch?v=u3X8p7g6kFU Gleb Muzrukov EWUF Vice president http://www.ewuf.org/EWUF_Newsletter_2014.pdfNemokamų vasaros Taidziciuan užsiėmimų grafikasMėgautis sveikatingumo mankštomis Taidziciuan (Taijiquan) nuo šiol sostinės gyventojai galės atvirose sostinės erdvėse net kelis mėnesius. Sužinoti rytietiškas geros sveikatos paslaptis VšĮ „Sveikas miestas“ ir Lietuvos sportinio ir tradicinio Ušu federacija (LSTUF) kviečia nemokamų Taidziciuan užsiėmimų metu kartu su vienais geriausių sostinės instruktorių. Pamokos vyks Vilniuje iki pat rudens. Taidziciuan užsiėmimų grafikas, vieta ir instruktorių kontaktai: Egidijus Rožėnas (tel. nr. pasiteiravimui  862013884) ves pamokas Sereikiškių parke (Bernardinų sode) šeštadieniais nuo 9.00 val. ryto. Vitalij Veršinin (tel. nr. pasiteiravimui 865985263) ves pamokas Šnipiškėse, prie Baltojo tilto (krepšinio aikštelėje) šeštadieniais ir sekmadieniais nuo 8.00 val. ryto. Vladas Lobanovas, Jelena Isakova (tel. nr. pasiteiravimui 865088781; 868848775) tai či aistruolių laukia Naujininkuose, Vilniaus “Juventos” gimnazijos stadione (Telšių g. 2, prie galinės troleibusų stotelės, už kioskų). Pamokos vyks ketvirtadieniais nuo 18.30 val. Alvydas Makselis, Bronislava Plechanova (tel. nr. pasiteiravimui 861023006, 860486268) užsiėmimus ves senamiestyje, prie Daukanto progimnazijos (Naugarduko g. 7) centrinio įėjimo. Pamokos startuoja šeštadienis, sekmadieniais nuo 8.30 val. Jevgenijus Trindiukas (tel. nr. pasiteiravimui 867466053) užsiėmimus ves Kalnų parke, ant „Stalo“ kalno (pėsčiomis „Stalo“ kalnas pasiekiamas iš T. Kosciuškos gatvės) antradieniais ir ketvirtadieniais nuo 9.00 val. Maksim Chaliapin (tel. nr. pasiteiravimui 860038551) mokinių lauks Antakalnyje, J.Lelevelio mokyklos stadione (Antakalnio g. 33) šeštadieniais 8.00 val. ir sekmadieniais 18.00 val. Jevgenija Pavliuk (tel. nr. pasiteiravimui 868577513) tai či pamokas ves Žirmūnuose (A.Vivulskio lenkų mokyklos stadione (Minties g. 3) kiekvieną šeštadienį ir sekmadienį nuo 8.30 val. „Kokoro no kai“ kovos menų centro atstovai nemokamas tai či pamokas gryname ore ves iki pat rugsėjo 4d. kiekvieną savaitės ketvirtadienį nuo 18.00 val. Naujamiestyje, skvere tarp Profsąjungų ir Santuokų rūmų. Renginio svetainė Facebook'eVilniuje paminėta Pasaulinė Tai či ir Qi Gong dienaBalandžio 26 d. Vilniaus rotušės aikštėje paminėta Pasaulinė Tai či ir Qi Gong diena – renginys sulaukė didžiulio vilniečių ir miesto svečių susidomėjimo. Susirinkusius sveikino atstovai iš Vilniaus universiteto Konfucijaus instituto, Kinijos Liaudies Respublikos ambasados. Vilniaus meras Artūras Zuokas sveikinimo kalboje džiaugėsi, kad sostinėje sėkmingai prigijo tai či mankštos, prisiminė, kaip prieš kelis metus keliaujant per Aziją, pamatė, kaip  vietiniai praktikuoja šį užsiėmimą, tuomet ir kilo idėja į Vilnių visą tai  atvežti. „ Ir šiandien miestas neįsivaizduojamas be tai či mankštų, sėkmingai rado čia vietą ir  gerbėjų,   yra populiarus.  Vilniečiams – tai puikus, nieko nekainuojantis laisvalaikio praleidimo būdas, vykstantis žiemą, vasarą net 10 sostinės vietų“, - sakė meras. Renginio organizatoriai dėkoja kinų sveikatingumo paslapčių žinovams – Sveikatingumo draugijai „TAI-ČI“, daoistų „Huashan“ mokyklos tradicijų tęsėjai meistrei Xiang XueQiu, Lietuvos tradicinio Ušu asociacijai „Shaolin", Bobo Honibolo kovos menų mokyklai, Čen Siao Van asociacijai, Rygos klubui „Tai Chi Chuan club“, Adamui Gibsonui – kinų“ Dayan Cigūno“  asociacijos akredituotam mokytojui Lietuvoje, šventės svečiams – Lietuvos „Niat Nam“ federacijai bei WUDANG TAO klubo atstovams iš Kauno. Renginio organizatoriai – VšĮ „Sveikas miestas", Lietuvos sportinio ir tradicinio ušu federacija bei Vilniaus universiteto Konfucijaus institutas.LSTUF nariai pristatė Ušu Azijos Šalių dienoseSavaitgalį Vilniaus miesto Rotušės aikštėje vyko „Azijos šalių dienas 2014“. Jau antrąjį kartą rengiamoje šventėje buvo pristatytos egzotiškos rytų šalių virtuvės, įvairūs tradicinės rytų kultūros aspektai bei rytų kovos menų pasirodymai. Vilniaus rotušės aikštėje  įsikūrę  Azijos šalių nacionalinių virtuvių restoranai pristatė Kinijos, Japonijos, Pakistano, Kazachstano ir Indijos tradicinių virtuvių valgius. Vilniečiai ir  miesto svečiai turėjo puikią galimybę pasimėgauti gardžiais ir visame pasaulyje itin mėgiamais įvairių Azijos regionų patiekalais. Šventės lankytojai klausėsi įvairių Azijos tautų muzikos, pamatė tradicinių šokių pasirodymus. Lietuvos sportinio ir tradicinio ušu federacijos nariai pristatė kinų kovos menus: Lietuvos tradicinio ušu asociacijos "Shaolin" atstovai pademonstravo tradicinį Šaolino kovos meną,  Bobo Honiballo kovos menų mokyklos „Baltoji gervė“ atstovai pademonstravo Jang stiliaus Taidizciuan (Taiči) ir Fudziano Baltosios gervės ušu techniką. Sveikatingumo draugijos "Tai Či" atstovai pademonstravo modernų Taidziciuan stilių bei kvietė visus norinčius prisijungti prie sveikatingumo mankštos.  Federacijos nariai stažavosi legendiniame Šaolino vienuolyneLSTUF narės Lietuvos tradicinio UŠU asociacijos „Shaolin” atstovai kasmet vyksta stažuotis į dzenbudizmo ir kovos menų gimimo vietą –  Sungšano kalnus, Šaolino vienuolyną (Kinija, Henano provincija). Šį kart Lietuvos sportininkai Šaoline praleido visą mėnesį. Lietuvių sportininkų delegacija šiltai priėmė Šaolino vienuolyno abatas Ši Jungsinas (Shi Yongxin). Abato teigimu, simboliška, kad lietuvaičiai apsilankė abato buveinėje Budos Šakjamunio (Sidharta Gautama)  gimimo dieną. Ši Jungsino teigimu labai svarbu, kad besidomintieji tradiciniais kinų kovos menais turėtų galimybę stažuotis Ušu gimtinėje, betarpiškai perimti žinias ir gebėjimus, mokytis iš tradicijų nešiotojų.             LSTUF nariai, Lietuvos tradicinio ušu asociacijos "Shaolin" atstovai su Šaolino abatu Ši Jungsinu (Šaolino vienuolynas. Kinija) Asociacijos nariams buvo suteikta galimybė lankytis rytinėse vienuolyno apeigose, bendrauti su Šaolino vienuoliais, pažinti jų gyvenimą iš arčiau bei tobulinti savo ušu įgūdžius. Pasibaigus trupiems mokymams visiems dalyviams buvo suteikti sertifikatai liudijantys apie sėkmingai užbaigtą stažuotę legendiniame Šaolino vienuolyne. Lietuvos tradicinio UŠU asociacijos „Shaolin” buvo įrašyta į oficialų Šaolino tradicijas tęsiančių klubų sąrašą ir tapo oficialia Šaolino vienuolyno atstove Lietuvoje. Šaolino tradicija mena  daugiau nei pusantro tūkstantmečio istoriją. Tradicinė Šaolino vienuolyno kovinė praktika yra įtraukta į UNESCO nematerialių kultūros paveldo vertybių sąrašą. http://www.youtube.com/watch?v=e4clWwgIUCYUšu pristatytas renginyje „Judėkim ir būkim sveiki"2014 m. birželio 7 d.  Kauno Santakos stadione, su šūkiu: „Judėkim ir būkim sveiki!”, kauniečius pasitiko sportiškai suklusti raginanti šventė. Visas miestas buvo pakviestas aktyviai paminėti Kauno bendruomenių ir šeimų sveikatinimo bei fizinio aktyvumo dienos. Susirinkusiesiems buvo pasiūlyta išbandyti įvairiopų sporto programų, išjudinančių ir seniausiai nelingavusį kūną: šiaurietiškas vaikščiojimas, Ušu Taidziciuan (Taiči), senjorų mankšta, šokių pamokos, asmeninės ir komandinės rungtys, tarp jų - paplūdimio tinklinis, jėgos trikovė, figūrinis važiavimas dviračiais ir kt. Ušu sporto šaką renginyje atstovavo Lietuvos sportinio ir tradicinio ušu federacijos (LSTUF) Viceprezidentas, įgaliotas Pasaulinės Chen Xiaowang Taijiquan Asociacijos atstovas Lietuvoje Egidijus Rožėnas.  E. Roženas šventės dalyviams pristatė seniausią Ušu stiliaus Taidziciuan (Taiči) variantą – Čen šeimos Taidziciuan (Chen Shi Taijiquan). 2014-uosius Kauno miesto savivaldybei paskelbus Bendruomenių ir šeimos metais, tikimasi, kad miestiečiai aktyviai dalyvaus ne tik sportuojant, jaukiai šeimynaujant gamtoje, bet ir telkiant bei sergstint savo bendruomenės narius.Šaolino UŠU (Kung fu) stovykla vaikams ir paaugliamsBirželio 14-20 dienomis Lietuvos tradicinio UŠU asociacija „Shaolin” rengia stovyklą vaikams ir jaunimui 8 – 16 metų norintiems daugiau sužinoti apie rytų kovos menus, aktyviai sportuoti ir susipažinti su legendinio Šaolino vienuolyno kovos menais (UŠU/Kung Fu). Stovyklos dalyviai turės galimybę susipažinti su 1500 metų senumo autentišku Šaolino palikimu, kovos meno, kūno paruošimo ir meditacijos bei kvėpavimo mankšta. Treniruotės vyks du kartus per dieną, keliausime po Anykščių kraštą, domėsimės naujomis veiklomis, laisvalaikį leisim žaidžiant įvairius sporto žaidimus. Mielai lauksime visų norinčių aktyviai pailsėti ir įgyti dalelę gebėjimų, kuriais garsėja žymieji Šaolino vienuoliai. Lietuvos tradicinio UŠU asociacijos „Shaolin“ instruktoriai kasmet stažuojasi Šaolino vienuolyne (Kinijoje). *Šaolino vienuolynas – kinų budistų vienuolynas, dzenbudizmo ir Šaolino kovos meno gimimo vieta. Šiandien Šaolino vienuolyno kovinė praktika įtraukta į UNESCO nematerialaus kultūros paveldo sąrašą. Stovykla vyks birželio 14-20 dienomis. Stovyklos kaina 700 Lt.Birželio 6–8 d. ušu pasirodymai Vilniuje „Azijos šalių dienose”Birželio 6–8 d. Vilniaus miesto Rotušės aikštė vyks „Azijos šalių dienos 2014“. Jau antrąjį kartą rengiamoje šventėje bus pristatytos egzotiškos rytų šalių virtuvės, tradiciniai kultūriniai ir kovos menų pasirodymai. Vilniaus rotušės aikštėje įsikūrę  Azijos šalių nacionalinių virtuvių restoranai pristatys Kinijos, Japonijos, Pakistano, Kazachstano ir Indijos tradicinių virtuvių valgius. Vilniečiai ir  miesto svečiai turės puikią galimybę pasimėgauti gardžiais ir visame pasaulyje itin mėgiamais įvairių Azijos regionų patiekalais. Čia pat vyks ir kultūriniai šalių pasirodymai – bus galima išvysti tradicinių rytų kovos menų technikų demonstracijas, tokių kaip Ušu (Kung Fu), Aikido, Kendo, Karate, Niat-Nam ir kitas, o rytais į grupinę mankštą kvies UŠU stiliaus Taidziciuan (Taiči) instruktoriai. Dalyviai turės neeilinę galimybę stebėti, tik ką išstažuotės kovos menų Mekoje – Šaolino vienuolyne (Kinija) grįžusių autentiško Šaolino UŠU (Kung Fu) atstovų pasirodymą. Šventės lankytojai galės pasiklausyti įvairių Azijos tautų muzikos, pamatyti tradicinių šokių pasirodymus. Azijos šalių dienos Vilniuje 2014 programa Birželio 6-8 d. Birželio 6 d., penktadienis Viešbutis „Kempinski“ (Universiteto g. 14): 8:30 – 18:00  Azijos šalių verslo forumas Rotušės aikštė: 12:00 – 22:00 Azijos šalių nacionalinės virtuvės 12:00 – 22:00 Kūrybinių dirbtuvių, suvenyrų, masažų ir tradicinių produktų paviljonai Rotušės aikštės scena: 12:30 Azijos dienų atidarymas 12:45  Indija. Tradiciniai indų šokiai 13:30  Kazachstanas.  Šokių grupė „Essence of dance“ 14:00  Kinija. Tai Chi mankšta 15:00  Tailandas. Muay Thai meistrų pasirodymas (boksas) 15:15  Kinija. Cai Mingtao ir jo mokinės Chen Wanni kovos menų demonstracija 15:30  Indija. Meditacinė Azijos  muzika  (atl. R. Rašpoliauskas) 16:30  Tailandas. Muay Thai meistrų pasirodymas (boksas) 16:45  Indija. Tradiciniai indų šokiai 17:45  Tailandas. Tradiciniai Tailando šokiai 18:30  Kinija. Wing Tsun Kung Fu; Tai Či ir karate 20:00   Indija. Šiaurės Indijos klasikinė muzika (vad. A. Lomonosovas) Birželio 7 d., šeštadienis 10:00 – 22:00 Azijos šalių nacionalinės virtuvės 10:00 – 22:00 Kūrybinių dirbtuvių, suvenyrų, masažų ir tradicinių produktų paviljonai Rotušės aikštės scena: 10:00  Kinija. Tai Chi mankšta 11:00  Kinija. Cai Mingtao ir jo mokinės Chen Wanni kovos menų demonstracija 11:15  Indija. Tradiciniai indų šokiai 12:15   Kinija. Tradicinių kinų kovos menų demonstracija: Šaolino kumštis; Tai Či ir karate 13:15  Vietnamas. Tradicinių Vietnamo kovos menų  Niat-Nam demonstracija 13:30  Japonija. Kimono demonstracija 14:00  Japonija. Kendo ir iaido kovos menų demonstracijos 14:30  Japonija.  Tradiciniai japoniški šokiai 14:45  Tailandas. Muay Thai meistrų pasirodymas (boksas) 15:00  Indonezija. Toba Batak tradicinė muzika ir šokiai (atl.  „The Tapanuli group“) 15:45  Japonija. Kovos menų Takemusu Aikido  parodomoji programa 16:00  Indija. Tradiciniai indų šokiai 16:45  Kazachstanas.  Šokių grupė „Essence of dance“ 17:15  Gongų koncertas 18:00  Tailandas. Muay Thai meistrų pasirodymas (boksas) 18:15  Tailandas. Tradiciniai Tailando šokiai 18:45  Japonija. Tradicinės Aikido technikos demonstracija 19:15  Indija. Tradiciniai indų šokiai 20:15  Indonezija. Toba Batak tradicinė muzika ir šokiai (atl.  „The Tapanuli group“) Birželio 8 d., sekmadienis 10:00 – 21:00 Azijos šalių nacionalinės virtuvės 10:00 – 21:00 Kūrybinių dirbtuvių, suvenyrų, masažų ir tradicinių produktų paviljonai Scena Rotušės aikštėje: 10:00   Kinija. Tai Chi mankšta 11:00  Indonezija. Toba Batak tradicinė muzika ir šokiai (atl.  „The Tapanuli group“) 11:45  Kazachstanas.  Šokių grupė „Essence of dance“ 12:15  Tailandas. Muay Thai meistrų pasirodymas (boksas) 12:30  Indija. Tradiciniai indų šokiai 13:15   Vietnamas.  Tradicinių Vietnamo kovos menų  Niat-Nam demonstracija 13:30  Japonija. Kimono demonstracija 14:00  Japonija. Kovos menų Aikido demonstracija 14:30  Japonija. Japoniškas šokis 15:00  Kinija. Tradicinių kinų kovos menų demonstracija: Tai Či ir karate; Šaolino kumštis 16:15  Tailandas. Tradiciniai Tailando šokiai 16:45  Tailandas. Muay Thai meistrų pasirodymas (boksas) 17:00  Indija. Tradiciniai indų šokiai 18:00  Kinija. Tai Chi mankšta 19:00  Japonija. Joji Hirota ir grupė. Taiko būgnų pasirodymasPirmosios Lietuvos ušu rinktinės startas itin sėkmingas Šį savaitgalį, balandžio 5 d. Rygoje vykusiame  Antrajame oficialiame Latvijos ušu čempionate Lietuvos ušu rinktinė iškovojo net šešioliką prizinių vietų.  Varžybose dalyvavo Latvijos, Estijos, Rusijos, Baltarusijos, Armėnijos bei mūsų šalies atstovai. Varžybos organizuotos pagal Europos ušu federacijos (EWUF) taisykles bei standartus, vyriausia varžybų teisėja - aukščiausios tarptautinės kategorijos (A) teisėja AnastasijaBudz – Preobraženskaja (Rusija). Lietuvos ušu rinktinė suburta pirmą kartą, varžybose po Lietuvos sportinio ir tradicinio ušu federacijos (LSTUF) vėliava mūsų šalį atstovavo trijų Lietuvos ušu klubų sportininkai. Rinktinę į varžybas lydėjo LSTUF prezidentas Tomas Lapinskas. Varžybų stebėti buvo atvykę ir LSTUF viceprezidentai VangasSijinas (WangXiyin), Egidijus Rožėnas bei Marius Butėnas. Tradicinio ušu kategorijoje vaikų grupėje aukso medalį iškovojo Gustas Pranckietis, suaugusiųjų grupėje pirmąją vietą užėmė Evaldas Karosas, trečiąją – Egidijus Kanaporius. Suaugusiųjų moterų grupėje tradicinio ušu kategorijoje auksą iškovojo Vaiva Žostautė, sidabru apdovanota Dovilė Graželiūnaitė. Moterų tradicinių ušu stilių Jungčunciuan (ang. WingChun) ir Vudangciuan (angl. Wudang) bendroje grupėje pirmąsias dvi vietas pasidalino DašaBerkovič ir Martyna Viltrakytė. Suaugusiųjų tradicinių ginklų grupėje pirmą vietą užėmė  Arūnas Baliukonis, trečią  - Karolis Lapėnis. Atskirose tradicinio ušuJungčunciuan stiliaus suaugusiųjų vyrų grupėje visas prizines vietas pasidalino Lietuvos atstovai. Aukso medalį iškovojo Viktoras Vlasovas, sidabro - Modestas Kapušinskas, bronza apdovanotas Mindaugas Davainis. Sportinio Taidziciuan (angl. Taichi) 42 veiksmų ir trumpųjų ginklų kategorijosesuaugusiųjų vyrų grupėje pirmąsias dvi prizines vietas iškovojo taip pat Lietuvos ušu rinktinės atstovai -VitalijusVeršininas (aukso medaliai) ir VladislavasLobanovas (sidabro medaliai). Pasak Lietuvos rinktinės vadovo T. Lapinsko, tokie rezultatai aukščiausio lygio varžybose puikus įrodymas, jog ušu sportininkų meistriškumas Lietuvoje pakankamai aukštas, kad galima būtų sėkmingai varžytis su kitų šalių atletais. „Iki šiol užsienio varžybose Lietuvą atstovavo vienintelė ušu organizacija  - Lietuvos tradicinio ušu asociacija „Shaolin“, tačiau šiemet buvo įkurta nauja ušu federacija, kuri suteikė visiškai kitokias galimybes mūsų šalies ušu entuziastams. Nuo šiol Lietuvos sportininkai galės pretenduoti į didesnę dalį kategorijų ir laimėti daugiau apdovanojimų savo šaliai“, - teigia T. Lapinskas. Pasak LSTUF viceprezidento,ChenXiaowangTaijiquan Asociacijos vadovo,  Lietuvos sporto universiteto treniravimo sistemų mokslo magistro, LSU lektorius E. Rožėno, iki šiol ušu klubai veikė atskirai, nebuvo jokios jų interesus ginančios ir ušu sporto šakos plėtra Lietuvoje užsiimančios organizacijos, todėl dažnai tekdavo susidurti su visiška profanacija bei diletantizmu. „Nebuvo sukurta jokios struktūros, kuri būtų pajėgi plėtoti veiklą bei sukurti galimybes kultivuoti šią sporto šaką. Todėl galima tik pasidžiaugti, kad šiandien Lietuvoje pagaliau turime organizaciją, kuri vienija specialistus, daugelis kurių ne kartą stažavosi Kinijoje ir yra tikri ušu ekspertai“, - teigia E. Rožėnas. Lietuvos ušu entuziastai pripažįstami kaimyninėse šalyse, tačiau išvykti į didžiausias ušu varžybas galimybių kol kas nėra: „Deja, kol kas galime sau leisti dalyvauti tik Baltijos šalyse rengiamose varžybose. Sportininkams patiems tenka susimokėti visas išlaidas. Dalį treniruočių tenka išvis perkelti į lauką, nepriklausomai nuo oro sąlygų. Situacija keista - nors Kūno kultūros ir sporto rėmimo fondas kasmet skiria lėšų ušu plėtrai Lietuvoje, tačiau jokių realių plėtros rezultatų taip ir nepavyko aptikti. Todėl kartu su kolegomis teko imtis iniciatyvos ir įkurti naują, realiai veikiančią, o ne veiklą imituojančią ušu federaciją, kuri atstovautų Lietuvos ušu klubus, gintų jų interesus bei sukurtų sąlygas užtikrinti aukštą sportininkų meistriškumą bei leistų suburti stiprią Lietuvos ušu rinktinę. Kol kas sulaukiame pagalbos ne iš sporto organizacijų, mums padeda mūsų draugai – VU Konfucijaus institutas, VšĮ „Sveikas miestas“ komanda bei Lietuvos sporto universitetas.“, - teigia LSTUF prezidentas. LSTUF generalinio sekretoriaus VladislavoLobanovo teigimu, skirtingai nei kaimyninėse šalyse, Lietuvoje ušu plėtra dėl neaiškių priežasčių yra stabdoma; „Nekartą yra tekę stebėti varžybas rengiamas kaimyninėse šalyse bei bendrauti su kolegomis Latvijoje bei Estijoje.  Mūsų nuolat teiraudavosi, kodėl Lietuvoje nevyksta jokios varžybos. To paties teiraujasi ir į Lietuvą iš Kinijos atvykstantys ušu meistrai ir treneriai. Todėl nusprendėme užpildyti ir šią spragą. Praeitais metais kartu su kolegomis suorganizavome pirmąsias ušu varžybas Lietuvoje, o šiais metais planuojame net keletą panašių renginių, kur kviesime dalyvauti ir kolegas iš užsienio“, - pasakoja V. Lobanovas. Lietuvos sportinio ir tradicinio ušu federacija LithuanianSportsandTraditionalWushuFederation 立陶宛體育與傳統武術聯合會 Tel. +370 62071996, +370 620 13884, +370 650 88781 E. paštas info@wushufederacija.lt Svetainė http://wushufederacija.lt/Lietuvos Taiči komanda pelnė pripažinimą Latvijoje Šį savaitgalį, Latvijos sostinėje vykusioje Baltijos šalių kovos menų olimpiadoje dalyvavę Lietuvos „Taiči draugijos“ ušu stiliaus Tai dzi ciuan (Taijiquan) atstovai savo kategorijoje tapo favoritais. Mūsų prizininkai į Lietuvą atvežė 14 medalių. Olimpiadoje dalyvavo ne vien Pabaltijos kovos menų entuziastai, bet taip pat ir kitos užsienio šalys.   Viena svarbių renginio dalių tapo IV-osios atvirosios Rygos ušu taurės varžybos, kuriose šįkart didelis dėmesys skirtas bene vienam iš populiariausių ušu stilių – Taijiquan (angl. Taichi). „Taiči draugijos“ vadovo Vladislavo Lobanovo teigimu, šios varžybos puikus pavyzdys, kad šis stilius suteikia galimybes tobulėti nepriklausomai nuo amžiaus: “Taijiquan tinka tiems, kam rūpi koviniai aspektai, ieškantiems filosofinių kovos menų šaknų bei sveikatingumo, sportinių ar netgi meditacinių praktikų. Šiame ušu stiliuje nėra amžiaus apribojimų, kiekvienas gali pasisemti tai, kas jam aktualiausia. Puikus įrodymas – šios olimpiados dalyviai. Dalyvavo tiek vos peržengę per antrą dešimtį, tiek per septyniasdešimt. Taigi, amžius ne kliūtis dalyvauti varžybose. Mano įsitikinimu šių varžybų dalyviai turėtų tapti puikiu pavyzdžiu daugeliui Lietuvos sporto entuziastų“, - teigia V. Lobanovas, kuris taip pat teisėjavo Baltijos šalių kovos menų olimpiadoje. Lietuvos komandą lydėjo taip pat Lietuvos sportinio ir tradicinio ušu federacijos viceprezidentas, „Taiči draugijos“ garbės prezidentas, Siano (kin. Xian) miesto ušu asociacijos narys Vang Sijinas (Wang Xiyin), jau dvidešimtį metų dėstantis Taijiquan Lietuvoje. Varžybose teisėjavusio Vang Sijino auklėtiniai savo rungtyse pelnė ne vieną apdovanojimą. Moterų Taijiquan 24 veiksmų taolu rungtyje pirmają vietą užėmė ir aukso medalį pelnė Dalė Rimkevičienė, sidabrą - Elena Eimont, bronzą - Reda Šileikienė. Vyrų Taijiquan 24 veiksmų taolu rungtyje pirmąją vietą iškovojo Arūnas Junda, antrąją - Gintaras Kalvelis, trečiąją - Dalius Mažeika. Bendroje Taijiquan 42 veiksmų (Gui-Din) kategorijoje auksą pelnė Vitalij Veršinin, sidabrą - Lina Daukšaitė, bronzą - Vaidotas Simanavičius. Bendroje trumpųjų Taijiquan ginklų (Ci-Sie) kategorijoje aukso medalį laimėjo Vitalijus Veršininas, sidabro - Janina Varnaitė, bronzos - Lina Gudaitė. Taijiquan 42 veiksmų grupiniame pasirodyme (Dzi-Ci-Sian-Mu) pirmą vietą taip pat laimėjo „Taiči draugijos“ nariai, o Taijiquan 24 veiksmų grupiniame pasirodyme mūsų šalies atstovai užėmė antrąją vietą. Savaitgalį Rygoje kovos menų olimpiadoje dalyvavo daugiau nei 1000 įvairių kovos menų atstovų iš Latvijos, Estijos, Baltarusijos, Azerbaidžano, Ukrainos, Italijos, Rusijos, Afganistano, Lenkijos, Bulgarijos, Moldavijos ir Lietuvos.  Renginio organizatorius – sporto centro „Maršals Asahi“ prezidentas Aleksandras Dudoladovas. Renginį rėmė Latvijos kovos menų sąjunga bei Rygos miesto savivaldybė.Baltijos šalių kovos menų olimpiadoje Lietuvos ušu atstovai tapo prizininkaisŠį savaitgalį, balandžio 5 - 6 d., Rygoje Baltijos šalių kovos menų olimpiadoje dalyvavę Lietuvos tradicinio ušu asociacijos „Shaolin“ atstovai iškovojo net dešimt prizinių vietų. Baltijos šalių kovos menų olimpiada surengta pirmą kartą. Olimpiadoje dalyvavo daugiau nei 1200 įvairių kovos menų atstovų iš Latvijos, Lietuvos, Estijos, Baltarusijos, Azerbaidžano, Ukrainos, Italijos, Rusijos, Afganistano, Lenkijos, Bulgarijos ir Moldavijos. Pagal dalyvių skaičių tai bene pats didžiausias kovos menų renginys kada nors surengtas Baltijos šalyse.  Sudėtine grandiozinio renginio dalimi tapo IV-osios atvirosios Rygos ušu taurės varžybos, kuriose net dešimt tradicinio Šaolino kovos meno atstovų pateko tarp turnyro prizininkų. Lietuvos tradicinio ušu asociacijos „Shaolin” atstovai jėgas išmėgino tradicinių ušu stilių kategorijoje. Vaikų grupėje antrąją ir trečiąją vietą pasidalino Lietuvos tradicinio ušu asociacijos „Shaolin“ sportininkai  – Gustas Pranckietis ir Liudvikas Račys. Moterų taolu grupėje lietuvaitės pasidalino visas prizines vietas . Aukso medalį iškovojo Paulina Traškevičiūtė, sidabro – Vaiva Žostautė, bronzos – Dovilė Graželiūnaitė. Vyrų tradicinio ušu taolu grupėje prizinės vietos taip pat atiteko mūsų šalies sportininkams.  Aukso medalis įteiktas Egidijui Kanaporiui, sidabro – Evaldui Karosui, bronzos – Tomui Vosyliui. Tradicinių ginklų rungtyje, bendroje suaugusiųjų grupėje, pirmąją vietą užėmė Karolis Lapėnis, o sidabras atiteko taip pat mūsų šalies atstovei P. Traškevičiūtei. Pasak lietuvių komandos trenerio, Lietuvos tradicinio ušu asociacijos vadovo bei Lietuvos sportinio ir tradicinio ušu federacijos prezidento Tomo Lapinsko, džiugina tai, kad mūsų klubo atstovai meistriškumu ne tik nenusileidžia kaimyninių šalių sportininkams bet ir pralenkia. „Jau keletą metų dalyvaujame varžybose užsienyje ir visuomet mūsų sportininkų talentas vertinamas itin aukštai. Tradicinio ušu taolu kategorijoje rimtų konkurentų kaimyninėse šalyse turime nedaug.  Mano įsitikinimu vienas svarbiausių faktorių lemiančių tokius rezultatus yra kasmetinės klubo instruktorių stažuotės ušu gimtinėje – Kinijoje“. Pasak T. Lapinsko džiugu matyti, kad tradicinis ušu taip pat atranda vietą sportinėse varžybos, nes susidomėjimas kinų kovinių sporto šakų ištakomis šiuo metu itin išaugęs:“ ne tik šiuolaikinio sportinio ušu, bet ir didžiosios dalies visų Rytų kovos menų ištakos slypi tradiciniuose kinų kovos menuose, o Šaolino vienuolyno kovos menas vienas archajiškiausių tradicinio ušu pavyzdžių išlikusių iki mūsų dienų, išlaikęs visus neatsiejamus komponentus – filosofiją, specifinį etiketą, glaudų ryšį su budizmo, daosizmo ir konfucianizmo mokymais bei praktinį kovinių veiksmų taikymą“, - teigia asociacijos vadovas. Baltijos kovos menų olimpiados organizatorius – sporto centro „Maršals Asahi“ prezidentas Aleksandras Dudoladovas. Renginį rėmė Latvijos kovos menų sąjunga bei Rygos miesto savivaldybė. delfi.sportasLietuvoje lankysis sportinio ušu ekspertas Liang WenmingVilniaus universiteto Konfucijaus institute lankysis Pekino kūno kultūros universiteto absolventas, daugkartinis Kinijos ušu varžybų prizininkas, ušu instruktorius Liang Wenming. Ušu instruktorius Liang Wenming specializuojasi sportinio ušu srityje taijiquan, tuishou, changquan, xingyiquan bei baguazhang stiliuose ir tokiose ginklų valdymo srityse kaip gunshu, duangun ir jianshu. Liang Wenming yra daugelio mokslinių publikacijų, skirtų ušu, autorius, dėstė ušu Pekino kūno kultūros universitete, Pekino savivaldybės Mentougou rajono Zhaitang centrinėje mokykloje, Henan provincijos, Dengfeng miesto „Shaolin EPO Wushu“ koledže, 2012 m. tapo Bresto (Prancūzija) ušu mokyklos „Sun Wukong“ garbės rektoriumi. Šiuo metu dirba Bergeno Konfucijaus institute (Norvegija). Vilniaus universiteto Konfucijaus institutas visus maloniai kviečia į meistro Liang Wenming paskaitas-praktinius užsiėmimus, kurie vyks balandžio 5 d., šeštadienį. Dalyviai turės puikią progą suspažinti ir toliau tobulinti čigong (qigong)  ir taiči (taijiquan)  pagrindus. Iš viso vyks dvi atskiros meistro Liang Wenming paskaitos:       10 val.: taiči (taijiquan) paskaita, skirta turintiems bet šiek tiek patirties 13 val.: čigong (qigong) paskaita, skirta visiems norintiems susipažinti su kinų kovos menais Kviečiame apsilankyti visus besidominčius kinų kovos menais ir kinų kultūra! Balandžio 26 d. Vilniaus Rotušės aikštėje Pasaulinė Tai Či ir Qigong dienaBalandžio 26 d. Vilniaus Rotušės aikštėje kartu švęskime kasmetinę Pasaulinę Tai Chi ir Qigong dieną! Mielai kviečiame prisijungti visus Tai Chi ir Qigong entuziastus bei visus dar nespėjusius susipažinti su šiomis kiniškomis sveikatingumo sistemomis. Kartu su viso pasaulio Tai Chi entuziastais švęsime kasmetinę Pasaulinę Tai Chi ir Qigong dieną! Renginio vieta: Vilniaus Rotušės aikštė Laikas: 13 val. Susitikime Rotušėje! Renginio organizatoriai: VšĮ „Sveikas miestas" ir Lietuvos sportinio ir tradicinio ušu federacija Visus Tai Chi ir Qigong klubus norinčius dalyvauti parodomojoje programoje mielai kviečiam prisijungti! Rašykite mums: info@wushufederacija.lt, vaiva@shaolin.lt https://www.youtube.com/watch?v=X69pML9rgGUUšu etiketasVu De (kin.: Wu De 武德)– pažodžiui „kovinė moralė“ arba „kovos meno kuriama gerovė“, o išplėstas šio vertimas reikštų „moralinės etinės savybės, formuojamos praktikuojant kovos menus“. Tai ypatingas moralinio – etinio auklėjimo „Sien Sing Vei“ (kin.: Xian Xing Wei 贤行为) kelias kinų kovos menuose Būtent šių savybių ugdymas nuo seno užima vieną svarbiausių vietų daugelyje UŠU mokyklų. Vu De įgavo dar svarbesnį veidmenį tuomet kai buvo baigtas techninio UŠU arsenalo (kin..: Shen Shou 身手) formavimasis XVII-XVIII a. (.t.y. susiformavo visakeriopai išbaigti kovos stiliai) ir kilo dvasinio ir etinio kovos menų komplekso apibendrinimo klausimas. Nuo to laiko moralinių savybių „De“ (kin.: De 悳) formavimas kovinės praktikos metu užėmė svarbiausią vaidmenį, todėl adeptas privalo ne tik mokėti kovoti, bet ir laikytis „garbingo gyvenimo principų“ (kin.: gao shang de sheng huo 高尚的生活). Sakoma, kad be nuodugnių Vu De studijų negalima žengti net pirmųjų žingsnių įvaldant kovos meną. Tai sena filosofija, ypatingos gyvenimo taisyklės, ypatingos ugdymo taisyklės, kurios tradiciškai pradėtos vadinti Vu De – „kovine morale“, o Japonijoje „kario keliu“ Bu Ši Do (kin.: 武士道 Wu Shi Dao). Už to slypi labai gili tradicija, kuri atkeliavo net ne iš kovos menų mokyklų, o iš karių ugdymo mokyklų. Juk meistras mokydamas kovotoją perduodavo jam mirtį nešančią kovos techniką ir reikėjo įsitikinti, kad jis niekuomet be reikalo jos nepanaudos ir nepakenks kitiems žmonėms. Pirmą kartą terminas Vu De paminėtas dar VII a. pr. Kr., tačiau pirmieji Vu De kodeksai popieriuje išdėstyti buvo gerokai vėliau. Pavyzdžiui žymus XVIII a. Henano (kin. He Nan 河南) provincijoje gyvenęs UŠU meistras Čang Nai Džou (kin.: 萇乃周 Chang Nai Zhou, 1728-1783) savo knygoje „Čang Ši Vu Dzi Šu“ (kin.:萇式武技書 Chang Shi Wu Ji Shu, „Knyga apie Čang stiliaus [šeimos] kovos techniką“), beje pačiame pirmajame kovos menų opuse pasaulyje, daugiau dėmesio skyrė doro elgesio, kario pagarbos ir kuklumo suvokimui nei smūgių aprašymui. Jis teigė, kad kovos menas prasideda nuo sielos ugdymo, o visai ne nuo kovos technikos aiškinimo: „Mokantis kovos meno, visų pirma reikia daryti dorus poelgius, pasaulietiniuose reikaluose būti pagarbiam ir kukliam, nestoti į kovą su kitais žmonėmis. Tik tokiu būdu galima tapti tikru kovotoju ir garbingu žmogumi“. Visos didžiausios UŠU mokyklos įprastai turėdavo savo Vu De taisykles. Dalis jų remdavosi budistų vienuolynų priesakais, kitos atkartodavo Konfucijaus “garbingo žmogaus” elgesio taisykles. Tačiau tik nedaugelis iš tokių kodeksų buvo užrašomi. Be to ir daroma buvo tai ne anksčiau XVIII a. Iki tol jie buvo perduodami išimtinai žodine tradicija. Taip kinų vidinės šeimos stiliuose Vu De buvo suvokiama kaip „penki draudimai“, arba kaip penkios savybės kurių neturi turėti tikras mokinys. Šiuos penkis draudimus buvo suformulavęs žymusis XVII a. „vidinių UŠU stilių“ meistras Vang Dženg Nan (kin.: Wang Zheng Nan 王征南). Jis nemokydavo savo meno penkių kategorijų žmonių: bailios širdies, mušeikų, pamėgusių vyną, plepių, kvailų ir minkštakūnių savo prigimtimi bei visų tų, kas garsėjo žemu ir ribotu gyvenimo būdu. Bao Quan Li – „kumščio uždengimo ritualas“ Kiekviena UŠU mokykla turėjo savo pasveikinimo tipą, kuris vos pastebima detale skirdavosi nuo įprasto nusilenkimo. Pavyzdžiui, Mi Dzung Ciuan (kin.: Mi Zong Quan 迷蹤拳) stiliaus pasekėjai prieš nusilenkimą nupiešdavo nedidelį ratą delnais priešais save, sukdami juos į skirtingas puses. Pietų Kinijoje tarp slaptų sektų narių, praktikavusių kovos menus, buvo paplitęs pasvekinimas, vadinamas „Kumščio uždengimo ritulas“ (kin.: 抱拳礼 Bao Quan Li): kairys delnas iš viršaus uždengdavo dešinės rankos kumštį, rankos tokioje padėtyje buvo išstumiamos nuo kairio dubens į akių lygį. Po to atliekamas nusilenkimas. Toks ženklas simbolizavo nuolankumą kinų dinastijai Ming (kin. 明朝  Ming Chao 1368 – 1644), priešpastatant ją mandžūrų dinastijos Cing (kin.: Qing 清朝, 1644 – 1912) valdovams. Hieroglifas Ming (kin.:明) – „šviesus“ – susideda iš dviejų grafemų: saulė (kin.: Ri日) ir mėnulis (kin.: Yue 月), o delnas ir kumštis sujungti kartu ir simbolizavo šių dviejų pradų vienybę viename hieroglife (t.y. Ming dinastijos pavadinime). „Nuversti Cing, atstatyti Ming“ (kin.: Fan Qing Fu Ming 反清复明) – tokia žodinė šio gesto išraiška. Daugelį tokio pasisvekinimo tipų galima sutikti ir šiandien – jie atliekami prieš kovos menų judesių kompleksų (kin.: Tao Lu 套路) pradžią kaip pasveikinimas, tačiau daugelis praktikuojančiųjų UŠU, be abejo, jau senai pamiršo jų pradinę reikšmę ir šiandien šį pasveikinimą suvokia visiškai kitaip. Varžybų protokolas: Po komandos „ruoštis“ dalyvis laukia prie „starto linijos“ kol bus pakviestas. Paskelbus dalyvio vardą, dalyvis pasveikina teisėjus tradiciniu pasveikinimu Bao Quan Li 抱拳礼. Baigęs pasirodymą dalyvis atlieka gestą Bao Quan Li, grįžta prie pradinės linijos ir laukia įvertinimo. Paskelbus įvertinimą dalyvis dar kartą atlieka Bao Quan Li.  Trumpa ušu istorijaKinų kovos menai – harmoninga gilaus dvasingumo ir fizinio žmogaus tobulumo sintezė. Nė vienoje kitoje kultūroje neaptiksime tokios kovos meno ir išmintingo įsigilinimo į savo sielos paslaptis darnos. Būtent dėl to nuo seniausių laikų UŠU kovotojai Kinijoje buvo laikomi sektinu pavyzdžiu. Ne veltui kovos meno meistrus lygindavo su veidrodžiu: praeivis žvelgdamas į jį mato tik savo atvaizdą, o paties veidrodžio nepastebi. Tuo pat metu veidrodis objektyviai atspindi viską, kas vyksta aplinkui, nesikeisdamas, amžinai išlikdamas pačiu savimi. Dėl šios priežasties daugelio geriausių Ušu meistrų vardų mes niekuomet ir nesužinosime. Dauguma rytų bei vakarų tyrinėtojų kinų kovos menų istoriją įprastai pradeda pasakoti nuo paleolito laikų. Neginčytina, kad jau tuo metu dabartinės Kinijos teritorijoje gyvenusiems pirmykščiams žmonėms tekdavo kovoti ne tik su laukiniais žvėrimis bet ir vieniems su kitais, tačiau tikrosios Ušu užuomazgos gimė gerokai vėliau. Ušu kildinimas iš priešistorinių laikų toli gražu neatitinka tikrovės. Ankstyvųjų medžiotojų gebėjimai neturi nieko bendro su tuo UŠU, kurį mes žinome šiandien, kuriame harmoningai dera ne tik koviniai, bet ir daugelis kitų aspektų: ritualinių, sveikatingumo, psichoreguliacinių, mistinių ir t.t. Iš pradžių sąvoka Ušu apibrėžė tik karinį parengimą. Anuomet dominavo ginklo valdymo menas, o kovos būdai be ginklo Ciuan Fa (kin.: Quan Fa 拳法) arba kitaip kovos tuščiomis rankomis menas Ciuan Šu (kin.: Quan Shu  拳術) buvo pagalbiniai. Pagrindiniai ginklų tipai, naudojami Ušu iki pat mūsų dienų, susiformavo dar XIV – XI a. pr. Kr. – tai alebardos, kardai ir ietys, tridančiai ir durklai. Džou dinastijos (kin.: Zhou Chao 周朝, XI – III a. pr. Kr.) valdymo metu pagrindine smogiamąja jėga tapo karo vežimai, todėl itin paplito ginklai ilgu kotu. Patogiausia tam tikslui buvo alebarda Ge (kin.: Ge 戈 ) – ieties ir kablio sintezė ilgu mediniu kotu. Ge – sudarė durkliška, paprastai dviašmenė geležtė, įtvirtinta statmenai kotui. Ge geležtės išilgai vidurio linijos iš abiejų pusių turėjo stangrinančias briaunas. Šis ginklas efektyviai tarnavo ilgus šimtmečius. Ilgainiui jo valdymo būdai tapo itin rafinuoti: ginklą imta sukti, smūgiuoti ne tik antgaliu bet ir kitu medinio koto galu, smūgiuoti šuolyje ir pan. Buvo sukurti vadinamieji ietiniai Ge variantai – Ge hibridai su ietimis: ties ieties galu buvo įtvirtinama Ge geležtė. Atakuojant buvo duriama, o grįžtamuoju judesiu Ge geležtė galėdavo perrėžti kaklą. Šis ginklas laikytas itin efektyviu, jam buvo suteikiama ir antgamtinių galių. Šiandien archeologai randa Ge su nefrito geležtėmis, šie ginklai nebuvo koviniai, nors jų sandara tiksliai imitavo originalus. Nefritiniai Ge paprastai aptinkami aristokratų kapuose, dažnai – karstuose. Spėjama, kad nefritiniai Ge buvo naudojami kaip apeiginiai ar ritualiniai ginklai, galbūt kaip valdžios simbolis. Kartais nefritiniai Ge randami po karstais esančioje duobėse kartu su auka, kuri turėjo saugoti mirusįjį dvasių pasaulyje. Vėliau Ge valdymo būdai buvo įtraukti ir į Šaolino vienuolių kovinį parengimą. Beje, Ge tam tikrame kiniškų ginklų raidos etape buvo laikytas apskritai visų kovos menų simboliu: hieroglifas U (kovinis) žodyje Ušu (kovos menas) susideda iš dviejų grafemų: Dži (sustabdyti) ir Ge, todėl spėjama, kad pirminis sąvokos Ušu traktavimas galėjo būti „mokėjimas sustabdyti puolimą Ge. Vėliau būtent iš šio ginklo išsivystė daugelis kitų ginklų rūšių. Karininkų luome gimė gausybė įvairiausių ginklų modifikacijų, o kovos būdus be ginklo gilioje senovėje dažniausiai praktikavo mažiau pasiturintys Kinijos gyventojai, t.y. tie, kurie neturėjo teisės nešiotis ginklą ar neturėjo lėšų jo įsigyti. Sunku nubrėžti ribą, kada kovos būdai be ginklo iš paprasčiausiu muštynių virto kovos menais. Tačiau daugelis tyrinėtojų sutaria, kad tai įvyko būtent Džou epochoje. Ankstyviausiame kinų poezijos rinkinyje „Dainų knygoje“ (kin.: Shi Jing 詩經) užsimenama, kad save gerbiantis valdininkas būtinai turi būti įvaldęs kovos meną be ginklo. Todėl galima tvirtinti, kad būtent šioje epochoje kovos menai nustojo būti vien tik liaudiškas reiškinys, neatsitiktinai būtent tuomet atsirado terminas „Drąsa kovojant be ginklo“ (kin.: Quan Yong), apibrėžęs kovos sistemas be ginklo, taikytas kariams bei valdovo apsupties žmonėms parengti. Anuomet pradėję formuotis kovos menų kompleksai Tao Lu (kin.: Tao Lu 套路) buvo glaudžiai susiję su kariniais ritualiniais šokiais. Gimę iš šokio kovos būdai įgavo sakrališkumo atspalvį: žmogus susitapatindamas su dievybe, įgaudavo gebėjimą sutvarkyti gamtinį chaosą ir taip tapti taikos šaukliu. Terminus „šokis“ ir „kova“ vienijo ir toks pats šių žodžių skambesys – U. Palaipsniui susiformavo ypatinga šokių rūšis – U U (šokis – kova) (kin.: Wu Wu 武舞), jo atlikimas buvo išskiriamas į dvi dalis – judesiai rankomis ir kojomis. XI – IX a. pr. Kr. didžiausiu kariniu šokiu tapo „Didysis mūšis“. Jį atliko ne tik kariai, nes šokis reikalavo ypatingo kovos meno žinojimo: į šokį buvo įtraukti sudėtingi koviniai veiksmai: tridančio sukimas, įvairūs sudėtingi žingsniai ir šuoliai. Patys kariai šiame šokyje, visų pirma, matė mokomąjį kovinį kompleksą, savotišką Tao Lu (kovinių veiksmų kompleksą). Taigi ankstyvajame Ušu formavimosi etape vyko sudėtinga karo meno ir šokio, fizinės kultūros ir ritualinio veiksmo sintezė, o kovos menas be ginklo dar neįgavo to svarumo kovos menų sistemoje, kuris laukė jo ateityje. Cinų (kin.: Qin Chao 秦朝, 221 – 207 pr. Kr. ) ir Hanų (kin.: Han Chao 漢朝, 207 pr. Kr. – 220 m.) dinastijų valdymo laikais gimė visiškai nauji kovos būdai be ginklo. Visų pirma, tai dvejos imtynės – Dziue Li (kin.: Jue Li 角力) ir Dziue Di (kin.: Jue Di 角抵). Sąvoka Dziue Li („galynėtis“) apėmė visą kovos be ginklo įvairovę, ginklo valdymo būdus ir jėgos varžybas. Šiuo terminu galėjo būti apibūdinama ir laisva kova be jokių taisyklių ar konkreti valdovo rūmuose rengtų varžybų rūšis, kurių metu buvo rengiami įvairiausi turnyrai. Imperatoriaus Cin Ši Huang Di (kin.: Qin Shi Huang Di 秦始皇帝,259 – 210 pr. Kr.) valdymo metu Dziue Li tapo privaloma karių paruošimo dalimi. Kiekvienas karys turėjo įvaldyti kovos būdus be ginklo kaip priedą prie fechtavimo, kovos sėdint raitam ant žirgo ir žygiuojant pėstininkų  būryje. Geriausiems Dziue Li kovotojams imperatorius suteikdavo aukštus valstybinius postus. Iš ritualinių šokių išaugo ir dar vienos imtynės – Dziue Di. Pažodžiui išvertus šis terminas reiškia „susidurti ragais“ – kovotojai susirišdavo plaukus į kasas, primenančias ragus, tai buvo senovinio su magija susijusio ritualo atgarsiai: kadaise karinių šokių dalyviai užsimaudavo kaukes arba šalmus su ant jų pritvirtintais ragais ir puldavo vienas kitą. Skirtingai nuo „Dziue Li“ praktikuojantieji naująjį Dziue Di kovodavo tik tuščiomis rankomis, be to, nebuvo leidžiama smūgiuoti priešininkui. Iki II a. pr. Kr. iš Dziue Li gimė imtynės Šou Bo (kin.: Shou Bo 手搏), jose buvo įtraukti metimai, sugriebimai, užlaužimai ir smūgiai. Šou Bo jau beveik visiškai atitrūko nuo ritualinių švenčių ir tapo pragmatiškomis kovinėmis varžybomis, kurių metu kovotojai nebebuvo apriboti judesiais – nebuvo nustatyta aikštelės dydžio. Hanų imperatoriaus U Di (kin.: Han Wu Di 漢武帝, 156–87 pr. Kr.) valdymo metu sąvoka Dziue Di tapo bendrine visiems kovos menams – ji apėmė Dziue Li, Šou Bo ir Šuai Dziao (kin.: Shuai Jiao 摔跤). Dziue Li tuo metu buvo visiška Šou Bo priešingybe, tai buvo visiškai ritualinė kova, išoriškai daugiau primenanti spektaklį, kurio pagrindu išliko karinis šokis U U. Šuai Dziao, kaip ir Šou Bo, buvo įprastos imtynės, kuriose buvo leidžiami sugriebimo veiksmai, buvo galima parversti priešininką ant žemės, leidžiami metimai per dubenį, nugarą ir pan. Daugelis Šuai Dziao veiksmų buvo sudaryti remiantis priešingų jėgų veikimo teorija. Nuolatinių ilgalaikių varžybų taisyklių ar sąlygų nebuvo ir nugalėtoju buvo skelbiamas tas, kuris pastatydavo priešininką į padėtį be išeities, prispaudęs jį prie žemės ar atlikęs skausmingą veiksmą. Dziue Di daugiausia rėmėsi metimų technika. Vėliau šis kovos būdas transformavosi ir virto Siang Pu (kin.: Xiang Pu 相撲) („abipusis susidūrimas“), kuris vėliau patekęs į Japoniją virto tuo ką mes šiandien žinome kaip Su Mo (jap.: Su Mo 相撲). Siang Pu taip pat didžia dalimi buvo ritualinio pobūdžio veiksmas. Tai buvo ne tik dviejų kovotojų kova, bet ir ištisas teatralizuotas veiksmas. Sung dinastijos (kin.: Song Chao 宋朝, 960 – 1279) valdymo metu iš 120 galiūnų buvo formuojami “Siang Pu pulkai“. Vėliau iš jų tarpo buvo renkami vadovai, instruktoriai ir kiti kariuomenei reikalingi žmonės. Buvo išskirtos trys meistriškumo kategorijos – aukščiausia, vidutinė ir žemiausia. Be ritualinių mūšių imperatoriaus rūmuose tris kart per metus buvo rengiami kariniai egzaminai. Tačiau pastaruosiuose vis labiau ir labiau ryškėjo ritualinis pobūdis, o liaudies rengiamose kasmetinėse Siang Pu varžybose formavosi būsimų realių kovų užuomazgos, vizualiai ne tokių gražių ir suritualintų, tačiau jau įgavusių itin didelę praktinę vertę. Siang Pu kovą sudarydavo trys raundai. Taisyklės draudė sugriebti priešininką už drabužių, tačiau smūgiuojant buvo leidžiama sugriebti jo ranką, atlikti metimus, atlikti akcentuojančius smūgius rankomis ir kojomis. Taisyklės leido atlikti smaugimo veiksmus, spausti skausmingus kūno taškus, atlikti sąnario užlaužimą. Nesunku pastebėti, kad daugelis šių veiksmų įeina į daugybę šiandienių Ušu stilių. Būtent Siang Pu glūdi visų jų šaknys. Iš daugelio Siang Pu skirtumų nuo jo pirmtako Dziue Di išsiskyrė du pagrindiniai: pirmas  – atsirado taisyklės ir tam tikras veiksmų arsenalas, nubrėžęs ribą tarp kovos meno ir ritualinių kovų ir antras – varžybų reginys tapo svarbesnis nei ritualinės reikšmės. Jau pirmais Han epochos dešimtmečiais kovos menai buvo žinomi pačių skirtingiausių kinų visuomenės sluoksnių atstovams. Neturtingiems jie padėdavo apsiginti gyvybę ir turtą, daosistų vienuoliams nurodė kelią į ilgaamžiškumą ir nemirtingumą, valdininkams padėdavo įgauti didžiosios išminties. Kovos menas kinų visuomenės gelmėse susiformavo kaip savotiškas lydinys su neatsiejamais jo komponentais – tradicinės filosofijos postulatais, senomis maginėmis praktikomis ir gydymo sistemomis. III a. pr. Kr. pabaigoje atsirado porinis kovos meno veiksmų kompleksas, vadinamasis U I (kin.: Wu Yi 武绎) („kariniai gebėjimai“). Tarp imperatoriaus aplinkos žmonių U I dažniausiai susidėjo iš ginklo valdymo meno, o kovos būdai be jo užėmė visiškai nereikšmingą vietą. Tuo tarpu tarp paprastų žmonių priešingai: kaimuose dažniausiai buvo praktikuojamas kovos menas be ginklo, vėliau – sujungus juos su Dziue Di, Šou Bo ir Šuai Dziao veiksmais. Būtent šie principai ir tapo pagrindu vėliau susiformavusiam Ciuan Šu (kin.: Quan Shu 拳術). Han epochoje tarp visų tradicinių kinų ginklų rūšių ypatingas vaidmuo buvo suteiktas kardui. Tiesus kardas Dzien (kin. Jian 劍) buvo vadinamas „visų ginklų imperatoriumi“, „trumpųjų ginklų globėju“. Kardas sietas su imperatoriškosios valdžios simboliais. – nė vienas Han imperatorius nepasirodydavo pavaldiniams be prisegto prie diržo kardo, tai pabrėždavo karingumą ir dangišką valdovo kilmę. Kinų tradicijoje ginklas buvo laikomas gyvu organizmu, kardas buvo gyvas rankos tęsinys, o visas pasaulis buvo suvokiamas kaip vieninga visuma, kuriame nėra ribų tarp žmogaus ir kardo, kurį jis laiko rankoje. Gerokai pigesnis ir praktiškesnis, tačiau tuo pat metu ir sunkesnis, buvo vienašmenis, išlenktas kardas Dao (kin.: Dao 刀). Su juo kovoje galima buvo net perkirsti priešo šarvus. Vėliau buvo sukurtas šio kardo patobulinimas – alebarda Guan Dao (kin. : Guan Dao 關刀) – ant ilgo medinio koto pritvirtintas kardas Dao. Šis ginklas buvo universalus, nes jį galima buvo naudoti kaip „artimoje“, taip ir „tolimoje“ kovoje. Todėl alebarda buvo praminta „šimto ginklų rūšių valdove“. III a. plinta terminas Ušu, iš pradžių jis buvo naudotas kaip U I sinonimas. Tačiau sąvoką Šu (menas) jam suteikė naują atspalvį, nurodė, jog tai ritualinis, mistinis, sakralinis veiksmas. Tai rodo, kad kovos menas tapo būdu kuriant harmoningą pasaulį, kuriame dera išorinė kovinių formų įvairovė ir turtingas vidinis filosofinis – mistinis turinys. Trijų karalysčių laikotarpyje (kin.: San Guo Shi Dai 三國時代, 220-280) kinų karinė mintis pasiekė bene aukščiausią viršūnę. Šiuolaikiniai kinų tyrinėtojai teigia, kad profesionalių kovos įgūdžių mokymas tuo metu buvo jau nebeatsiejamas nuo fizinio pasirengimo“: per treniruotes įgyjama jėga, vikrumas, šoklumas, ugdomas visas kūnas tam, kad įvaldyti kovos meną bei ginklus. Praktikuojant šioms fizinėms ypatybėms būtina skirti vienodą dėmesį“. Drąsa buvo ugdoma nuo vaikystės, kartu įdiegiant savikontrolės ir stropumo savybes, orientuojant mokymą į „išminties viršūnes“. Šiame laikotarpyje susiformavo vadinamosios penkios privalomos karinės disciplinos – šaudymas iš lanko, fechtavimas, ieties valdymas, šaudymas iš arbaleto ir šarvų apsirengimas. To meto egzaminatriams skirtame vadove rašoma, kad kariniuose mokymuose ypatingą dėmesį būtina skirti: pirma – drąsai, antra – profesionaliems įgūdžiams, trečia – poziciniam karui (strategijai), ketvirta  – orientacijai ir penkta – laiko suvokimui. Ilgainiui kinų karvedžiai atkreipė dėmesį į daosistų kvėpavimo gimnastikos bei psichotechnikos „Dao In“ (kin.: Dao Yin 導引) ir „senųjų raštų“ perteikiamus principus ir bando įtraukti į karinius mokymus „garsų tarimo metodus“. Buvo net parašytas ištisas traktatas pavadintas „Garsų nustatymo knyga“, sudarytas iš 464 alegorijų. Karininkų luomui jis pasirodė bevertis, tačiau  veikalas atrado savo vietą vienuolynuose, kur buvo tęsiamas ir suformavo būdą suteikti kariui „paaštrintą“ ritmo suvokimo jausmą. Būtent ritmas praeityje buvo viena esminių karo meno sąvokų. VI – XI a. vyksta kovos menų praktikos pobūdžio kitimas. Kovos meno meistriškumo lygis liaudyje vejasi kariuomenės pasiruošimą. Kovos menas ir kovos menų veiksmų kompleksai buvo demonstruojami per liaudies šventes, buvo stengiamasi pademonstruoti savo gebėjimus varžantis su oficialiuoju karo menu. Šventės, kurių metu buvo rengiamos Šou Bo ir Siang Pu varžybos, pasiekė tokius užmojus, kad ne kartą buvo uždraustos vietos valdžios, kuri baiminosi liaudies neramumų. Pagrindinė visų draudimų priežastis buvo ginklo valdymo demonstravimas, tuo pat metu praktikuoti kovos meno be ginklo ar atlikti ritualinės pakraipos kovinių veiksmų nebuvo draudžiama. Turnyrai tarp paprastų žmonių buvo rengiami ne tik oficialiomis progomis, bet ir per šventes, skirtas kokioms nors vietinėms dvasioms. Varžybų dalyvių meistriškumas išaugo tiek, kad norit nugalėti jau nebeužteko vien tik pasikliauti didele fizine jėga – tapo aktualu įvaldyti tam tikrą techninį arsenalą ir likus keletui savaičių iki turnyro sustiprintai treniruotis. Varžybos tęsdavosi keletą dienų, o kartais ir ištisą mėnesį. Nuo Sung dinastijos valdymo pradžios, buvo pradėtos rengti kovos ant pakilos – Lei Tai (kin.: Lei Tai 擂臺) (pažodžiui: „mušti būgną“). Du kovotojai užlipdavo ant aukštos pakilos ir kaudavosi be jokių apribojimų – tai jau buvo realios kovos, o ne teatralizuotas renginys. Būtent tokias kovas įtraukė į karinę praktiką pirmasis Sungų dinastijos imperatorius, aistringas kovos meno mėgėjas Džao Kuan Yin (kin.: Zhao Kuang Yin 趙匡胤, 927 – 976). Lei Tai kovos buvo rengiamos su visa kovine ekipiruote ir ginklais. Mėnesį trunkančių UŠU varžybų tradicija numatė, kad visą varžybų laiką (trisdešimt ar daugiau dienų) bet kuris kovotojas turi teisę užlipti ant pakylos ir iškviesti į kovą pretendentą dėl pajėgiausio kovotojo titulo. Jei niekas neišdrįsdavo mesti iššūkio, tai toks pretendentas buvo paskelbiamas „nenugalimu kariu“. Daugybė liaudyje gyvenančių kovos menų meistrų valdininkams pasiūlė organizuoti jų specialius būrius – taip susiformavo vadinamieji apskričių pulkai. Ušu praktika šiuose būriuose, kuriuose buvo praktikuojama kovos meno be ginklo veiksmai, ginklo valdymas, buvo kontroliuojama vietos administracijos. Paraleliai su oficialiais būriais pradėjo formuotis ir visiškai liaudiškos Ušu bendrijos. Jose buvo praktikuojami ir kovos menai, ir šaudymas iš lanko, ir fechtavimas ietimis bei kardais, ir ritualiniai koviniai šokiai. Tokios bendrijos atlikdavo net keletą funkcijų: organizavo kaimų gynybą nuo plėšikų antpuolių, buvo tarpusavio pagalbos bendruomenėmis, sektomis, praktikavusiomis maginius ritualus. Nepaisant valdžios persekiojimo, tokios UŠU bendrijos palaipsniui virto puikiai paruoštų karių būriais. Tačiau skirtingai nuo valstybinės kariuomenės, jų treniruotės buvo susijusios su liaudiškomis šventėmis ir ritualais.  Iki XIII a. šios bendrijos palaipsniui tapo uždaros ir virto „kovos menų kiemais“ (kin.: Wu Shu Guan 武术館), kurių pagrindu ir ėmė formuotis klasikinės uždaros Ušu mokyklos – „Vartai“ (kin.: Men  門). Užvažiuojamųjų nakvynės namų kiemai tapo liaudiškojo UŠU centrais. Juose buvo sukonstruojamos specialios aikštelės arba pakilos skirtos Ušu demonstracijai, ant kurių pro šalį keliaujantys kovos meno žinovai galėjo pademonstruoti savo meną ir pasivaržyti su vietiniais žinovais. Ant tokių aikštelių dažniausiai buvo rengiamos kovos tuščiomis rankomis arba lazdomis. Įprastai buvo demonstruojami ir koviniai šokiai su kardais. Taip pradėjo formuoti miestietiškoji UŠU tradicija. XIV-XV a. tokių kiemų varžybos išaugo į dar grandiozinį liaudišką ritualą – „kovos menų žinovų susirinkimus“. Mongolų dinastijos Juan (kin.: Yuan Chao 元朝, 1279 – 1368) valdymo metu pradėjo formuotis pirmosios UŠU mokyklos. Tuomet dar nebuvo galutinai susiformavusių Ušu stilių, nebuvo aiškios ribos tarp skirtingų kovos menus praktikuojančių grupių pagal požymį saviidentifikacijos su vienais ar kitais „pirmaisiais patriarchais“, tačiau jau buvo susisteminti kovos veiksmai ir pradėjo ryškėti jų kontaktas su pagrindinėmis religinėmis – filosofinėmis sistemomis. Prasidėjo kovos menų struktūrizavimo procesas. Būtent tokiose mokyklose prasidėjo ankstyvųjų Ušu mokyklų formavimasis. Stilius – tai, visų pirma konkrečių techninių įgūdžių rinkinys, suvienytų treniruočių metodais ir perdavimo būdais. Jis remiasi daugybe bazinių principų, kurie yra vidinė visos technikos ašis. Kiekvienas stilius turi kanoninį veiksmų ir kovinių veiksmų kompleksų (Ta Lu) rinkinį, tačiau stiliaus formavimasis labai ilgas procesas, kad susiformuotų kanonas turi prabėgti daug laiko. XII – XIV a. kai kuriose Ušu mokyklose jau egzistavo susisteminti kovinių veiksmų rinkiniai, poriniai kompleksai (kin.: Dui Lian 对练), ginklo valdymo (kin.: Qi Xie 器械) treniruočių metodikos – ieties, kardo, lazdos, kablių, pjautuvų, tridančių, peilių ir t.t.. Tačiau kanonai dar nebuvo užfiksuoti rašytine forma. Toks traktatas dėstydavo ne tiek techninius veiskmus, kiek mokyklos mokymo pagrindus, jos filosofinius ir moralinius principus. Juanų dinastijos valdymo laikais atsirado nauja ginklu rūšis – kūjis (kin.: Chui 锤) – tai buvo apvalus metalinis svarmuo, pririštas prie trumpo ar ilgo koto. Trumpas kotas dažnai buvo papildomas virve ar grandine. Pasitelkus tokį ginklą buvo galima kovoti prieš raitą kariauną ar prieš keletą ginkluotų vyrų, puolančių vienu metu. Kūjo modifikacija su metaliniu ietigalio pavidalo antgaliu, pririštu prie virvės buvo pavadinta Liu Sing Čui (kin.: Liu Xing Chui 流星锤) (kūjis – meteoritas) ir buvo labai paplitęs tarp vienuolių, ypač Šaolino vienuolyne (kin.: Shao Lin Si 少林寺) nuo XIV a. Vietinės teisėsaugos ir gynybos dalinių – „karinių padalinių sistemos“ (kin.: Fu Bing Zhi 府兵制) klestėjimo metu Tang dinastijos (kin.: Tang Chao 唐朝, 618 – 907) laikotarpiu, pradeda populiarėti budistų vienuolynai, kuriuose kinų švietmo ir ugdymo sistema išgivena eilinį renesansą. Vienuolynuose buvo dėstoma filosofija, tęstinio mokymo teorija,  psichinio atspindžio teorija, medicina, darbinis auklėjimas, karo menas ir kovos be ginklo būdai. XIII – ХIV a. prasidėjo vienos įtakingiausių UŠU mokyklų – Šaolin Ciuan (kin.: Shao Lin Quan 少林拳) formavimasis. Nors kiniškai tradicijai būdingas ne tik kovos meno, bet ir visos istorijos „pagilinimas“, priskiria jo autorystę indų misionieriui pirmajam Čan budizmo (kin.: Chan 禪) patriarchui Bodhidharmai (kin.: Pu Ti Da Mo 菩提達摩), pagal legendą atvykusiam į Kiniją VI a. Tačiau remiantis istoriniais šaltiniais nėra nė mažiausio preteksto teigti, kad indų misionierius praktikavo kovos menus ir kad galėjo nors kažkiek įtakoti Šaolino Ušu mokyklą, kuri visgi susiformavo ne VI a., o gerokai vėliau. Šiuolaikinių kinų istorikų tyrinėjimai patvirtino šią versiją. Legenda apie tai, kad Bodhidharma praktikavo kovos menus galutinai susiformavo tik XVII – XVIII a., kuomet, beje, iš tikrųjų ir baigėsi kinų kovos menų kaip socialinio – kultūrinio fenomeno formavimasis su sudėtinga filosofine baze ir išvystyta mitologija. Dauguma UŠU stilių buvo sukurti liaudiškosios tradicijos rėmuose, kurios saviraiškos forma tapo sektantiški slaptų bendrijų tipo junginiai. Bodhidharma – paprastas ir kartu paslaptingas, tuo pat metu nesusijęs su jokia nacionaline kinų tradicija, anuomet tapo idealia įkūrėjo, pirmojo patriarcho bei vidinės tradicijos nešiotojo figūra. XVII a. Kinijos imperijos sostą užgrobė mandžiūrai ir įkūrė paskutiniąją Kinijos valdovų dinastiją – Cing (kin.: Qing Chao 清朝, 1644 – 1912). Jos valdymo metu visoje Kinijoje augo ir plėtėsi pasipriešinimo judėjimai, didžiausios organizacijos anuomet buvo žymiosios „Triados“ (kin.: San He Hui 三合會), „Hung brolija“ (kin.: Hong Men 洪門) ir „Dangaus ir žemės sąjunga“ (kin.: Tian Di Hui 天地會). Kaimuose ir miestuose slaptų organizacijų, daosistų ir budistų sektų nariai degino smilkalus ant altorių, aukodami aukas jūdėjimo pradininkams, kuriais tradiciškai buvo laikomi legendinio Pietų Šaolino vienuolyno (kin.: Nan Shao Lin Si 南少林寺) vienuoliai. Po XIX a. viduryje vykusio Taipingų (kin.: Tai Ping 太平) sukilimo bei jų „Dangiškosios didžiosios ramybės valstybės“ (kin.: Tai Ping Tian Guo 太平天國) žlugimo,  dar besigydydami žaizdas daugybės slaptų organizacijų nariai remdamiesi „Triados“ idėjomis kūrė naują judėjimą. Taip gimė grandiozinis „Kumščio vardan taikos ir teisingumo“ (kin.: Yi He Tuan Yun Dong 義和團運動) sukilimas (1898 – 1901), vakaruose pramintas  „Boksininkų sukilimu“. Sukilime dalyvavo daugybė to meto Ušu mokyklų. Įdomu tai, kad Taipingų sukilimo dalyviai simpatizavo krikščionybei, o „Boksininkai“ „Dangiškojo valdovo mokymą“ suvokė kaip vakarietišką barbarišką ideologiją, kurią reikia išguiti iš Kinijos ir negailestingai puldinėjo bei degino krikščionių bažnyčias. „Ihetuanai“ iš pradžių iškėlė tikslą išvyti iš Kinijos „Užjūrio barbarus“ ir vardan šio tikslo trumpam net buvo sudarę paliaubas su mandžiūrų valdžia. Tuo metu dėl įtakos ir įsigalėjimo Kinijoje varžėsi didžiosios Europos valstybės – vadinamosios „Aštuonios jėgos“ (kin.: Ba Guo Lian Jun 八国联军). Ihetuanų būriams vadovavo Ušu mokyklų vadovai. Didžiųjų būrių vadovai buvo vadinami Didžiaisiais mokytojais (kin.: Da Shi Fu 大師父 arba Lao Shi Fu 老師父), kitaip dar vadinti Didžiaisiais drakonais (kin.: Da Long 大龍). Mažesnės grupės bei sekcijos buvo pavaldžios pirmojo, antrojo ir trečiojo rango mokytojams. Pastarųjų vaidmuo priklausė nuo šventumo laipsnio, kuris buvo vertinamas pagal „Ci apsivalymo sėkmę“ (kin.: Qi 氣), kovinių veiksmų įvaldymą, sektos užkeikimų ir apeigų išmanymą. Karinė ir psichologinė Ihetuanų parengtis buvo apskaičiuota tam tikram laikui, tai, matyt, buvo susiję su masinio mokymo būtinybe. Pavyzdžiui, tam, kad pasiektų pirmą laiptelį prireikdavo 100 dienų, kitam laipteliui – jau 400 ir t.t. Eiliniams kariams užteko pirmojo laiptelio, t.y. pradinio mokymo kurso. Ihetuanų judėjimas virto realia grėsme užsienio šalių privilegijoms Kinijoje, todėl buvo suburtos jungtinės Anglijos, Prancūzijos, Rusijos, Vokietijos, JAV, Italijos, Japonijos ir Austrijos – Vengrijos pajėgos, kurios sutriuškino kinų „Boksininkus“. Imperatorienė Ci Si (kin.: Ci Xi 慈禧, 1835 – 1908) iš pradžių palaikiusi Ihetuanus vėliau juos išdavė ir sudarė sąjungą su „Aštuoniomis jėgomis“. Per sukilimą žuvo daugybė garsiausių Kinijos kovo menų meistrų. Vos po dešimties metų, 1911 m. per „Sin Hai revoliuciją“ (Kin.: Xin Hai Ge Ming 辛亥革命) buvo priverstas atsisakyti sosto paskutinysis mandžiūrų dinastijos valdovas Pu I (Pu Yi 溥儀, 1906 – 1967). Tačiau nacionalinę nepriklausomybę Kinija išsikovojo tik prabėgus pusei amžiaus nuo Ihetuanų sukilimo, kuomet, pasibaigus pilietiniam karui, 1949 m. buvo įkurta Kinijos Liaudies Respublika. Laikotarpis tarp Cingų imperijos žlugimo ir KLR įkūrimo kovos menai tapo prieinamesni visiems Kinijos gyventojų sluoksniams, atvėrė vartus ir ėmė mokyti daugybė iki tol uždarų Ušu mokyklų. 1909 m. Šanchajuje Mi Dzung Ciuan (kin.: Mi Zong Quan 迷蹤拳) (pažodžiui: „Pamesto pėdsako kumštis“) meistras Huo Juan Dzia (kin.: Huo Yuan Jia 霍元甲, 1868 – 1910), pramintas „Geltonveidžiu tigru“, sukūrė organizaciją, kurią po kelių pervadinimų imta vadinti  Dzing U (kin.: Jing Wu Ti Yu Hui 精武體育會). Tai buvo savotiška kovos menų akademija. Jau pats jos pavadinimas – Dzin U  („Dzin“ – „esmė, kvintesencija“; „U“ – „kovinis“) – demonstravo, kad joje dėstomi būtent tikrieji kovos menai, o ne modernūs surogatai. Dėstyti buvo pakviesti žymūs to meto tradicinių Ušu mokyklų meistrai. Ilgainiui ši organizacija įkūrė dešimtis savo filialų ne tik Kinijoje, bet ir už jos ribų. Naujosios Kinijos Respublikos valdžia suteikė didelę paramą Ušu  populiarinimui. Pirmasis Kinijos prezidentas Sun Jatsenas (kin.: Sun Yi Xian 孫逸仙) pats buvo slaptos draugijos narys ir praktikavo UŠU stilių Tai Dzi Ciuan (kin.: Tai Ji Quan 太極拳). Jo pasekėjas Čen Kaiši (kin.:  Jiang Jie Shi 蔣中正) taip pat nebuvo abejingas kovos menams. Tuo metu tradiciniai kovos menai tapo nacionaliniu pasididžiavimu bei įrankiu kurti stiprią tautą. Pirmą kartą buvo publikuota tokia daugybė mokomosios literatūros (kin.: Quan Pu 拳谱), buvo sukurta daugybė nacionalinių Ušu komandų, dalis jų rengė pasirodymus ne tik Kinijoje bet ir už jos ribų. Buvo įkurta žymioji Centrinė Guo Šu akademija (kin.: Zhong Yang Guo Shu Guan 中央國術館). Šiuo laikotarpiu bendriniu pavadinimu visiems kinų kovos menams tapo Guo Šu (kin.: Guo Shu 國術) (pažodžiui: Valstybinis menas arba Tautos menas). 1936 m. kinai surengė Ušu demonstraciją Berlyno 11 – ose Olimpinėse žaidynėse. „Didžiosios proletariato Kultūrinės revoliucijos metais“ (1969–1976) kaip ir daugybė kitų tradicinio kinų gyvenimo aspektų UŠU praktika buvo paskelbta atgyvena ir uždrausta. 1958 m. buvo įkurta „Visos Kinijos Ušu asociacija“, kuri iniciavo Ušu reformą. Siekta atsisakyti visų kovinių ir ezoterinių kinų kovos menų aspektų ir suardyti tarp šeimyninių klanų bei religinių bendruomenių  tradiciškai susiklosčiusią perdavimo liniją ir visas jų sudedamąsias, standartizuoti Ušu  ir sukurti naują sporto šaką. Ušu meistrai buvo kviečiami išeiti iš pogrindžio, populiarus argumentas buvo tas, kad „visi motyvai slaptai veiklai liko praeityje: mandžiūrų valdžia nuversta, japonai išvyti, šalis suvienyta“. Pagal senųjų kovinių Ušu judesių kompleksus (taolu) buvo sukurti naujieji. Taip, pavyzdžiui, gimė šiandien itin populiarus, didžia dalimi Jang šeimos Tai Dzi Ciuan (kin.: Yang Tai Ji Quan 楊太極拳) Ušu stiliaus pagrindu, sukompiliuotas modernus Tai Dzi Ciuan. Iš „Ča Quan“ (kin.: Cha Quan 查拳), „Hua Ciuan“ (kin.: Hua Quan (華拳), „Hung Ciuan“ (kin.: Hong Quan 洪拳) ir Šaolin Ciuan buvo sukompiliuotas modernus „Čang Ciuan“ (kin.: Chang quan 長拳) (pažodžiui: „Ilgasis kumštis“. Iš atskirų pietų Kinijoje paplitusių Ušu stilių: „Hung Dzia Ciuan“ (kin.: Hong Jia Quan 洪家拳) ir „Cai Li Fo Ciuan“ (kin.: Cai Li Fo Quan 蔡李佛拳) judesių sukurtas modernus „Nan Ciuan“ (kin.: Nan Quan 南拳) (pažodžiui: „Pietų kumštis“). Moderniame Ušu vertinamas judesio tikslumas, gracija, gebėjimas „įtilpti“ į tam tikrus laiko rėmus,  itin aukšto vertinimo sulaukia be klaidų atliekami akrobatiniai elementai. Moderniam Ušu buvo visiškai išbraukti koviniai aspektai, todėl teko ieškoti ir šiuolaikinės kovinės formos, paprastai tariant, nebuvo kontaktinių kovų, todėl dar 1920 m. tradicinių Ušu stilių pagrindu buvo pradėta kurti nauja kovinio sporto šaka, pavadinta senoviniu pavadinimu San Da (kin.: San Da 散打) (pažodžiui: „laisva kova“), kurioje dėvimos pirštinės, šalmai ir kitos apsaugos. Tomas Lapinskas Straipsnis spausdintas svetainėje shaolin.ltUšu: praeitis ir dabartisTradiciniu kinų kovos menu ušu nūnai domisi ne tik jauni Rytų sporto rūšių gerbėjai, bet ir žmonės, persiritę per keturiasdešimt. Tikima, jog tai veiksminga profilaktika ligų, o jos po keturiasdešimties ima pulti žmogų, jeigu šis nuolat jaudinasi, mažai juda, persivalgo ir t.t. Televizijos laidose dabar dažnai pasakojama, jog ušu, paskelbtas Kinijoje nacionaliniu sportu, mėgstamas ir darbininkų, ir valstiečių, ir intiligentų, ir moksleivių, ir vaikų. Todėl daugelis klaidingai mano, jog kinų ušu tėra paprasčiausi higieninės gimnastikos kompleksai, kiti ušu laiko karatė kinų variantu. KLR ušu laikomas brangiu kinų liaudies paveldu, pasiekusiu mus iš amžių glūdumos. Su žmona ir sūnumi į Pekiną nuvykę 1988 m. rugpjūčio mėnesį, šiais estetiškais gracingais judesiais ne tik gėrėjomės, bet ir patys jų mokėmės. Mūsų sūnus Janjanas treniravosi ušu Šaonengune – Pekino pionierių rūmuose. Po mėnesio atkaklių treniruočių jis jau dalyvavo Pekino vidurinių mokyklų moksleivių parodomosiose varžybose ir buvo apdovanotas garbės raštu. Stengėmės neatsilikti nuo sūnaus ir mudu su žmona – prieš darbą ligoninėje kasdien 6 val. ryto eidavome treniruotis į taidziciuan mokyklos grupę aikštėle priešais Imperatoriaus rūmų šiaurinius vartus į Gunguną. Džiaugėmės, kad nuo tos aikštės, iki ligoninės, kurioje stažavome, tebuvo 10 minučių kelio. Grupė, prie kurios prisijungėme, buvo labai įvairi ir socialiniu, ir amžiaus atžvilgiu: vertėjai, dėstytojai, studentai, tarnautojai, darbininkai nuo 16 iki 80 metų. Skyrėsi jie ir pasirinktuoju ušu stiliumi. Ypač išsiskyrė jaunų ir pagyvenusių žmonių grupė, pasirinkusi kovos pratimus, kuriuos galima panaudoti gynybai ir varžyboms. Tai taidziciuan mokyklos Čeno stilius. Čia maksimalus atsipalaidavimas derinamas su maksimaliu jėgos sutelkimu. Jų atliekami tao (pratimų kompleksai) su ginklu – plačiu kardu, dviem durklais, kuoka – pasižymėjo gražiais staigiais ir tiksliais judesiais. Didžioji grupės dalis praktikavo taidziciuan Jano stiliaus 24 ir 48 formas – nuo to pradeda visi naujokai ir tie, kuriems labiau patinka ramus, švelnus ir neskubrus judesių tempas. Seniai besitreniruojantys darbavosi taidziciuan mokyklos U stiliumi. Jo skiriamoji savybė yra nepaprastai lėti judesiai, iš vieno pratimo į kitą pereinama beveik nepastebimai. Minimaliai nadojant išorinės energijos, pagrindinis darbas vyksta organizmo viduje – intensyvus energijos ci judėjimas kanalais suaktyvėjus abiejų galvos smegenų pusrutulių veiklai: prie išorinės veiklos veigun pridedama vidinė veikla neigun kvėpavimo gimnastikos cigun pavidalu. Be dviejų taidziciuan formų, būtinojoje ryto programoje buvo tao su siauru kardu, vadinamasis taidzidzian, atliekamas lėtai ir tao su Šaolino stiliaus kuoka, atliekamas greitai ir energingai. Labai sklandžiai buvo pereinama nuo ramybės ir atsipalaidavimo į žvalumą, energingumą, nusiteikimą darbui. Dauguma grupės narių į treniruotes vaikšto dešimtmečius. Manau, jog gera jų sveikata ir išvaizda yra reguliaraus užsiėmimų lankymo išdava. Štai trenerei, kuri moko pratimų su dviem peiliais, 60 metų, nors iš pažiūros ji neatrodo vyresnė kaip 45-erių; liesi ir gysloti 65-70 metų vyrai lengvai darė špagatą čia pat ant asfalto, stulbino tokio amžiaus žmonių lankstumas. Be abejo, negalėjo būti nė minties, kad jie sirgtų osteochondroze, radikulitu, artritu... Iš Pekino išvažiavome gruodžio mėnesį, Naujųjų metų išvakarėse. Jau buvo šalta ir 6 val. ryto dar tamsu, tačiau grupės branduolys ateidavo į rytines treniruotes reguliariai ir punktualiai. Šis atkaklumas liudija didelį ušu patrauklumą. Apsvarsčius šį reiškinį, galima daryti išvadą, kad ušu – tai pirmiausia gyvenimo būdas, gyvenimo ir aktyvaus poilsio būdas. Mes negalėjome nematyti, kaip besitreniruojantieji džiaugdavosi rytiniais susitikimais, kaip jiems buvo malonu pasidalyti naujienomis, jau nekalbant apie malonumą atlikti bendrumo jausmą sukuriančius sudėtingus taidziciuan kompleksus. Žinoma, kasdieninės treniruotės ankstų rytą reikalauja elementarios savidisciplinos ir savikontrolės. Tačiau atpildas didžiulis – sveikata ir aktyvus ilgaamžiškumas. Tad kuo patrauklus šis senovinis menas? Tą padeda suprasti pažintis su jo istorija ir dabartimi. Ušu pradžią jau galima apčiuopti tais laikais, kai mūsų protėviai, kovodami už būvį, pradėjo gamintis įrankius, ėmėsi vėzdų nuo plėšriųjų žvėrių. Praversdavo tie įnagiai ir gentiniuose tarpusavio vaiduose. Sėkmingiau kariauti buvo galima ne tik tobulinant ginklus, bet ir puoselėjant jų valdymo meną taikos atokvėpiais. Vėliau psichinės veiklos kultūra buvo iškelta kaip sąlyginai savarankiška tradicinės kinų kultūros dalis. Jos pagrindą sudarė įvairūs veiksmingi sąmoningo, kryptingo ir sistemingo įvairių psichinių procesų reguliavimo, žmogaus nervinės-psichinės veiklos reguliavimo metodai. Ankstyvaisiais kinų kultūros raidos etapais, kai visi reiškiniai ir procesai buvo organizuojami ir valdomi, neišvengė šito ir psichinė žmogaus veikla. Dėl to atsirado daugybė įvairių psichinio savireguliavimo, psichinių ir vegetatyvinių funkcijų treniravimo sistemų.  Atsirado galimybė sąmoningai valdyti savo nervinę-psichinę būklę ir didinti gebėjimą reguliuoti nevalingąsias organizmo funkcijas. Šios sistemos atliko psichoterapines, psichoprofilaktines ir daugelį kitų funkcijų, ugdė žmogaus, kaip asmenybės, adaptacinius ir ir adaptuojamuosius sugebėjimus. Visa tai glūdėjo kultūros antientropinių tendencijų raidoje, kurios pasireiškė ir klasikinėje kinų kultūroje, o šios aukščiausiu tikslu įsivaizduotas pirminio chaoso sutvarkymas, t.y. entropijos ribojimas aplikoje ne tik makro-, bet ir mikrokosminiu lygiu, kuriuo vyksta žmogaus vidinis dvasinis gyvenimas. Viena tokių sistemų buvo vadinamieji koviniai taikomieji menai ušu – tradicinė kinų psichofizinio parengimo savigyvai sistema, apimanti įvairių rūšių kovines imtynes su ginklu ir be jo bei įvairius gyvenimo aspektus: elgesio normas, gydymo, masažo ir sveikatos profilaktikos metodus, kulinarijos meną ir mitybos taisykles. Senovės Kinijoje ušu buvo dviejų praktikos lygmenų. Pirmasis – elitinis-luominis; tai profesionalių karių kovinė parengtis – karo menas dziunlian. Be kadrinių karių, daugiausia pratimus su ginklu – koviniu kirviu, kuoka, ilgakočiu kovos kirviu – sekira, kardu, alebarda, tridančiu, ietimi, durklu, vielučių, metalinių rutulių mėtymą į tikslą, šaudymą iš lanko praktikuodavo imperatoriškieji rūmai, didžiūnai ir net pats imperatorius. Antrasis – liaudies lygmuo pasižymėjo nepaprasta stilių, krypčių ir technikos įvairove, tvirtais ryšiais su filosofinėmis sistemomis ir liaudies tikėjimais. Kovos menai, kaip bet kuri kultūros dalis, kūrė savo literatūrą, legendas, tapybą, skulptūrą. Su tuo susijusi viena tradicinių ušu atsiradimo versijų – legendinė-mitologinė. Ušu būdų žinojimas buvo priskiriamas net legendiniam imperatoriui Chuandi. Didžioji dauguma stilių siejami su kinų tradiciniais didvyriais: beždžionės stilius chouciuan – su beždžionių karaliumi Sun Ukunu, stilius sinjiciuan – su legendinio karo vado ir liaudies didvyrio Jue Fėjo vardu. Konfucijus kartu su savo mokiniais užsiiminėjo kunmenciuan stiliumi. Ypač daug stilių buvo sukūrę istorinio romano „Upės įlanka“ šaunuoliai nuo Lianšanbo kalno: girdo kumščio stiliu dzuiciuan – pagal padavimą jis sukurtas poeto Li Bo, ištobulintas Lu Džišenio, duriančiųjų kojų stilių džodziao – sukurtas U Suno, pamestojo pėdsako stilių midzunciuan – sukurtas Jan Cino. Kitas ušu atsiradimo versijas galima priskirti socialinei-filosofinei krypčiai. Jos apibūdinamos kumščių kovos ir kovos su ginklu metodų susiliejimu su liaudies  folkloro elementais, tikėjimais ir religiniais-filosofiniais mokymais. Pavyzdžiui, šie Šaolino mokyklos stiliai: šventųjų kumštis lochanciuan, taip pat stiliai, paremti gyvūnų elgsenos stebėjimais – gervės kumštis checiuan, maldininko kumštis tanlanciuan, erelio nagai indžuaciuan. Džou dinastijos laikotarpiu (1100 – 256 m. pr. m. e.) kovos tipas, vadinamas dziaoli, buvo priskirtas kariniam sportui kartu su šaudymu iš lanko ir šuoliavimu vežimu. Priešiškų karalysčių laikotarpiu (403 – 221 m. pr. m. e.) daugelis karo vadų pabrėždavo ušu svarbą kuriant stiprią armiją. Kaip liudija „Sundze“ – išlikęs senovės kinų traktatas apie karą, „kovos pratimai ir smūgių kirtimai stiprina karių kūną“. Tarp įžymių to meto meistrų, valdančių kardą, nemažai moterų. Viena jų, vardu Jueniu, buvo pakviesta imperatoriaus Goudzianio išdėstyti savąją kardo valdymo technikos teoriją. Ji buvo labai gerai įvertinta ir vėlesniųjų kartų. Cinių (221 – 206 m. pr. m. e.) ir Chanių (206 m. pr. m. e. – 220 m. e. m.) dinastijos liudija išsivysčius tokius kovos būdus, kaip šoubo ir dziaodi, kai priešininkai puldavo vienas kitą, prisiaisę didelių žvėrių ragus ant galvos. Be to, tų laikų dramatinių šokių mene jau naudoti ginklai – kardai bei alebardos, ir mostai su jais buvo nustatyti pagal klasikinių ušu pratimų pavyzdį. Dzinų dinastijos (265 – 439 m.) laikotarpiu ušu patyrė budizmo ir daosizmo įtaką. Ge Chunas (284 – 364 m.), įžymus fiziologas ir daosizmo filosofas, ušu ir cigun (kvėpavimo gimnastika) įjungė į svarbiausią kinų medicinos šaką. Jo išorinės ir vidinės veiklos teorija ušu visuotinai pripažįstama ir naudojama iki šiol. Tanų dinastijos (618 – 907 m.) laikotarpiu ušu plėtotę paskatino imperatoriaus rūmų įvesta egzaminų sistema. Visi kareiviai ir karininkai turėjo praeiti karo meno išbandymus, tik tada būdavo paaukštinami tarnyboje. Garbės vardai, kaip „Vyriškumo karys“, „Miklumo karys“, buvo teikiami įžymiausiems meistrams. Sunų dinastijos (960 – 1279 m.) laikotarpiu atsiranda gausios ušu bendrijos. Tuo metu daugelis talentingų ušu meistrų demonstruodavo savo meistriškumą gatvėse, jų kovų arsenale būdavo grumtynės „kardas prieš skydą“, „ietis prieš skydą“ ir kitokie pratimai su ginklu. Pagal sostinės Kaifeno kroniką, tokie pasirodymai visada sutraukdavo minias žiūrovų bet kokiu oru. Ušu itin suklestėjo Minų dinastijos valdymo (1368 – 1644 m.) metu. Žymusis generolas Ci Dziguanas surinko į vieną knygą aprašymus iš 16 skirtingų stilių imtynių ir dar 40 tao su ietimi ir kuoka, kiekvieną jų smulkiai paaiškinęs ir iliustravęs. Jis taip pat parengė daugelį treniruočių teorijos ir metodikos krypčių. Tai buvo didelis indėlis į ušu raidą. Cinų dinastijos (1644 – 1911 m.) laikotarpiu, nors imperatorius draudė liaudžiai praktikuoti ušu, viena po kitos dygo slaptos grupės ir bendrijos, platinusios šį meną. Kaip tik tuo metu atsirado taidzi, pigua ir bagua mokyklos. Įsikūrus KLR 1949 m., ušu patyrė ir sąstingio, ir plėtotės laikotarpius. Aštuntojo dešimtmečio viduryje buvo paskelbti senieji teiginiai ir nuo to laiko sukurta naujų. Dabar nuolatos vyksta varžybos ir pasirodymai nacionaliniu ir regioniniu lygiu. Ušu įjungtas į viduriniųjų mokyklų fizinės kultūros programą. Fizinės kultūros koledžų specialios klasės ir sportinės bokso mokyklos rengia ušu atletus. Vis daugiau steigiama instruktorių centrų dideliuose ir mažuose miestuose. Tūkstantmetinis ušu sportas nepaprastai turtingas turinio ir formų. Daugybė mokyklų ir šimtai stilių sudaryti iš puolimo ir gynybos pobūdžio judesių – smūgiai kojomis ir rankomis, polinkiai ir posūkiai, šuoliai ir sukimasis, - visa tai surinkta į skirtingus, bet tam tikrus kompleksus, vadinamuosius tao. Nuolatinis jų praktikavimas gerai veikia ne tik raumenis ir kaulus, bet ir nervų, kvėpavimo, širdies-kraujagyslių sistemas. Todėl ušu plačiai rekomenduojamas kaip veiksminga priemonė sveikatai palaikyti ir lėtinėms ligoms gydyti. Ušu yra menas, kurį malonu stebėti. Jį galima pamatyti ir kinų baleto scenose, ir akrobatiniuose numeriuose. Daugelis ušu judesių, panaudotų dramatiniuose šokiuose, balete ir gimnastikoje, teikia savitą nacionalinį koloritą KLR choreografijos menui. Ušu įprasta klasifikuoti pagal tris pagrindines kategorijas: 1 – pratimai be ginklų (kova su šešėliu), 2 – pratimai su ginklais, 3 – kovos pratimai. Pratimai be ginklų Pagal istorinius šaltinius šie standartiniai vadinamosios kovos su šešėliu pratimai žinomi nuo Sunų dinastijos laikų. Minų dinastijos laikotarpiu kova su šešėliu suskilo į vadinamąją vidinę, gynybos stiliaus, mokyklų ir išorinę, puolimo stiliaus, mokyklą. Vėliau įsigalėjo geografinis skirstymas, skiriamąja riba laikant Jangdzės upę, - į pietų ir šiaurės mokyklas. Pastarosios būdingas bruožas – platesnė judesių amplitudė ir didesnės erdvės poreikis. Dabar yra šimtai kovos su šešėliu stilių, ir kiekvienas jų turi ryškius būdingus bruožus. Labiausiai paplitę šie stiliai. Čanciuan (ilgasis kumštis) – bendras Šaolino ir kai kurių kitų mokyklų pavadinimas. Sunų dinastijos laikotarpiu (960 – 1279 m.) buvo žinomos 32 jo atmainos, priskiriamos imperatoriui Taidzu. Esama senovinio ir naujojo čanciuan. Pastarasis susiformavo besiderinant svarbiausiems visų šių mokyklų bruožams. Tai platūs rankų mostai, aukšti šuoliai, staigūs kūno posūkiai, stiprūs spyriai ir smūgiai, dengimasis. Šis energingas ir sudėtingas stilius itin mėgstamas jaunimo. Nanciuan (pietų kumštis) – Guanduno, Fudzianio, Chunanio, Džedziano, Dziansu ir Sečuanio provincijose į pietus nuo Jangdzės upės paplitusių stilių pavadinimas. Jų bendri bruožai – didelė rankų judesių įvairovė, tvirtesnė laikysena darbuojantis kojomis, žemi pritūpimai, painios energingų judesių kombinacijos. Tarpais pratimo atlikėjas impulsyviai šūkteli, pabrėždamas judesio staigumą. Taidziciuan. Pavadinimas pasakoja, jog šį stilių susapnavęs vienas iš aštuonių nemirtingųjų daoistų vienuolių – Džan Sanfenas, gyvenanęs Sunų dinastijos laikotarpiu. Tai vidinis, gynybos stilius (neigun). Dabartiniu pavidalu atsirado Chenano provincijos Vensiano apskrityje prieš 300 metų. Šiam stiliui būdingi lėti, grakštūs ir tolygūs sukamieji judesiai. Jie stiprina sveikatą, slopina stresus, saugo nuo senėjimo. Labai mėgstami bet kokio amžiaus ir fizinio pasirengimo žmonių. Atliekami ir individualiai, ir grupėmis. Šiuo metu taidziciuan yra privalomoji sudėtinė ušu programos dalis. Todėl sportininkai, laikantys ušu instruktoriaus egzaminus, būtinai atlieka 24 ir 48 pratimus. Tuišou – viena pagalbinių taidziciuan formų. Sustojus vienas priešais kitą, rankos stumiamos sukamaisiais judesiais, stengiantis išmušti priešininką iš pusiausvyros. Tuišou pagrįsta teorija, pagal kurią grubumą reikia įveikti švelnumu. Iš pažiūros pratimai atrodo nesunkūs, tačiau jiems atlikti reikia ir jėgos, ir miklumo. Chouciuan (beždžionės stilius) smūgių ir dengimosi maniera, judesiais, nuotaika primena žvitrią beždžionėlę. Imituojant šį gudrų, išdykusį, tačiau įdėmiai žvelgiantį žvėrelį, vaikštoma pirštų galais, šuoliuojama susikūprinus nuleistomis rankomis, šokama aukštyn ir tt. Fandziciuan susideda iš 8 pagrindinių stovėsenų žaibiškai smūgiuojant. Pirmą kartą šis stilius paminėtas įžymiojo Minų dinastijos generolo Ci Dziguano (1528 – 1587 m.) „Karo meno knygoje“. Šeciuan (gyvatės stilius) – viena iš penkių gimnastikų, kurias Šaoline sukūrė Bodhidharma. Atliekama sulenktais riešais, kurie primena gyvetės galvą. Daroma serija judesių, staigius keičiant lėtais. Imituojama gyvatė – rangymasis ir lingavimas, dvišako liežuvio dūriai, susiraitymas žiedu, grasinamas galvos pakėlimas artinantis priešui. Tanlanciuan (maldininko stilius). Jį XVII a., remdamasis Šaolino mokykla, sukūrė Van Lanas Šanduno provincijoje. Apibūdinamas sėkmingais energingais puolimais, greitai kaitaliojamais smūgiais, sudėtingais rankų ir kojų veiksmais. Yra tokios kryptys: 6 vienovių maldininkas (liuchetanlan), 7 žvaigždžių maldininkas (cisintanlan), slyvinis maldininkas (meihuatanlan), minkštasis maldininkas (žuantanlan). Sinjiciuan apima 5 stichijų stilių (usinciuan), atstovaujantį „motinai“ (mu), kur visus kūno judesius tvarko dvasia, ir 12 formų stilius (šiersinciuan) – tai atskiri kompleksai, imituojantys žvėris ir paukščius – drakoną, tigrą, beždžionę, viščiuką, lokį, vėžlį ir kitus gyvūnus, - atstovaujantys „kūnui“ (ti). Ypatinga reikšmė teikiama greičiui, jėgai, judesių paprastumui ir kompaktiškumui. Ditanciuan (kūlversčiavimo stilius) susideda iš tam tikrų puolimų, nėrimų, posūkių, vartaliojimosi, raičiojimosi, kurie yra apgaulės būdai (fintai) puolant ir ginantis pagal principą „per pralaimėjimus į pergalę“. Skiriasi šiaurės ir pietų stiliai. Piguaciuan (mosikuojančiųjų rankų stilius) atsiradęs Minų dinastijos laikotarpiu (1368 – 1644 m.). Susideda iš rankų sukamųjų judesių ir stiprių smūgių, kurių trajektorija primena kirtimą kirviu, ir dengimosi. Koviniais šūksmais reguliuojamas kvėpavimas, jie padeda sutelkti jėgą ir gyvybės energiją ci. Baguanciuan (8 trigramų stilius). Senovės kinų mitologijoje, kosmologijoje ir gamtos filosofijoje aštuoni ištisinių linijų deriniai simbolizuoja vyriškąjė šviesųjį pradą jan ir nutrūkstančių linijų – moteriškąjį, tamsųjį pradą in. Kiekviename iš 8 derinių yra po 3 elementus: 3 ištisinės linijos reiškia cian „dangaus“ sąvoką, 3 nutrūkstančios – kun – „žemės“, 2 ištisinės ir viršum jų 1nutrūkstanti – dui – „vandens telkinio“ sąvoką ir t.t. Pagal senovės mitus, šios sistemos klasifikaciją pavaizdavęs pirmasis protėvis Fusi. Bagua sistema, išsamiai aprašyta senoviniame traktate „Idzin“ („Permainų knyga“), tapo senovės ir viduramžių Kinijos gamtos filosofijos pagrindu. Ja remiantis, bandyta išreikšti visą gamtos ir žmonijos būties reiškinių įvairovę. Bagua paprastai vaizduojama apvalia lentele, dažnai aštuonkampyje; žinomos dvi apvaliojo išsidėstymo sistemos. Tai 8 krypčių stilius. Atlikėjo „eigastis turi būti tarsi plaukiančio drakono, žvilgsnis atidus kaip akylos beždžionės, stovėsena tarsi tykančio tigro, o posūkiai kaip sklendžiančio erelio“. Pratimai su ginklais Ušu praktikuojama apie 20 rūšių ginklai, daugiausia senovinio pavyzdžio. Ilgieji ginklai: ietis, kartis ir kovos kirvis (ilgakotis kovos kirvis trumpais ašmenimis ir ilgakotis kovvos kirvis ilgais ašmenimis). Iš ilgųjų ginklų labiausiai paplitusios ietys daugiausia dėl to, kad turi smailų antgalį, kuriuo galima ir durti, ir pjauti, galima ir ieties kotu smogti. Trumpieji ginklai: siaurasis kardas (ilgu ir trumpu kutu), platusis kardas, durklas. Esama tokio senovinio posakio: „Platusis kardas tarsi įsiutęs tigras, siaurasis kardas tarsi vėjo gūsis“. Kiekvienas iš tų rūšių ginklų turi šimtus įvairių atliekamų pratimų atmainų. Apskritai pratimai su plačiuoju kardu pasižymi energingumu ir greičiu, o su siauruoju kardu – liaunumu ir grakštumu. Fechtavimas iškart su dviem kardais, dviem durklais arba dviem peiliais, t.y. pratimai su dviem tais pačiais ginklais priklauso trumpųjų ginklų kategorijai. Kitokia yra sudvejinto ginklo technika ir puolant, ir ginantis – panašu į kardą ir skydą. Pratimams su dviem kardais reikia nepaprastai geros abiejų rankų koordinacijos. Pratimai su ginklais yra labai patrauklūs dėka spalvoto šilko skepetaičių ir kutų, puošiančių ginklų rankenas, nors pagrindinė tų skepetaičių ir kutų paskirtis yra dezorientuoti priešą mirgėjimu prieš jo akis ir šitaip trukdyti jam sekti ašmenų judesio trajektoriją. Kovos pratimai Tai kova vieno su vienu, dviem ar daugiau priešininkų. Kovos pratimų yra trys klasės: kova be ginklų, kova su ginklais ir beginklio kova su ginkluotu vienu arba keliais ginkluotais priešininkais. Ir puolantieji, ir besiginantieji kiekvieną atliekamą pratimą gali improvizuoti, tačiau kiekvienas judesys turi būti nepaprastai tikslusir visiškai suderintas su partnerio veiksmais. Mažiausias judesių netikslumas gali sutrikdyti kovą, tapti rimtų sužalojimų priežastimi. Todėl sportinėse kovose visada kaunamasi labai atsargiai, sulaikius kvapą. Kinijoje kovos meno tradicijų saugotojais tapo nauja ušu atletų karta, kuri išaugo atidžiai prižiūrima senųjų meistrų. Tai, pavyzdžiui, aukso medaliais apdovanotasis Liu Džicinas, 1979 m. dalyvavęs ušu nacionalinėse varžybose būdamas 91 metų amžiaus ir nugalėjęs tokių sudėtingų ginklų klasėje, kaip didysis kovos kirvis. 94 metų taidziciuanvirtuozas U Tunanas, vienas Pekino ušu komandos konsultantų. 72 metų vaikų mylimas ušu treneris Ša Guodženas. Iš jaunųjų, pasaulyje pagarsėjusių sportininkų reikia paminėti Džun Ciaodžen, virtuoziškai valdančią siaurąjį kardą; Van Dunlian – 1980 m. Kinijos ušu nacionalinių varžybų nugalėtoją, keturis kartus čempionę; Šen Suciuan – itin didelį meistriškumą ji pademonstravo, kovodama su dviem durklais, o kaip gyvetės stiliaus meistrė didelio pasisekimo susilaukė 1981 m. važinėdama po Europą. Ir pagaliau Li Liandzie, penkiakartinis Kinijos čempionas, pagarsėjęs visame pasaulyje kaip pagrindinio vaidmens atlikėjas spalvotame plataus formato kino filme „Šaolino vienuolynas“, kuris buvo pastatytas Honkonge 1981 m. Kinijoje Li Liandzie vardą žino kiekvienas vaikas, jo likimas ir meistriškumas yra pavyzdys kiekvienam, kas užsiima ušu, todėl apie jį norėčiau plačiau papasakoti. Li Liandzie pradėjo treniruotis nuo 8 metų amžiaus sporto sąstingio Kinijoje laikotarpiu, kai 1971 m. visos ušu komandos buvo paleistos. Tačiau įžvalgus savojo meno atstovas, ušu prefesionalas treneris U Binas kaip tik tuo metu subūrė jaunimo ušu grupę. Po pamokų treniruotės vyko vienoje sporto mokykloje. Iš tūkstančio mokinių per pusmetį U Binas atrinko 20 vaikų, tarp kurių buvo ir mažasis Li. Bendra fizinė berniuko būklė buvo ne kažin kokia, tačiau trenerį traukė jo akys, kupinos dvasinės stiprybės. U Binui patiko, kad berniukas greitai suvokia judesius. Netruko nuspręsti auginti iš jo ušu virtuozą. Tačiau kartą po neilgo ušu pagrindų mokymosi laikotarpio į komandą Li nebeatėjo... U Binas jautė, jog privalo padėti atsiskleisti dvasiškai tvirto berniuko talentui. Pasikvietęs  dar porą savo kolegų, plankė Li Liandzie šeimą. Susipažinęs su savo globotinio motina, suprato jos norą, kad sūnus labiau domėtųsi knygomis, o svarbiausia – gailėjosi sūnaus, kuris treniruodamasis turėjo pakelti dideles fizines apkrovas ir kentė nemažus skausmus dėl sąnarių pertempimo. Turėjo reikšmės ir skurdas. Kai Li tebuvo dvejų metų, staiga mirė jo tėvas, dirbęs konstruktoriumi. 33 metų Li motina dirbo spaustuvėje, jos atlyginimas buvo menkas, o rūpintis turėjo ne tik 5 vaikais, vyriausiam iš kurių buvo 14 metų, bet ir 60-mečiais tėvais. Nors ir šelpiama valstybės, šeima gyveno varganai. Kai vyresnieji broliai ir sesuo ėjo į mokyklą, mažasis Li namie likdavo vienas, todėl motina dažnai imdavosi jį į darbą. Li būdavo kartu su motina, o per pertraukas žaisdavo šachmatais su vienu senu darbininku, kuris pastebėjo, jog berniukas vis dažniau ima išlošinėti. 1970 m. Li pradėjo lankyti mokyklą, visų dalykų mokėsi labai gerai. Tai buvo didelė paguoda motinai ir visai šeimai, kuri dėjo į jį dideles viltis. Nei motina, nei vyresnieji broliai ir sesuo neįtarė, jog sėkmė mokykloje buvo susijusi su sėkme ušu. U Binas puikiai suprato motinos rūpesčius ir šeimos sunkumus, bet labiau jį jaudino ušu būklė ir tęstinumas. Jis privalėjo turėti talentingą pasekėją, todėl iš visų jėgų įkalbinėjo motiną, aiškino jai, kad retas berniuko moralinių savybių, fizinių galimybių ir charakterio derinys bylojąs Li būsiant talentingu ušu kariu. Pagaliau motinos širdis suvirpėjo. Ji sutiko leisti sūnui mokytis ušu. Li pasiryžo paskirti šiai senovinei kinų kovos meno šakai savo gyvenimą. Prasidejo sunkus kelias į ušu aukštumas. Ušu itin domisi vaikai, paaugliai ir jaunuoliai, kurie trokšta varžybų ir pergalių. Tačiau griežtos ir nuobodžios pagrindinės technikos treniruotės yra labai sunkios ir nuobodžios. Kovos meno žmonės sako: „Meistriškumui pasiekti būtini tyrs dalykai: drąsa, fizinė jėga ir laikas“. Vienas garsus Šaolino vienuolyno vienuolis mėgo kartoti: „Tas, kuris nori mokytis ušu, neturi bijoti sunkumų; siekiant sėkmės, negalima ištižti – reikia nuolatos save kontroliuoti“. Li Liandzie yra tvirto charakterio, išprusęs, visada įdėmiai klausosi auklėtojų patarių ir iš visų jėgų stengiasi vykdyti jų reikalavimus. O treneris U labai reiklus savo mokiniams. Kai kada, matydamas, jog koks nors judesys nepakankamai tiksliai atliekamas, be pagrindinės treniruotės, treneris reikalauja tus judesius atlikti dar 300 kartų. Taigi pagrindinės technikos Li Liandzie mokėsi nepaprastai kruopščiai. Jis gyveno sporto mokykloje, į namus pareidavo labai retai. Treniravosi dieną ir naktį, žiemą per didžiausius šalčius ir vasarą per didžiausius karščius. Po metų treniruočių Li Liandzie Kinijos ušu varžybose jau buvo apdovanotas. Po trejų metų jis dalyvavo dvejose Kinijos jaunučių varžybose. „Jo kumščių smūgiai žaibiški, kardas blykčioja, su ietimi jis tarsi šoka, o kaudamasis kiekvienu judesiu kelia siaubą priešininkams“, - rašė laikraščiai. Varžybų treneriai pamatė, kad atsirado naujas reiškinys ušu. Sportininko judesių grožis žavėjo žiūrovus. Griaudė aplodismentai. Šiose varžybose Li Liandzie laimėjo visų rūšių ginklų ir beginklių pratimų visose klasėse. Jam tada buvo 11 metų. O paskui vėl įtemptos treniruotės. Jis pamažu, bet užtikrintai kilo į kovos meno viršūnes. 13 metų dalyvavo Kinijos suaugusiųjų ušu varžybose. Treneris iš anksto stengėsi kaip įmanoma sumažinti jam psichologinį krūvį, iki minimumo sumažino treniruočių ir padaugino aktyvaus poilsio. Auklėtinis pateisino visus lūkesčius. Stebint 10 tūkstančių žiūrovų, Li atliko kovos pratimus, kurie pasižymėjo harmoningu pauzių ir judesių deriniu, plastišku lėtų judesių perėjimu į greitus. Kiekviena jo kovinė laikysena, rankų, kojų, kūno judesiai buvo labai įspūdingi. Šiose varžybose jis gavo visų rūšių beginklės kovos ir pratimų su ginklais čempiono titulą, išvedė į lyderius savąją Pekino komandą, gavusią čempiono vardą komandinėje įskaitoje. Per vėlesnius ketverius metus Li Liandzie pamažu sukūrė sąvajį kovos stilių. Jam būdinga greitas tempas, aiškūs, tikslūs judesiai, stiprūs smūgiai, lengvi, grakštūs šuoliai ir galimgi spyriai, sklandūs greitų judesių perėjimai į lėtus ir absoliučiai tikslus pratimų atlikimo laikas – tao, susidedantį iš 50-60 judesių, jis atlieka per 80 sekundžių! Li Liandzie puikiai valdo 18 rūšių ginklus, ypač mėgsta platųjį kardą. Visose varžybose Li kone visada gauna aukščiausius įvertinimus už ginklo valdymą. Nuo 1975 m. Kinijos varžybose jis penkis kartus iš eilės yra gavęs absoliutaus ušu čempiono titulą pagal visų rūšių ginklus ir kovą bei pratimus be ginklų. Kinijos IV ušu varžybose jis vienintelis buvo apdovanotas penkiais aukso medaliais ir tapo populiarus visoje Kinijoje. 1978 m. Pekino sporto komitetas pažymėjo ypatingus jo nuopelnus sportui. Pastarąjį dešimtmetį Li Liandzie kartu su ušu delegacija aštuonis kartus važinėjo po Vakarų Europą, Ameriką ir Aziją, supažindino tų šalių žmones su vertinguoju kinų tautos paveldu. Ypač nepamirštami įspūdžiai liko iš San Francisko, kur 1980 m. vyko pasaulinės kovos meno varžybos. Tada viso pasaulio komandos atkreipė dėmesį į ušu ir kaip tik tada gimė judėjimas, kad ušu būtų įtrauktas į Olimpinių žaidynių programą. Li Liandzie mena: „Mūsų komanda stovėjo stadione ten, kur kryžiavosi ryškios prožektorių šviesos. Griaudžiant audringoms viso stadiono ovacijoms, mes parodėme, kaip valdome kardą, kuoką, rimbą, kartį, kai kaunamės be ginklų (...) Mus vadino kovos meno tęsėjais – tie žodžiai taip jaudino, kad vos valdžiausi nepravirkęs. Apėmė išdidumo ir atsakomybės jausmas savo tautai“. Po filmo „Šaolino vienuolynas“ demonstravimo žurnalistams Li Liandzie pasakė: „Kai mane pavadina kino žvaigžde, jaučiuosi nejaukiai, bet kai filmo žiūrovai pirmąkart sužino apie ušu ir jo tėvynę Kiniją, didžiuojuosi, kad vaidinau šiame filme“. Idėja nusifilmuoti Li Liandzie kilo jau tada, kai jis pamatė filmus apie kunfu pagrindiniuose vaidmenyse dalyvaujant Brius Li. Labai norėjo pademonstruoti grynąjį ušu meną. 1974m. parodomąsias Pekino komandos varžybas Honkonge stebėjo Siengano kino studijos direktorius Fu Ci, kurį labai sudomino neįprastas Šaolino stilius ir jo atlikėjas. Po 7 metų išsipildė sena ir slapta Li Liandzie svajonė – jis gavo pasiūlymą filmuotis. Viena seniausių Kinijoje ušu mokyklų – Šaolino mokykla buvo atidaryta to paties vardo vienuolyne Chenano provincijoje, Sunšano kalnuose. Vienuolynas buvo pastatytas imperatoriaus rūmų įsakymu V a. Pabaigoje. Ilgus amžius vienuoliai, remdamiesi ankstyvosiomis kovos meno savigynos ir sveikatos profilaktikos formomis, kūrė savąją ušu mokyklą. Svarbiausi Šaolino ušu mokykloje buvo pratimai be ginklų. Tačiau vienuoliai praktikavo ir pratimus su ginklais, jodinėjimą, kvėpavimo gimnastiką (cigun). Vėlesniais amžiais Šaolino ušu mokykla tapo žinoma visoje šalyje, nuo jos atsišakojo daug stilių. Šaolino vienuolyno Tūkstančio Budų salėje ir dabar grindyse galima pamatyti tris eiles įdubų, kiekvieną apie 50 cm skersmens, kurias per šimtmečius čia išmušė besitreniruojančių vienuolių kojos. Šventykloje yra sienų freskų, kuriose vaizduojamas senovinis padavimas. VII a. pradžioje pirmasis Tanų dinastijos imperatorius žygio prieš separatistiškai nusistačiusį generolą Van Šičuną metu buvo jo apsuptas Lojano mieste. 14 kartimis apsiginklavusių vienuolių iš Šaolino vienuolyno nusileido į pagalbą imperatoriui. Maištaujantį generolą jie paėmė į nelaisvę. Už karinius nuopelnus imperatorius Šaolinui suteikė „Pirmojo padangių imperijos vienuolyno“ titulą. Honkongo režisierius Džan Sinjenas, pasirėmęs freskomis, sukūrė kino filmą, kuriame žavėjo kraštovaizdžiai, jaudino istoriniai įvykiai, stulbino ušu. Filmuota Sunšano kalnuose ir pačiame Šaolino vienuolyne. Be Li Liandzie, filme dalyvavo kone visa Pekino ušu komanda. Filme nebuvo kaskadininkų, nebuvo kombinuotų kadrų ir montažų, kiekvienas sportininkas parodė, ką sugeba. Visos kovos, grumtynės buvo autentiškos, todėl žiūrovų ir kinematografininkų aukštai įvertintos. Li Liandzie suvaidino vienuolį Dziue Juaną, kuris, norėdamas atkeršyti už tėvą, pradėjo Šaolino vienuolyne mokytis ušu. Gelbėdamas Tanų imperatorių, jis pagal scenarijų nužudo išdaviką generolą. Nenorėdamas atsisakyti Šaolino vienuolyno tradicijų nusiskuta galvą – įsišventina į vienuolius. Dziue Juanas sujaudina žiūrovus, kai amžiams užveria paskui save vienuolyno vartus. Li Liandzie šiame filme pademonstravo visą savo meistriškumą – spyrių įvairovę, aukštus šuolius, „girtą“ kartį, kovą trigubu vėzdu, virve,kurios gale metalinis rutulys, dviem peiliais, beginklę kovą, raitelių ginkluotas grumtynes. Kovos tokios žaibiškos, kad akys nespėja sekti įvykių. Laikraščiai rašė: „Šaolino ušu mokyklos judesiai greiti kaip vėjas, stovint kojos tvirtoskaip įkaltos vinys, šuoliai panašūs į skrydžius, kritimai lengvi tarsi lapų, posūkiai kaip ratų sukimasis, kūno išsilenkimai panašūs į įtemptą lanką“. Ne tik aukštas ušu lygis garantavo filmo sėkmę. Li Liandzie labai nuoširdžiai kūrė savo herojų. Buvo įvertinta paprasta ir natūrali jo vaidyba. Nebuvo ji primityvi, nes Li studiavo literatūrą apie aktoriaus meistriškumą, gilinosi į istorijos dalykus. Pasirodęs Honkongo ekranuose filmas suušė visus rekordus pagal bilietų pardavimą į kiniškus kunfu filmus. Li Liandzie buvo suteiktas „Didžiosios Dangiškojo imperatoriaus žvaigždės“ vardas, kurį anksčiau tebuvo gavę du žymiausi kunfu meistrai: Li Siaolunas, pasaulyje labiau žinomas Brius Li vardu, ir Džun Lunas. Garbė neapsuko Li Liandzie galvos, neprarado jis ir kuklumo. Dažnai apgailestavo, kad jam trūksta teorinio ušu pagrindo. Todėl ėmė įtemptai mokytis. Labai susidomėjo senąja kinų filosofija ir taidziciuan. Jam parūpo, kokią vietą visoje ušu sistemoje užima ši senovinė, estetinio pasitenkinimo ir fizinės sveikatos teikianti gimnastika, kuria Kinijoje užsiima kone visi, nepaisant amžiaus ir lyties. Dabar ušu vis labiau plinta daugelyje pasaulio šalių. Net konservatyviojoje Japonijoje, kolegos, su kuriuo kartu stažavome ir kurio sūnus darbuojasi ušu sekcijoje, iš Jokohamos žodžiais, kinų kovos menas sėkmingai varžosi su tradiciniu karatė. Japonų gydytojas akupunktūrininkas pasakojo, jog Tekančiosios Saulės šalies moksleiviai rengia sportines varžybas, aiškindamiesi kinų ir japonų kovos meno pranašumus. Grįžtant namo, kartu vyko didelė grupė įvairaus amžiaus amerikiečių ir lenkų turistų. Mūsų nuostabai, jie, nekreipdami į nieką dėmesio, net per trumpiausias pertraukas tiesiog perone techniškai gana tiksliai atlikdavo 24 formų taidziciuan – taip vaduodavosi nuo kelionės nuovargio. Liu De Straipsnis spausdintas žurnale „Mokslas ir gyvenimas“Paskaita: Kinų kovos menai ir daoizmo filosofijaVilniaus universiteto Konfucijaus institutas surengtos antrosios kinų kultūros savaitės renginių metu UŠU (Chen Taijiquan, Baguazhang ir Tongbeiquan) meistras iš Kinijos, UŠU filosofijos tyrinėtojas, Liaoningo universiteto filosofijos katedros dėstytojas doc. Guo Siaofeng‘as (kin. 郭晓峰 Guo Xiaofeng) skaitė paskaitą „Kinų kovos menai (wushu) ir daoizmo filosofija“.Lietuvoje surengtos pirmosios ušu varžybosŠeštadienį, gruodžio 14 d., įvyko pirmosios Lietuvoje ušu varžybos - Lietuvos ušu taurė. Varžybose dalyvavo beveik penkiasdešimt dalyvių nuo 8 iki 62 metų  amžiaus, parodomosios programos metu buvo pristatyti skirtingi kinų kovos menų – ušu – stiliai. „Iki šiol ušu, dažniau žinomu kung fu pavadinimu, Lietuvoje nesulaukė tiek dėmesio, kiek jo sulaukia kaimyninėse šalyse, todėl šiuo renginiu norime populiarinti šią sporto šaką mūsų šalyje ir tikimės, jog I –oji Lietuvos ušu taurė taps gražia kasmetine tradicija,” – sakė varžybų organizatorių – Lietuvos tradicinio ušu asociacijos „Shaolin“ – vadovas Tomas Lapinskas. Varžybose dalyvavo atstovai iš Chen Xiao Wang Taijiquan asociacijos (vadovas Egidijus Rožėnas), Kung fu akademijos (vadovas Marius Butėnas), Sveikatingumo draugijos Tai Chi (vadovas Vladas Lobanovas), Kokoro-No-Kai ir kovos menų centro (vadovė Simona Honiball), kovos menų klubo „Sakura“ (vadovas Gintaras Švenčionis) ir Lietuvos tradicinio ušu asociacijos „Shaolin" (vadovas T.Lapinskas). Varžybų organizatorių teigimu, netrukus Lietuvoje planuojama surengti ir pirmąjį atvirą ušu čempionatą bei tarptautinį tradicinio ušu čempionatą. 2013-12-16 http://www.sportas.ltBaltijos ušu taurės varžybose lietuviai iškovojo net aštuonis medaliusTaline (Estija) vykusiose Baltijos ušu taurės atvirose varžybose Lietuvos atstovai iškovojo 8 prizines vietas. Tokio masto ušu varžybos Baltijos šalyse organizuotos pirmą kartą, jose dalyvavo arti 300 dalyvių iš Estijos, Latvijos, Lietuvos, Rusijos, Baltarusijos, Armėnijos, Norvegijos, Suomijos, Olandijos ir Švedijos. Baltijos ušu taurės varžybose Lietuvai atstovavo šeši Lietuvos tradicinio ušu asociacijos „Shaolin“ atstovai (treneris ir vadovas Tomas Lapinskas) ir vienas Klaipėdos ušu klubo sportininkas (treneris ir vadovas Aramas Muradjanas). Mūsų šalies atstovai parvežė 2 aukso, 3 sidabro ir 3 bronzos medalius. Lietuvos tradicinio ušu asociacijos „Shaolin” atstovai jėgas išmėgino tradicinių ušu stilių kategorijoje. Moterų tradicinio Šaolino ušu kategorijoje Vaiva Žostautė iškovojo aukso medalį, Kotryna Majauskaitė – sidabro, Dovilė Graželiūnaitė – bronzos medalį. Vyrų tradicinio Šaolino ušu rungtyje Tomas Vosylius iškovojo sidabro medalį, Karolis Lapėnis – bronzos medalį. Tradicinių ginklų rungtyje trečiąją vietą užėmė bei bronzą pelnė K. Lapėnis. Arūnas Baliukonis sidabro medalį pelnė suaugusiųjų Taijiquan kategorijoje. Sportinio ušu kategorijoje iki 9 metų, Changquan rungtyje Klaipėdos ušu klubo atstovas Danielis Nitbachas iškovojo aukso medalį. Pasak Lietuvos tradicinio ušu asociacijos „Shaolin“ trenerio, akivaizdu, kad mūsų šalies atstovai meistriškumu nenusileidžia kaimyninių šalių sportininkams. „Jau ne pirmus metus atstovaujame Lietuvai tarptautinėse varžybose. Džiugu, kad šį kartą prie mūsų prisijungė ir Klaipėdos ušu klubo atstovas. Reikalingos nemažos pastangos ir atsidavimas, kad tokiomis sąlygomis būtų galima pasiruošti varžyboms, be to mūsų nepasiekia joks rėmimas, sportininkams ir treneriams dalyvio mokestį, kelionės ir pragyvenimo išlaidas tenka dengti savo lėšomis. Deja, daugelyje varžybų iki šiol išvis negalime dalyvauti, nes paprasčiausiai neturime galimybės apmokėti net starto mokesčio, nekalbant apie nuvykimą į tas šalis, kuriose vyksta varžybos. Visą treniruotėms reikalingą inventorių taip pat tenka pirkti patiems sportininkams stažuočių Kinijoje metu. Tuo tarpu iki šiol mes vieninteliai atstovaujame mūsų šalį ušu varžybose ir kiekvieną kartą mūsų sportininkai iškovoja prizines vietas“, – pasakojo T. Lapinskas. Ušu (wushu) – bendrinis terminas, skirtas apibūdinti visiems kinų kovos menams. Šiuolaikinis (sportinis) ušu gerokai skiriasi nuo senojo – tradicinio, todėl varžybų metu šių dviejų pakraipų atstovai varžosi skirtingose kategorijose. 2013-12-03 http://www.sportas.ltLietuvoje lankėsi žymūs kinų ušu ekspertai  Lapkričio 25-29 d. Vilniaus universiteto Konfucijaus institute lankėsi Pekino kūno kultūros universiteto dėstytojas, Kinijos Rytų kultūros studijų asociacijos Ušu (wushu) kultūros padalinio valdybos narys, tarptautinės Baguadžang draugijos administratorius, atsakingas už teisėjavimą svarbiose tarptautinėse bei valstybinėse ušu varžybose, Kinijos valstybinio lygio ušu teisėjas bei čigong (qigong) meistras Gong Wanminas ir Pekino kūno kultūros universiteto absolventas, daugkartinis Kinijos ušu varžybų prizininkas, ušu instruktorius Liang Wenmingas. Ušu profesoriumi tituluojamas Gong Wanminas pripažintas žinovu tokių ušu stilių kaip Shaolin Changquan, Hongquan, Xiangquan, Taijiquan, Xingyiquan, Baguazhang, Tongbeiquan, Bajiquan, Fanziquan, bei ginklų kategorijų – Daoshu, Qiangshu, Jianshu, Jiujiebian ir Shengbiao – ekspertu. Gong Wanminas įnešė didelį indėlį populiarinant kinų kovos menus už Kinijos ribų, vedė ušu užsiėmimus bei skaitė paskaitas Japonijoje, Amerikoje, Pietų Korėjoje, Rusijoje, Italijoje, Vokietijoje, Prancūzijoje, Šveicarijoje, Norvegijoje, Danijoje, Švedijoje, Ispanijoje, Vengrijoje, Austrijoje, Australijoje, Pakistane bei Taivane. Antrasis ušu instruktorius Liang Wenmingas specializuojasi sportinio ušu srityje Taijiquan, Tuishou, Changquan, Xingyiquan bei Baguazhang stiliuose ir tokiose ginklų valdymo srityse kaip Gunshu, Duangun ir Jianshu. Liang Wenmingas – daugelio mokslinių publikacijų, skirtų ušu, autorius. Lapkričio 25 ir 27 d. nuo 19 val. šie kinų meistrai vedė užsiėmimus Lietuvos tradicinio ušu asociacijoje „Shaolin“; 26 d. 18 val. lankėsi Lietuvos sporto universitete bei Kauno Rytų kultūros studijoje „Wudang Tao“; 28 d. 18 val. kvietė į VU Konfucijaus institutą visus norinčius susipažinti su taiči (taijiquan) ir čigong; 29 d. nuo 18 val. VU Konfucijaus institute vedė užsiėmimą praktikuojantiems taiči ir čigong.  Sanda seminaras su Rusijos UŠU federacijos prezidentu G. N. Muzrukovu Rygoje vykusiame I- ąjame atvirame Latvijos ušu asociacijos čempionate šeši Lietuvos atstovai užėmė prizines vietas.Lietuvos tradicinio ušu asociacijos „Shaolin” nariai dalyvavo tradicinių ušu stilių bei ginklų taolu rungtyse. Po varžybų svečiai iš Rusijos surengė ušu – taolu ir ušu – sanda seminarus. Turėjome galimybę pasisemti patirties iš tokio lygio ušu meistrų. Mūsų komanda pasirinko sanda (kovinių ušu veiksmų pritaikymo) seminarą kurį vedė G. Muzrukovas, nes tai artimiau mūsų praktikuojamai ušu pakraipai.  Rygos UŠU čempionate šeši lietuviai iškovojo prizines vietasŠeštadienį Rygoje vykusiame I- ąjame atvirame Latvijos ušu asociacijos čempionate šeši Lietuvos atstovai užėmė prizines vietas.  Lietuvos tradicinio ušu asociacijos „Shaolin” nariai dalyvavo tradicinių ušu stilių bei ginklų taolu rungtyse. Vyrų taolu grupėse aukso apdovanojimais buvo apdovanoti Arūnas Baliukonis ir Tomas Vosylius, sidabro medalis atiteko Egidijui Kanaporiui, bronza – Karoliui Lapėniui. Moterų taolu grupėje bronzos medalį iškovojo Dovilė Graželiūnaitė. Tradicinių trumpųjų ginklų rungtyje suaugusiųjų vyrų tarpe pirmą vietą užėmė Karolis Lapėnis, suaugusiųjų moterų tarpe, ilgųjų ginklų rungtyje, bronzą iškovojo Vaiva Žostautė. Per pastaruosius porą metų, tai jau trečios iš eilės Latvijoje surengtos varžybos kuriose Lietuvos tradicinio ušu asociacijos „Shaolin” atstovai užima prizines vietas. Pasak lietuvių komandos trenerio Tomo Lapinsko, šios varžybos buvo iškirtinės ne vien profesionaliu organizaciniu požiūriu bet ir teisėjais. „Varžyboms teisėjavo žymūs ušu pasaulio žmonės – Rusijos ušu federacijos prezidentas Glebas Muzrukovas bei vyriausia Rusijos ušu rinktinės trenerė Tatjana Kuprijanova. Tai pirmos tokio lygio varžybos kuriose teko sudalyvauti mūsų šalies atstovams“, – sako treneris. Po varžybų svečiai iš Rusijos surengė ušu – taolu ir ušu – sanda seminarus. „Pasisekė, kad turėjome galimybę pasisemti patirties iš tokio lygio ušu meistrų. Mūsų komanda pasirinko sanda (kovinių ušu veiksmų pritaikymo) seminarą kurį vedė G. Muzrukovas, nes tai artimiau mūsų praktikuojamai ušu pakraipai,“ – sako T. Lapinskas. Tiek tradicinis, tiek sportinis ušu Lietuvoje žengia pirmuosius žingsnius. Kol kas Lietuvos tradicinio ušu asociacija „Shaolin” vienintelė gina mūsų šalies garbę tarptautinėse kinų kovos menų varžybose. 2013-03-18 http://www.delfi.lt/sportas/Lietuviai geriau žinomi svetur, nei namieLietuvos atstovai tradicinėse atvirose Rygos ušu taurės varžybose iškovojo šešias pirmąsias vietas Rygoje vykusiose kasmetinėse atvirose Latvijos ušu taurės varžybose lietuviai užėmė net šešias prizines vietas. Lietuvos tradicinio ušu asociacijos „Shaolin“ atstovai jėgas išmėgino tradicinių ušu stilių kategorijoje. Tarptautinėse varžybose iš viso dalyvavo 70 sportininkų iš Latvijos, Lietuvos ir Rusijos. Į renginį atvyko ir dalyvius pasveikino Rygos meras bei Kinijos ambasados Latvijoje atstovai. Moterų grupėje aukso medalį iškovojo Raminta Vėžytė, vyrų grupėje aukso medaliais buvo apdovanoti Arūnas Baliukonis ir Karolis Lapėnis, bronza apdovanoti taip pat Lietuvos atstovai – Dominykas Baliukonis ir Tomas Vosylius. Tradicinių ginklų rungtyje antrąją vietą užėmė Karolis Lapėnis. Šiais metais, tai jau antros varžybos kuriose Lietuvos tradicinio ušu asociacijos „Shaolin“ atstovai užima prizines vietas. Pasak lietuvių komandos trenerio Tomo Lapinsko, akivaizdu, kad mūsų šalies atstovai meistriškumu nenusileidžia kaimyninių šalių sportininkams. „Tiek tradicinis, tiek sportinis ušu Lietuvoje žengia pirmuosius žingsnius. Kol kas Lietuvos tradicinio ušu asociacija „Shaolin“ vienintelė gina mūsų šalies garbę tarptautinėse ušu varžybose, tačiau rezultatai tikrai džiugina. Sunku pasakyti, kodėl Lietuvoje ši sporto šaka nesulaukia tiek dėmesio kaip kaimyninėse šalyse, tačiau lietuvių pasiekimai leidžia tikėtis permainų. Todėl jau kitų metų rudenį  planuojame surengti tokias varžybas ir mūsų šalyje”, – sako T. Lapinskas. 2012-12-19 www.sportas.infoAtvirosiose Rygos ušu taurės varžybose šeši lietuviai tapo prizininkaisRygoje vykusiose III-iose kasmetinėse atvirosiose Latvijos sostinės ušu taurės varžybose šeši lietuviai pateko tarp turnyro prizininkų. Lietuvos tradicinio ušu asociacijos „Shaolin” atstovai jėgas išmėgino tradicinių ušu stilių kategorijoje. Moterų grupėje aukso medalį iškovojo Raminta Vėžytė, vyrų grupėje aukso apdovanojimais buvo apdovanoti Arūnas Baliukonis ir Karolis Lapėnis, o bronza tenkinosi Dominykas Baliukonis ir Tomas Vosylius. Tradicinių ginklų rungtyje antrąją vietą užėmė bei sidabrą pelnė K. Lapėnis. Šiais metais, tai jau antros varžybos kuriose Lietuvos tradicinio ušu asociacijos „Shaolin” atstovai užima prizines vietas. Pasak lietuvių komandos trenerio Tomo Lapinsko, akivaizdu, kad mūsų šalies atstovai meistriškumu nenusileidžia kaimyninių šalių sportininkams. “Tiek tradicinis, tiek sportinis ušu Lietuvoje žengia pirmuosius žingsnius. Kol kas Lietuvos tradicinio ušu asociacija „Shaolin” vienintelė gina mūsų šalies garbę tarptautinėse ušu varžybose, tačiau rezultatai tikrai džiugina. Sunku pasakyti, kodėl Lietuvoje ši sporto šaka nesulaukia tiek dėmesio kaip kaimyninėse šalyse, tačiau lietuvių pasiekimai leidžia tikėtis permainų. Todėl jau kitų metų rudenį planuojame surengti tokias varžybas ir mūsų šalyje”, – optimizmo neprarado T. Lapinskas. Tarptautinėse varžybose Rygoje dalyvavo 70 sportininkų iš Latvijos, Lietuvos ir Rusijos. Į renginį atvyko ir dalyvius pasveikino Rygos meras bei Kinijos ambasados Latvijoje atstovai. 2012-12-19 http://sportas.delfi.ltLietuvoje lankėsi UŠU meistras Guo Xiaofeng iš LiaoningoLietuvos tradicinio UŠU asociacijoje „Shaolin“ lankesi UŠU (Chen Taijiquan, Baguazhang ir Tongbeiquan) meistras iš Kinijos, UŠU filosofijos tyrinėtojas, Liaoningo universiteto filosofijos katedros dėstytojas doc. Guo Siaofeng‘as (kin. 郭晓峰 Guo Xiaofeng) ir Vilniaus Universiteto Konfucijaus instituto direktore p. Vang Lijing (Wang Liying). Vizito metu meistras Guo Siaofeng‘as asociacijos narius supažindino su  Liaoningo provincijos (Šiaurės rytų Kinija) Tongbeiquan kovinės technikos pagrindus, pademonstravo Baguazhang ir Chen Taijiquan kardo valdymo ypatumus bei „Fajing“ pritaikymą Chen Taijiquan, Tongbeiquan ir Shaolinquan stiliuose.  Netradicinė sporto šaka ušu jaunam verslininkui leidžia „perkrauti“ mintisVos prieš pusantrų metų pradėjęs gilintis į Šaolino kovos menus Laurynas Kublickas kartu su kitais Lietuvos tradicinio ušu asociacijos deleguotais bendraminčiais jau spėjo pelnyti tarptautinį įvertinimą. Kovo pradžioje Rygoje vykusiame VI-ajame atvirame ušu čempionate, kuriame dalyvavo iš viso 80 kinų kovos menų gerbėjų iš Rytų Europos, lietuviai nuskynė penkias prizines vietas, L. Kublickas tapo pirmosios vietos laimėtoju suaugusiųjų vyrų grupėje. „Malonu matyti savo ėjimą į priekį. Kad galėtum tobulėti ušu, turi tai nuolat praktikuoti ir fiziškai, ir protiškai, turi tuo gyventi“, – pažymi kovos menus neatsiejama savo kasdienybės dalimi pavertęs L. Kublickas. Dizaino studijai ir mobiliąsias programėles kuriančiai įmonei vadovaujantis jaunuolis teigia pajautęs permainas ir darbuose, ir asmeniniame gyvenime, kai paniro į ušu. Tačiau dar ieškodamas sau tinkamo užsiėmimo, jis pastebėjo, jog nepaisant to, kad lietuviai mėgsta kovinius sportus ir ypač puikių rezultatų pasiekia karatė, apie kinų kovos menus žino nedaug, o Azijoje nė nebuvę kungfu meistrais prisistatantys mėgėjai neskiria nei sąvokų, nei sportinio ir tradicinio ušu. Bilietą į Kiniją jau įsigijęs Laurynas per kelionę tikisi ne tik pasisemti žinių, bet ir išlaikyti blaivų požiūrį į mums tolimą ir dažnai paslaptinga atrodančią kultūrą. – Kokiais sportais ar praktikomis užsiiminėjote iki kol nesusipažinote su ušu? – Gimiau, augau mažame mieste – Panevėžyje. Ten populiarus „gatvės sportas“, bet man tai buvo per brutalu. Lankiau plaukimą, vaikščiojau į sporto klubą, mėgau komandinius žaidimus. Be to, nuo mažens lankiau tautinius šokius. Tad sportas visada buvo šalia, tik skirtingais gyvenimo etapais skyrėsi fiziniai krūviai. Tuo metu nežinojau, kuria linkme eiti toliau – galbūt todėl, kad buvau per jaunas, tik moksleivis. Panevėžyje buvo stiprūs karatė klubai. Išbandžiau ir šį kovos meną, bet neprilipau, kažkas man ten netiko, tarsi kažko trūko. Jutau, kad sportas turėtų motyvuoti iš vidaus. Ir atvykęs į Vilnių studijuoti iškart pradėjau ieškoti, ką sportuoti. Išbandžiau tailandietišką boksą, bet man pasirodė, kad ten dėmesio skiriama tik išorinei kovos meno pusei. Be to, šiuolaikinis Tailando boksas ne visai yra tai, ką praktikavo Siamo kovotojai praeityje. Tai nauja moderni sporto šaka, kaip ir, pavyzdžiui, kiniškas Sanda: trūksta daugybės svarbiausių tradicinių kovos meno sudedamųjų elementų – paveldimumo linijos, autentiškumo, galimybės tiesiogiai pažinti tą kultūrą. Per šias treniruotes gaunamas fizinis krūvis – labai geras, bet man trūko gilumos. Norėjosi, kad kažkas išsamiai išaiškintų, kodėl taip darai, kad sustotum ir pats pagalvotum, kokia ir kodėl turėtų būti smūgio trajektorija, judesio ar veiksmo paskirtis, specifika, kas už to slypi. Būtent tai ir darome per ušu treniruotes. Be to, būti 1500 metų istoriją skaičiuojančios tradicijos dalimi – didelė garbė ir kartu, be abejo, atsakomybė. – Gyvenime buvo sunkus metas, tarsi duobė, iš kurios reikėjo kažkaip išlipti. Pusę metų išvis nieko nesportavau. Pradėjau ieškoti praktikos, kuri leistų tobulintis visapusiškai ir įdiegtų daugiau disciplinos. Nusprendžiau pasidomėti, ar galima būtų užsiiminėti kungfu. Buvau aptikęs dabar jau pakankamai žinomą britą, pietietiško gervės stiliaus ir karatė mokytoją, gyvenantį Vilniuje, Bobą Hanibalą. Mane sudomino, tačiau mūsų pažintis tik ir apsiribojo vienu pokalbiu telefonu. Mano paieškos užtruko kurį laiką, tačiau baigėsi itin sėkmingai. Aptikau Lietuvos tradicinio ušu asociaciją, kur pagaliau atradau žmones, iš tikrųjų atsidavusius savo veiklai ir aiškiai išmanančius ką daro. Buvo išsklaidyta daugybė mitų, kuriais aš, kaip ir daugelis entuziastų, dėl informacijos trūkumo tikėjau ir pagaliau pavyko susipažinti su tradicine kinų kovos menų praktika. Pasirodė, kad tokio žodžio kaip „kungfu“ kinų kalboje išvis nėra, o kovos menai kiniškai vadinami „wushu“. Jau po pirmos treniruotės pajutau, kad būtent to ir ieškojau – kad treniruojantis dirbtų ne tik raumenys, bet ir galva. Žinoma, tam reikia įdėti ir širdies. – Ką jums konkrečiai teikia treniruotės? – Pirmiausia tai sveikatos šaltinis. Visai kitaip keliesi ir eini į darbą, turi jėgų. Tos treniruotės stiprina ir fiziškai, ir dvasiškai. Ušu užsiėmimai užpildė viską, ko norėjau – tai ir sportas, ir disciplina, ir darbas protui. Dabar prieš pradėdamas bet kokį darbą, sugebu susikaupti, mano mintys nesiblaško. Anksčiau to nesugebėdavau – darydavau kelis darbus iš karto, bet nei vieno – visiškai gerai, o tai sujaukia gyvenimą. Be to, anksčiau nežinojau, kad sunkią dieną stresą galima suvaldyti keliais kvėpavimo pratimais. Tai stabilizuoja, teikia ramybės. Po to atsiranda galimybė mąstyti kitaip. Taip galima sustabdyti ir pykčio proveržį, išvengti konfliktų, užuot pasakius ar padarius kažką neapgalvotai, dėl ko vėliau gailėtumeisi. – Kalbate taip, tarsi vieną rytą pabudote ir tapote kitu žmogumi. Ušu pakeitė jūsų pasaulėžiūrą, mąstymą? – Nepasakyčiau, kad tai apvertė mano pasaulėžiūrą. Tiesiog kuo mes užsiimame ir kaip gyvenam, tuo ir esame. Dabar jaučiuosi pilnesnis nei iki tol buvau. Kai man buvo sunku, buvau praradęs pasitikėjimą savimi, buvo užvaldęs nenoras ką nors daryti. O kai pradėjau užsiiminėti ušu, mano dėmesys nuo problemų ėmė krypti į sportą. Mažiau pradėjau galvoti apie sunkumus, daugiau telkiuosi į treniruotes. Jos man tapo visišku minčių „restartu“. Tas sportas – ne tik fizinis, bet ir protinis veiksmas. Ušu galima praktikuoti ne vien atliekant judesius ar kovojant. Praktiką galima atlikti kasdien, bendraujant su kitais žmonėmis, sprendžiant įvairias užduotis. Principai yra universalūs, jie taikomi ne vien treniruotėje ar kovos metu. Pavyzdžiui, Sun Dzu traktatu „Karo menas“, skirtu kinų karvedžiams, šiandien naudojasi daugybė Vakarų pasaulio verslo žmonių. – Kodėl taip yra, kad tie, kas pradeda užsiiminėti rytietiškomis mankštomis ar kovos menais, tarsi automatiškai pasiduoda kokiai nors Rytų filosofijos krypčiai ar mokyklai? – Viena vertus, Rytų filosofija iš tiesų mums svetima, nes mūsų vakarietiškoji pasaulėžiūra įtvirtinta ant krikščioniškų pamatų. Tačiau juk ir daugelis šiuolaikinio gyvenimo komponentų nėra gimę tik mūsų aplinkoje, o gali būti atkeliavę iš labai toli. Ir tai yra puiku, tai praplečia mūsų akiratį, leidžia tobulėti. Rytų filosofija leidžia atsigręžti į save, pasižiūrėti į save iš šalies. Bet daugelis labai klaidingai mano, kad visi kinų kovos menai yra būtinai susiję su dvasingumu ar religinėmis praktikomis. Tiesa yra ta, kad daugelis ušu mokyklų jokio ryšio su religija neturi, jos labiau remiasi konfucianizmo postulatais, vienaip ar kitaip konfucianistinio šeimos modeliu, kur mokytojas yra laikomas tėvu, o mokiniai – jo šeima. Kita kategorija yra praeities kinų kariuomenės, apsaugos biurų, asmens sargybinių, karavanų palydovų ir net plėšikų sukurtos kovinės praktikos. Tačiau unikaliausios yra kinų daosistų ir budistų kovinės praktikos, jos išpuoselėtos, sustyguotos, jose yra visi neatsiejami komponentai. Tačiau tai išimtis, o ne taisyklė. Ne taip, kaip dauguma, vaidybinių filmų paveikti, įsivaizduoja, jog Kinijoje vos ne visi vienuolynai yra kovos menų akademijos. O Šaolinas yra didelė išimtis, vienas iš vos kelių vienuolynų, kuriuose vienuoliai pasirinko kovos meną kaip dvasinę praktiką. Beje, su šiuolaikiniais „šou vienuoliais“ tai mažai ką turi bendro. Ir man teko tuo įsitikinti, kai pradėjau gilintis, kaip iš tikrųjų atrodo autentiškas Šaolino ušu. – Tad kuo skiriasi šiuolaikinis – sportinis ir tradicinis Šaolino ušu? – Didžiausias skirtumas tarp tradicinio ir sportinio ušu pasimatė čempionate. Sportiniame ušu judesys kitoks – labiau primena gimnastiką ar šokį. Jo mokomasi sporto mokyklose, paskui profesionalai dalyvauja varžybose, gali tapti aktoriais, kaskadininkais ar siekti karinės karjeros. Jaunuoliai svajoja savo meistriškumu aplenkti Chucką Norrisą ir Jetą Lee. Visi pasidavę tai Vakarų madai. O tradicinio ušu tikslas labiau nukreiptas į vidinį tobulinimąsi, gilinimąsi į save. Tradicinis Šaolino ušu – tai per pusantro tūkstančio metų čanbudistų vienuolių išpuoselėta kovinė praktika. Tai daugiau mokslas ir vienuolių praktikos dalis, o ne šou. Tradiciniame ušu judesys būna trumpas, taiklus, nėra nereikalingų akrobatinių šuolių ar mostų, čia palikta esmė, išmesta viskas, kas trukdytų pasiekti tikslą. Ne veltui yra senas Šaolino posakis: kumštis smogia ten, kur guli jautis. Tai reiškia, kad eini tiesiai į tikslą be jokių apylankų. Tokia yra Šaolino filosofija. Tai atsispindi ir kovinių veiksmų kompleksuose – „taolu“. – O jei jus užpultų gatvėje, apsigintumėte? – Tam reikia daug praktikos. Bet kiekvienas užsiiminėjantis kokiu nors kovo menu jaučiasi drąsesnis, labiau savimi pasitiki. O tų, kurie jaučiasi drąsesni, tai matosi veide. Pasitikintis savimi žmogus yra pastebimas. Ir įgyta patirtis atgimsta pačiu netikėčiausiu metu ir pagal paskirtį, o ne tada, kai tik nori pasipuikuoti. Pamenu, pats nustebau, kaip kartą visai netikėtai, net nepagalvojęs ušu žinias pritaikiau praktiškai. Nuo scenos fotografavau grupę žmonių. Nepastebėjau, kaip pasvirau ant krašto. Jau būčiau tikrai kritęs, bet ant vienos kojos išsilaikiau ir apsisukau 180 laipsnių kampu. Tai mačiusieji net išsižiojo, man ir pačiam buvo keista. Vadinasi, tie smūgiai ir spyriai, kuriuos nuobodžiai per treniruotes šlifuoji, užsifiksuoja, tos praktinės žinios ilgainiui nusėda, o atgyja ekstremalioje situacijoje. Tada jauti, jog esi pats savo kūno šeimininkas. Užtat manau, kad ir žymi lotyniška patarlė „sveikame kūne – sveika siela“ yra labai teisinga. – Tačiau jūs dar nebuvote Kinijoje. Ar nebijote paslysti ant savo paties susikurto įsivaizdavimo? – Kai susiduri su tolima kultūra, viskas atrodo labai paslaptinga. Bet paskui pradedi suprasti, kad jokios paslapties čia nėra – tik nuolatinis didelis darbas. Mes apskritai gyvenime norime, kad viskas įvyktų piršto spragtelėjimu. Bet iš tiesų viskas pasiekiama per dideles pastangas. Ir treniruotės metu atrodo, kaip viskas paprasta, kai rodo treneris. Bet kai pačiam reikia padaryti, tampa nebe taip lengva. Kai sugebi padaryti taip, kaip iš tikrųjų reikia, tai jau yra menas. Kaip šokis. Per trenerio Tomo Lapinsko pasakojimus apie Šaolino vienuolyną supratau, kad reikia tarsi pradėti statyti viską iš naujo. Pasirodė, kad iš tiesų nieko ir nežinau. Todėl jau ir susiruošiau į kelionę. Pastaruoju metu su kinų kultūra pažindinuosi po truputį, skaitydamas ir klausydamas trenerio pasakojimų. Mūsų beveik kiekviena treniruotė baigiasi kelione po Kiniją. Manau, ten nuvykęs, jau nesunkiai surasiu pagodų mišką Šaolino vienuolyne, Bodhidharmos olą, Antrojo patriarcho šventyklą ar kitus objektus. Džiaugiuosi, kad į Kiniją vyksime kaip Lietuvos tradicinio ušu asociacijos nariai – ten ir pasitobulinsime, ir mėginsime užmegzti ryšius, atsivežti daugiau patirties. Jos tikrai labai dar trūksta. Esu įsitikinęs, kad norint pažinti kitą kultūrą, reikia bent dalele prie jos prisiliesti. Tas gyvas prisilietimas – labai svarbus, netgi, sakyčiau, esminis. Tai pagrindinis žinių įsisavinimo kelias. Svarbu paimti tai, kas perduodama iš kartos į kartą, o ne bandyti išskaityti iš vadovėlių. Ne veltui kinų patarlė sako: gerdamas iš šaltinio, prisimink apie jo ištakas. – Lietuvoje yra daugybė organizacijų, apsigaubusių „asociacijų“, „federacijų“, „institutų“ pavadinimais, nors toli gražu ne visos jų veikia pagal paskirtį arba tik veiklą imituoja. Kokį išskirtinumą teikia ušu mėgėjų susibūrimas į asociaciją? – Kine išpopuliarėjus kovos menams su Bruce’u Lee, tradicinis ir šiuolaikinis ušu būna suplakami. O mes ir siekiame atskirti šias kryptis ir parodyti, kas būtent yra tradicinę liniją atitinkantis ušu. Deja, pas mus vis dar mažoka žmonių, suvokiančių, kas tai, nes vis dėlto norint pažinti šį kovos meną, reikia vykti į Kiniją, pagyventi šalia tikrų mokytojų, o tam juk reikia investuoti ir laiko, ir pinigų. Norint šią tradiciją puoselėti, grįžus reikia viską pradėti nuo nulio. Juk tai ne vien kinų, bet apskritai visos žmonijos palikimas. Dėl to autentiškas Šaolino kovos menas yra įtrauktas į UNESCO saugomą nematerialaus kultūros paveldo sąrašą. Lietuvos tradicinio ušu asociacija ir yra ta pirma plyta šio sporto populiarinimo ir bendruomenės kūrimo pamatui mūsų šalyje. Siekiame plėtoti žinomumą apie Šaolino kultūrą, autentišką Šaolino mokymą su visais neatsiejamais jo elementais, ne vien kovine išraiška. – Norite pritraukti kuo daugiau kovos menų gerbėjų? – Kitais metais norėtume jau su daugiau žmonių dalyvauti tarptautiniuose ušu čempionatuose ir rungtis tradicinio ušu ir Sanda kategorijoje. Todėl nuo rugsėjo tikimės atrasti didesnes patalpas, kad galėtume sudaryti didesnes galimybes ušu treniruotes lankyti ir moksleiviams, studentams. O „apšilimui“ vasarą antrus metus rengsiu sporto stovyklą vaikams mano šeimos kaimo turizmo sodyboje Anykščių rajone. Bus iš viso keturios stovyklos skirtingu metu – muzikos, žvejybos, lietuvių liaudies šokių ir, be abejo, ušu. Pagalvojau, jei dabar nėra galimybės moksleiviams pasiūlyti treniruočių jiems patogesniu laiku, tai vasarą tam – puikus metas. Tuo labiau, kad įsitikinau, jog tarp jaunų žmonių yra nemažai besidominčių kovos menais. Praeitais metais stovykla prabėgo labai įdomiai – kartu su vaikais pažindinomės su kinų kultūra. Šiais metais tikiuosi iš Kinijos stovyklautojams parvežti gyvesnių įspūdžių, vertingų žinių. Goda Juocevičiūtė lrytas.ltLietuvos ušu rinktinė tarptautiniame čempionate iškovojo pirmąsias vietasIš kovo 3 d. Rygoje vykusio VI-ojo atviro Latvijos ušu čempionato lietuviai parsivežė net penkias pirmąsias vietas. Jie jėgas išmėgino tradicinių ušu stilių kategorijoje. Tarptautinėse varžybose dalyvavo iš viso 80 ušu mėgėjų iš Latvijos, Lietuvos, Estijos, Vokietijos ir Rusijos. Suaugusių moterų grupėje Lietuvos atstovės pasidalino dvi pirmas vietas. Aukso medalį iškovojo Raminta Vėžytė, sidabro – Vaiva Žostautė. Suaugusių vyrų grupėje taip pat pirmas dvi vietas iškovojo mūsų šalies atstovai. Pirmos vietaos laimėtojas – Laurynas Kublickas, antros – Egidijus Kanaporius. Toje pačioje grupėje Daumantas Besakirskas užėmė ketvirtą vietą. Suaugusių vyrų tradicinių ginklų kategorijoje absoliučiu laimėtoju tapo Arūnas Baliukonis.  Jaunuolių grupėje Dominykas Baliukonis užėmė penktą vietą. Pasak čempionato organizatoriaus – Latvijos ušu tungbei asociacijos vadovo Vitalijaus Viseckio, sprendžiant iš Lietuvos komandos pasirodymo, sportininkų laukia pripažinimas ir kitose varžybose. Žiūrovai ir teisėjai stebėjosi, kad vos prieš metus įkurtos Lietuvos tradicinio ušu asociacijos deleguota komanda, kuriai šis čempionatas buvo pirmasis, pasirodė taip puikiai ir nušluostė nosis  labiau patyrusiems varžovams iš kaimyninių šalių. Ušu (kin. „wushu“) – bendrinis terminas, skirtas apibūdinti visiems kinų kovos menams. Šiuolaikinis (sportinis) ušu visiškai skiriasi nuo senojo – tradicinio, todėl varžybų metu šių dviejų pakraipų atstovai varžosi skirtingose kategorijose. 2012-03-05 http://sportas.delfi.lt/  Taiči – vaistai sielai ir kūnui„Atradęs Taiči, atradau ne tik sveikatą, bet ir savo pašaukimą. Nieko nėra geriau už darbu virtusį pomėgį. Tai, ką darau, tai, kad galiu padėti kitiems žmonėms atgauti sveikatą, kūno ir dvasios harmoniją, dabar mano gyvenimui suteikia  prasmę“, – atvirauja Taiči meistras Egidijus Rožėnas. Sakoma, laimingas žmogus, kuris atranda savo pašaukimą... Savo pašaukimą jaučiau seniai, bet iki jo nuėjau ne iš karto. Norėjau būti fizinio lavinimo mokytoju, bet aplinkinių nuomone, tai - neperspektyvus darbas. Paklausiau jų ir savo „antros svajonės“ - įstojau į Kauno medicinos akademiją. Bet labai greitai supratau, kad mokslas, kuris supranta žmogų ne kaip visumą, o dalimis, ne man. Labiau traukė netradicinė, holistinė medicina. Neradau džiaugsmo ir pradėjęs studijuoti tais laikais bepradedantį populiarėti mokslą - informatiką. Taip gyvenimas mėtė ir vėtė. Ir tik, kai situacija stabilizavosi supratau, kad turiu eiti ten, kur linksta širdis. Jei mes labiau pasikliautume ne protu, materialiniais išskaičiavimais, o nuojauta, širdies balsu, mažiau gyvenime darytume klaidų. Supratau, kad intuicija nurodo teisingiausius sprendimus. O nuo teisingo pasirinkimo iki laimės bei pilnatvės – vienas žingsnis. Kada susidomėjote Rytų kovų menais? Tuo domėjausi nuo mokyklos laikų. Išbandžiau daug įvairių kovos menų. Tame tarpe, šešerius metus praktikavau karatė. Patirtos traumos, didelės fizinės apkrovos ilgainiui atsiliepė sveikatai: atsirado problemų dėl širdies, sąnarių, stuburo. Pamenu, vieną dieną kai susilenkiau, taip ir neišsitiesiau Taip  įsigyjau ištikimą gyvemino palydovą – stuburo išvaržą. Tada mano gyvenime pasipylė virtinė atsitiktinumų. O, žinia, atsitiktinumų nebūna. Tuo įsitikinau gerokai vėliau nei man į rankas pakliuvo knyga apie taiči. . Kaip ręžia ausį šis iškraipytas pavadinimas. Teisingai reikėtų vadinti – „taidzi čiuan“ (Taiji Quan). Aš linkęs naudoti ir kitus skatinu vartoti teisingą pavadinimą, tad toliau jį ir minėsiu. Kai atsistoji į savo vėžes, gyvenimo tėkmė savaime nuneša reikiama linkme, tereikia toje tėkmėje akmenis pastebėti ir aplenkti, o ne galva mušti. Dabar jau vienuoliktus metų praktikuoju Taiji Quan. Tai padėjo jums susigrąžinti sveikatą? Ir dar daugiau. Ne tik „susiremontavau“ kūną, bet dar ir įgijau pomėgį, kuris netrukus virto malonumą teikiančiu darbu. Pasigilinęs į Taidzi (Taiji) filosofiją, supratau, kad tai – man. Pamenu, susiradau mokytoją kiną, Lietuvoje gyvenantį Taiji Quan meistrą. Pas jį žinių sėmiausi beveik septynerius metus. Paskui tobulinausi kitose šalyse, važiuodavau į seminarus. Neseniai grįžau iš stažuotės Kinijoje. Lietuvos kūno kultūros akademijoje, kurioje įgijau treniravimo sistemų magistro laipsnį, esu atsakingas už Rytų kovos menus, tame tarpe ir už Taiji Quan. Taip pat vedu Taiji Quan užsiėmimus dvasinio ugdymo ir sveikatingumo centruose. Tai tapo mano gyvenimu, bet to kaina buvo nemaža. Žinote, suderinti šeimą su mano veikla nėra taip paprasta. Ilgos stažuotės, seminarai, studijos – visa tai reikalavo laiko, kurį tekdavo nuvogti nuo artimųjų. Tas pusmetis, kurį praleidau Kinijoje, buvo lemtingas mano šeimyniniam gyvenimui. Manau, likimas suteikia išbandymų ne šiaip sau. Tai užgrūdina, kažko išmoko, verčia keistis ir dvasiškai augti. Ar Kinijoje Taiji Quan vis dar populiarus, nenyksta tradicijos? Aš kaip ir daugelis žmonių vis dar įsivaizduojame Kiniją civilizacijos ir kultūriniu centru. Tačiau vis labiau ir ten tradicinę kinų mankštą gatvėse keičia linijiniai šokiai, šokami pagal ABBA ar Queen muziką. Kinai tampa pamišę dėl Amerikos, Vakarų, šiuolaikinių technologijų ir perima vis daugiau vakarietiškos kultūros. O tikrosios senosios kinų kultūros galima sutikti vis mažiau. Nors teko sutikti ir labai intelektualių, dvasingų  bei nuoširdžių žmonių, tačiau tokių vienetai. Labiausiai mane sukrėtė universiteto, kuriame mokiausi vadovybės elgesys. Kol jai vadovaujant buvo filmuojamas reklaminis universiteto filmas, siekiant pritraukti daugiau užsieniečių studijuoti Kinijoje, su mumis elgėsi labai maloniai, skaniai maitino, vaišino Pekino antimi, vežė prie Didžiosios kinų sienos. Žodžiu, kaip čia gerai iš užsienio atvykusiems studentams, kaip čia skaniai valgome, kaip puoselėjame tradicijas. Vos filmavimo grupei išvažiavus, studijų dekanas su mumis nustojo net sveikintis. Praeidavo lyg būtume tuščia vieta. Trikdė ir kultūros stoka gatvėse. Ten įprasta spjaudytis, mesti šiukšles tiesiog šalikelėje. Pavyzdžiui, Pekino gatvėse šiukšliadėžės atsirado tik prieš Kinijoje vykusias olimpines žaidynes. Kaip apibūdintumėte, kas yra Taiji Quan, koks  jo veikimo principas? Senovėje Taiji Quan buvo kuriamas kaip kovos meno rūšis su giliu filosofiniu pagrindu, pagrįsta in ir jan energijų pusiausvyra – atsipalaidavimo ir jėgos, lėto judesio ir greito smūgio derinimu. Tik priešybėse atsiskledžia jų savybės – nepajutę kas yra lėta, nesuprasime kas yra greita, nepajutę kas yra apsipalaidavimas, nesugebėsite jo atskirti nuo jėgos. Natūralu, kad kariai turėjo būti ne tik stiprūs, bet ir sveiki. Todėl buvo sukurta kovos rūšis, kuri moko ne tik valdyti ir sukoncentruoti visą energiją į vieną tašką ir taip sukurti, neįtikėtiną jėgą, bet ir jos pasisemti iš aplinkos, kaupti. Taiji Quan neįmanoma išmokti neįvaldžius ciguno (Qi Gong), kuris paprastai tariant yra darbas su energija, jos tėkme. Taiji Quan veikia trimis lygmenimis: fiziniu, mentaliniu ir dvasiniu. Visi jie sudaro nedalomą visumą. Dvasinė energija pati subtiliausia ir greičiausiai pažeidžiama. Todėl iš pradžių dėl tam tikrų priežasčių (streso, poilsio stokos, neteisingo mąstymo ir kt.) negalavimai atsiranda ne fiziniame, o energinime kūne. Praktikuojant Taiji Quan galima užbėgti ligai už akių? Taip, nes praktikuojant Taiji Quan (ir neišvengiamai tame tarpe Qi Gong), nuraminamas protas, pasipildoma gyvybinės energijos, sureguliuojama jos tėkmė. O tai, pagal kinų mediciną, ir yra sveikatos pagrindas. Šios praktikos padeda ne tik išsaugoti sveikatą, bet ir greičiau įveikti ligą susirgus. Akupunktūra irgi aktyvina energijos tekėjimą, šalina energinius „kamščius“, dėl kurių ir sutrinka tam tikrų organų veikla, atsiranda įvairių negalavimų. Tik tai daroma bedant adatas į aktyvius kūne esančius taškus. Reikia daug mokytis, kad  išmanytum, kur koks taškas yra, ieškoti specialistų. Taiji Quan irgi padeda sureguliuoti energijos tekėjimą organizme, tik be jokių adatų, be jokių vaistų. Vien sutelkus mintis, nes kur nukreipiamos mūsų mintys, ten teka ir energija.  Be to, Taiji Quan ir Qi Gong praktikuojantis žmogus natūraliai auga dvasiškai, plečiasi jo sąmoningumas, aštrėja pojūčiai, intuicija. Jam tampa lengviau  priimti teisingus sprendimus, rasti savo kelią. Jis žino metodus, kurie padeda gerai jaustis, atgauti  kūno ir dvasios harmoniją. Pavyzdžiui, jeigu myli save, niekada negersi vaistų nuo skausmo, nes jie tik nuslopina simptomus, nepašalindami priežasties. Tokiais atvejais pakanka susikoncentruoti į „trečią akį“ ir skausmas nurimsta. Tai veikia. Tik, be abejo, reikia įgūdžių, praktikuotis, bet to gali išmokti kiekvienas. Sakoma, neigiamos mintys gali net susargdinti, o teigiamos padėti pasveikti... Kaip manote, kodėl žmonės praktikuojantys dvasines praktikas per meditaciją, linkę gyventi atsiskyrę, neturi blogų emocijų, niekam nelinki blogo, niekam nepavydi, nieko nesmerkia. Todėl, kad jie sąmoningai neįsileidžia neigiamos energijos, nes žino, kad kiekviena mintis labai greitai virsta tikrove. Mūsų mintys valdo energiją, o ji kuria materiją. Ne veltui yra posakis, atsargiau svajok, atsargiau mąstyk, nes tai išsipildys. Pats pastebėjau, kad po meditacijos, kai nuramini protą ir tūkstančiai zujančių minčių išnyksta, tereikia susikoncentruoti ties viena ir... viskas ima pildytis. It paleistas užtaisas. Iš pradžių net baisoka būdavo, nes tai – didžiulė atsakomybė. Palinkėsi kam nors, kad ir nesąmoningai, bloga, ir žiūrėk, bėda ištiko. Mintimis galime prisišaukti ir nesėkmes, ir ligą, ypač jeigu labai bijosime susirgti ir kasdien apie tai galvosime. Juk dažnas, ištikus nesėkmei, ima mąstyti ta linkme, kaip viskas blogai, kaip dabar išgyvensiu, pinigų nėra, darbo nėra, koks aš likimo nuskriaustas. Ir taip mintimis koduojame save blogiems įvykiams, kurie pasipila it iš gausybės rago. Tad ne iš piršto laužtas posakis, kad viena bėda nevaikšto... Taip. Jeigu sugebėtume net kritinėje situacijoje išlikti ramūs, mąstyti pozityviai, ieškoti būdų, kaip įveikti problemą, o ne verkšlenti ir baimintis, viskas savaime imtų klostytis į gera. Bet gyvenant mieste, kur didelis tempas, daug streso,  labai sunku suvaldyti mintis. Todėl reikia dažniau išvažiuoti į gamtą, kur energijos ir ramybės teikia medžiai, kiekvienas augalas, akmuo. Tereikia mokėti pasisemti tos gyvybinės energijos ir niekas neišmuš iš pusiausvyros. O kai yra pusiausvyra, esame laimingi,  sėkmingi ir sveiki. Išmokite nuraminti mintis. Manau daugelis esame patyrę tokį jausmą, kai užsiimame kokia nors mėgstama veikla, kuri įtraukia mus visą, tokia, kuri priverčia mus užmiršti net apie valgį ir miegą. Būtent ši būsena ir yra jūsų pirmas žingsnis į laimę. Išmokite ją susikurti net neužsiimant mėgstama veikla ir turėsite galingą ginklą savo likimui kurti. Žmonės dažnai klausia, kodėl jie nors ir galvoja, mėgina mintimis pritraukti, tarkim, sėkmę, sveikatą, bet nieko iš to gero. Ogi todėl, kad mūsų galvose vienu metu knibžda šimtai minčių ir neretai prieštaraujančių viena kitai. Pozityvią mintį nustelbia negatyvi ir realizuojasi tik tos, kurios nebuvo nustelbtos. Didžiausias priešas čia yra abejonė – vienu metu paleistos dvi priešingos mintys. Jos paprasčiausiai išnyksta nieko nesukurdamos. Juk net Jėzus mums sakė, kad užtenka tikėjimo kaip garstyčios grūdo, kad mes sugebėtume net kalną išjudinti. Girdite proto balsą: „neįmanoma!“ ? L. Grinkevičienė    Taiji Quan įtaka žmogaus psichikaiKai Taiji Quan mokytojo Liu De paklausiau, ko tikisi jo mokiniai ir ką jie atranda, jis nusišypsojo ir pasiūlė ateiti į treniruotę ir pačiai žmonių pasiklausti. Taip ir padariau. Išsamiau į mano klausimus atsakė Egidijus Rožėnas, Lietuvos Kūno Kultūros Akademijoje apsigynęs diplominį darbą apie Taiji Quan įtaką žmogaus psichikai. Kodėl susidomėjote Taiji Quan? Dar mokykloje pradėjau domėtis kovos menais. Kadangi esu kilęs iš mažo miestelio, ten, išskyrus vieną kitą boksininką, besidominčių kovos menais nebuvo. Todėl ieškojau literatūros. Labiausiai patiko Kinijos kovos menai. Atvažiavęs į Kauną studijuoti, pirmiausia panorau susirasti rimtą Kinijos kovos menų mokytoją. Tačiau tokio nepavyko surasti, todėl pasirinkau Karatė Kyokušin treniruotes. Šešetą metų intensyviai sportavau, tačiau pradėjus skaudėti keliams, stuburui, treniruotes teko nutraukti. Koją aukščiau pakeli, nugaroje kažkas suskausta ir viskas - treniruotė baigta, nes vos begali pajudėti. Vieną dieną grįžęs iš treniruotės pasilenkiau nusiauti batus ir nebeišsitiesiau. Taigi nusprendžiau, kad su karate treniruotėmis baigta. Krūviai dideli, treneriai neprofesionalūs ir niekam nerūpi tavo sveikata. Tuo sportas ir skiriasi nuo sveikatingumo. Sportui svarbiausia sportiniai rezultatai, o sveiko judesio tikslas palaikyti gerą savijautą, sveikatą, o ne ją gadinti.. Prieš 5 metus radau skelbimėlį, kviečiantį į Taiji Quan treniruotes. Ką tik buvau perskaitęs knygą apie Taiji Quan todėl pamaniau, kad reikia pamėginti. Paskambinau Liu De ir nustebau, kad jis puikiai kalba lietuviškai – net neįtariau, kad jis kilęs iš Kinijos. Iki šiol prisimenu, kai jo paklausiau: ,,Iš kur išmokote Taiji Quan?” – tai man buvo esminis klausimas, nes ieškojau profesionalaus mokytojo. Liu De patylėjo ir pasakė: ,,Ateik į treniruotę, tada pasikalbėsim”. Kai jį pamačiau, daugelis klausimų savaime atkrito ir nuo pat pirmos treniruotės labai susidomėjau Taiji Quan. Kiekvienas Rytų kovos meistras, o ypač Taiji Quan, yra linkęs pabrėžti, kad jo kovos menas tobulina žmogų ne tik fiziškai, bet ir psichologiškai. Ar jūsų praktika tai patvirtina? Dar aš ne tiek ilgai treniruojuosi, kad galėčiau daugelį dalykų patvirtinti arba paneigti. Tačiau skirtumą pajutau iš pat pradžių. Atėjusiam iš karatė, kur dažniausiai sportuoja karštakošis jaunimas, papuoliau į visai kitą socialinę aplinką: subrendę santūrūs žmonės (amžiaus vidurkis apie 40 metų). Juk kokioje aplinkoje esi, taip ir elgiesi  - nori nenori turi prisitaikyti. Daugelis pažystamų užsiėminėjančių karatė yra agresyvūs, išsišokantys, išdidūs. O čia žmonės, beveik visi su aukštuoju išsilavinimu, jie kitaip bendrauja, kitokios psichologinės savybės, jų kitoks požiūris į gyvenimą. Man jis pasirodė artimesnis, ir aš pradėjau labiau dirbti su savimi – analizuoti mintis, elgesį. Pradėjau keistis - tapau ramesnis, rimtesnis, atsakingesnis. Taiji Quan yra ne tik mankšta, tai ir darbas su savimi. Keičiasi požiūris į gyvenimą, norisi daugiau sužinoti, atrasti, suprasti. Taiji Quan padeda atsiriboti nuo kasdienybės dirgiklių, kurie išsekina žmogų. Dažniausiai nesugebėjimas kontroliuoti savo jautrumo aplinkai baigiasi įvairiomis ligomis, ypač psichikos. Be to, po treniruočių puikiai jaučiuosi, ypač mano nugara. Jeigu nesitreniruoji kokią savaitę, jau pradedi jausti juosmens, nugaros skausmus. Taiji Quan man yra ir reabilitacijos priemonė po intensyvaus sporto ir sunkios dienos. XXa. viduryje atlikti moksliniai tyrimai įrodė, kad Taiji Quan padeda gydyti tokias ligas kaip hipertonija, bronchitas, astma, tuberkuliozė, virškinimo sistemos disfunkcija, stabdo kraujagyslių ir kaulų senėjimo procesus, padeda įveikti prostatitą, impotenciją. Gydo įvairias neurozės formas, šalina nemigą, padeda lengviau įveikti stresus. Daugelis garsių mokytojų pabrėžia, kad Taiji Quan treniruotės gali sustiprinti kūną, bei ,,praskaidrinti“ sąmonę, t.y. jūs mąstysite praktiškiau ir prasmingiau. Lėti meditaciniai Taiji Quan judesiai leidžia pajusti džiaugsmą ir pilnatvę. Pvz., jei ryte, saulei tekant, padarau pratimus, visą dieną būnu geresnės nuotaikos, ramiau į viską reaguoju. Treniruotėse akcentuojamas ramybės, harmonijos siekimas, savikontrolė, nes bet kokios egoistinės ir agresyvios mintys stabdo žmogaus tobulėjimą. Daugelis Rytų kovos menų meistrų, taip pat ir Taiji Quan, net kovodami išlieka visiškai ramus, sugebantys valdyti savo emocijas ir priešininko agresiją slopina ne agresija, o kontroliuodami ir valdydami konfliktinę situaciją. Be to po perėjimo į Taiji Quan, pastebėjau savo judesių valdymo pokyčius. Buvo toks atvejis, kai aš, užuot atsakęs smūgiu į smūgį (kas būdinga karatė), tiesiog sugavau priešininko ranką ir nukreipiau ją nuo savęs panaudodamas vieną iš Taiji Quan judesių. Esu įsitikinęs, kad tai Taiji Quan treniruočių rezultatas – susiformavęs automatinis judesys, įprotis. Aš pirma padariau, tik paskui pagalvojau. Automatizuoti savigynos judesiai labai svarbūs stresinėse situacijose. Nes baimė ne tik kausto judesius, bet ir slopina smegenų darbą, be to konfliktinėse situacijose laiko apmąstymams dažniausia nelieka, reikia žaibiškai reaguoti. Kokios savybės, būdingos Taiji Quan praktikuojantiems žmonėms? Išskirtiniai šį kovos meną praktikuojančių žmonių bruožai – emocinis stabilumas, pasitikėjimas savimi, atsipalaidavimas, nepriklausomybė, savarankiškumas, mokėjimas susikaupti, gyvenimo prasmės ieškojimas, ramybė, gyvenimo džiaugsmas. Neturint ar neįgijus paminėtų savybių, gali nepavykti gauti maksimalios naudos ir treniruotėse praleistas laikas gali būti visiškai bevertis. Vienas garsiausių šių laikų Taiji Quan  meistrų Jan Cziunjmin rašo: „Besimokantys pagal teisingą metodiką, žmonės jau po metų pajunta realius pokyčius. Tačiau jei po 20 treniruočių metų jūs nesugebate savęs apginti ir vis dar negalite sutramdyti savo pykčio protrūkių, nesate patenkintas savo fizine būkle (nepriklausomai nuo amžiaus), tai žinokite – jūs veltui iššvaistėte brangų laiką“. Tai reiškia, kad vien noro, užsispyrimo ir mechaniško judesių kartojimo nepakanka. Reikia žinių, kurias turi tikri Taiji Quan specialistai ir pagal tam tikrą metodiką jas perteikia savo mokiniams. Turbūt neužtenka ateiti į treniruotes, daryti, ką mokytojas rodo, ir tikėtis, kad automatiškai iš pavydaus virsime nepavydžiu, iš niurgzlio linksmuoliu ir pan. Noras ateiti ir lankyti treniruotes būtų pati pasikeitimų pradžia. Tai būtų  galimybė sustoti. Bėgam, skubam, ir niekada nepagalvojame apie save, savo sveikatą. O per treniruotes lieki pats su savimi. Net jei neišmokai ar nesupratai kokio judesio, nereikia žiūrėti į kaimyną ir jį mėgdžioti. Mokytojas Liu De dažnai primena: ,,Pasikliauk savo kūnu”. Taip ir būna: ateini po dienos pavargęs, galva “neveikia”, bet atsipalaiduoji, ir judesys automatiškai išeina. Kokiems žmonėms nerekomenduotumėte lankyti Taiji Quan? Agresyviems ir nesivaldantiems. Nes Taiji Quan – yra priemonė, kuria galima ne tik gydyti, bet ir žaloti ar net nužudyti žmogų. Kad jo neįteiktum nestabilios psichikos žmogui, kuris galėtų pridaryti daug žalos, mokytojai neskuba atskleisti savo paslapčių. Manau daugeliui teko matyti filmų, kai ateina mokinys, o mokytojas jam duoda šluotą ir tas tris metus kiemą šluoja – štai ir visas mokymas. Per tą laiką mokytojas stebi, analizuoja kandidato į mokinius elgesį, būdą. Mokytojas jaučia atsakomybę už savo mokinius, lygiai taip pat ir mokinys yra atsakingas už savo elgesį, kad nepakenktų mokytojo, kuris juo pasitikėjo, autoritetui. Be to manau, kad Ta Či tinka ne kiekvienam. Itin ekspresyvesniam žmogui, įpratusiam viską daryti skubotai, gali būti sudėtinga judėti lėtai. Norint taisyklingai atlikti judesius, reikia stabdyti save, kontroliuoti ir galvoti, kaip tu darai vieną ar kitą pratimą. Tačiau, jei toks žmogus nuoširdžiai ryžtųsi save pakeisti, aišku galima tik sveikinti, tokį jo pasirinkimą. Iš pirmo žvilgsnio Taiji Quan treniruotės labiau panašios į lėtą šokį nei kovos meną. Sunku įsivaizduoti, kaip tais judesiais galima apsiginti ar kam nors pakenkti…    Taip tik atrodo. Taiji Quan judesius pagreitinus, jie tampa pakankamai efektyvūs, kad būtų galima apsiginti. Pavyzdžiui, Karatė svarbiau yra greitis ir taktika, o Taiji Quan svarbesnė technika ir judesių trajektorija. Judesį taisyklingai atlikti mokomės lėtai, o prireikus jį galima ir pagreitinti. Be to, Taiji Quan yra įvairių stilių. Jan stiliaus Taiji Quan yra būdingi švelnūs ir lėti judesiai – šis stilius yra pritaikytas plačiajai visuomenei ir skirtas sveikatai gerinti. Čen stiliaus Taiji Quan yra būdingi greiti, koncentruoti judesiai, žemos ir sudėtingos stovėsenos – šis stilius yra labai artimas kovai. Egzistuoja dar keli Taiji Quan stiliai, todėl žmogus gali pasirinkti, kas jam arčiau prie širdies. Tas dalinai lemia ir šio kovos meno populiarumą. Pavyzdžiui vien Kinijoje Taiji Quan praktikuoja per 200 milijonų žmonių. Jūsų atlikti tyrimai rodo, kad 80 proc. lankančių Taiji Quan yra žmonės, turintys aukštąjį išsilavinimą ir 70 procentų praktikuojančių yra moterys. Kur tie mūsų vyrai? Jų daugiau krepšinio, futbolo aikštelėse, sirgalių tribūnose ar alaus baruose. Moterys yra atviresnės naujovėms, dvasiniams mokymams ir labiau rūpinasi savo sveikata. Daugelis į treniruotes ateina, nes yra kamuojami sąnarių, nugaros skausmų, o medikamentai negelbsti taip, kaip norėtųsi. Kiek teko bendrauti su Taiji Quan kolegomis, visi pajuto efektyvų teigiamą poveikį organizmui, o tai tik patvirtina Taiji Quan naudą.  Tai kas yra Taiji Quan – kovos menas ar sveikatos palaikymo priemonė? Viskas kartu. Mokiniai iš tiesų mokosi ne tik save apsiginti ar palaikyti sveikatą, bet ir gyvenimo būdo. O galutinis mokymosi tikslas – gyvenimo prasmės, harmonijos su pasauliu ir pačiu savimi atradimas. Juk ir pats šio kovos meno pavadinimas Taiji Quan reiškia galutinę aukščiausią ribą, harmoniją. Siekiant aukšto dvasinio lygio reikia susidurti su pagrindiniu priešu – pačiu savimi. Ir vienintelis būdas nugalėti jį – disciplina, nuolatinė gėrio ir išminties paieška, savianalizė ir savikontrolė. Pasak kinų, reikia išminties protu valdyti emocinį protą. Todėl pabaigai norėčiau visiems jūsų žurnalo skaitytojams palinkėti išminties ir sveikatos, kad išliktumėte savo kūno šeimininkais. Birutė PetraitienėTrumpa Ušu istorijaKinų kovos menai – harmoninga gilaus dvasingumo ir fizinio žmogaus tobulumo sintezė. Nė vienoje kitoje kultūroje neaptiksime tokios kovos meno ir išmintingo įsigilinimo į savo sielos paslaptis darnos. Būtent dėl to nuo seniausių laikų UŠU kovotojai Kinijoje buvo laikomi sektinu pavyzdžiu. Ne veltui kovos meno meistrus lygindavo su veidrodžiu: praeivis žvelgdamas į jį mato tik savo atvaizdą, o paties veidrodžio nepastebi. Tuo pat metu veidrodis objektyviai atspindi viską, kas vyksta aplinkui, nesikeisdamas, amžinai išlikdamas pačiu savimi. Dėl šios priežasties daugelio geriausių Ušu meistrų vardų mes niekuomet ir nesužinosime. Dauguma rytų bei vakarų tyrinėtojų kinų kovos menų istoriją įprastai pradeda pasakoti nuo paleolito laikų. Neginčytina, kad jau tuo metu dabartinės Kinijos teritorijoje gyvenusiems pirmykščiams žmonėms tekdavo kovoti ne tik su laukiniais žvėrimis bet ir vieniems su kitais, tačiau tikrosios Ušu užuomazgos gimė gerokai vėliau. Ušu kildinimas iš priešistorinių laikų toli gražu neatitinka tikrovės. Ankstyvųjų medžiotojų gebėjimai neturi nieko bendro su tuo UŠU, kurį mes žinome šiandien, kuriame harmoningai dera ne tik koviniai, bet ir daugelis kitų aspektų: ritualinių, sveikatingumo, psichoreguliacinių, mistinių ir t.t. Iš pradžių sąvoka Ušu apibrėžė tik karinį parengimą. Anuomet dominavo ginklo valdymo menas, o kovos būdai be ginklo Ciuan Fa (kin.: Quan Fa 拳法) arba kitaip kovos tuščiomis rankomis menas Ciuan Šu (kin.: Quan Shu  拳術) buvo pagalbiniai. Pagrindiniai ginklų tipai, naudojami Ušu iki pat mūsų dienų, susiformavo dar XIV – XI a. pr. Kr. – tai alebardos, kardai ir ietys, tridančiai ir durklai. Džou dinastijos (kin.: Zhou Chao 周朝, XI – III a. pr. Kr.) valdymo metu pagrindine smogiamąja jėga tapo karo vežimai, todėl itin paplito ginklai ilgu kotu. Patogiausia tam tikslui buvo alebarda Ge (kin.: Ge 戈 ) – ieties ir kablio sintezė ilgu mediniu kotu. Ge – sudarė durkliška, paprastai dviašmenė geležtė, įtvirtinta statmenai kotui. Ge geležtės išilgai vidurio linijos iš abiejų pusių turėjo stangrinančias briaunas. Šis ginklas efektyviai tarnavo ilgus šimtmečius. Ilgainiui jo valdymo būdai tapo itin rafinuoti: ginklą imta sukti, smūgiuoti ne tik antgaliu bet ir kitu medinio koto galu, smūgiuoti šuolyje ir pan. Buvo sukurti vadinamieji ietiniai Ge variantai – Ge hibridai su ietimis: ties ieties galu buvo įtvirtinama Ge geležtė. Atakuojant buvo duriama, o grįžtamuoju judesiu Ge geležtė galėdavo perrėžti kaklą. Šis ginklas laikytas itin efektyviu, jam buvo suteikiama ir antgamtinių galių. Šiandien archeologai randa Ge su nefrito geležtėmis, šie ginklai nebuvo koviniai, nors jų sandara tiksliai imitavo originalus. Nefritiniai Ge paprastai aptinkami aristokratų kapuose, dažnai – karstuose. Spėjama, kad nefritiniai Ge buvo naudojami kaip apeiginiai ar ritualiniai ginklai, galbūt kaip valdžios simbolis. Kartais nefritiniai Ge randami po karstais esančioje duobėse kartu su auka, kuri turėjo saugoti mirusįjį dvasių pasaulyje. Vėliau Ge valdymo būdai buvo įtraukti ir į Šaolino vienuolių kovinį parengimą. Beje, Ge tam tikrame kiniškų ginklų raidos etape buvo laikytas apskritai visų kovos menų simboliu: hieroglifas U (kovinis) žodyje Ušu (kovos menas) susideda iš dviejų grafemų: Dži (sustabdyti) ir Ge, todėl spėjama, kad pirminis sąvokos Ušu traktavimas galėjo būti „mokėjimas sustabdyti puolimą Ge. Vėliau būtent iš šio ginklo išsivystė daugelis kitų ginklų rūšių. Karininkų luome gimė gausybė įvairiausių ginklų modifikacijų, o kovos būdus be ginklo gilioje senovėje dažniausiai praktikavo mažiau pasiturintys Kinijos gyventojai, t.y. tie, kurie neturėjo teisės nešiotis ginklą ar neturėjo lėšų jo įsigyti. Sunku nubrėžti ribą, kada kovos būdai be ginklo iš paprasčiausiu muštynių virto kovos menais. Tačiau daugelis tyrinėtojų sutaria, kad tai įvyko būtent Džou epochoje. Ankstyviausiame kinų poezijos rinkinyje „Dainų knygoje“ (kin.: Shi Jing 詩經) užsimenama, kad save gerbiantis valdininkas būtinai turi būti įvaldęs kovos meną be ginklo. Todėl galima tvirtinti, kad būtent šioje epochoje kovos menai nustojo būti vien tik liaudiškas reiškinys, neatsitiktinai būtent tuomet atsirado terminas „Drąsa kovojant be ginklo“ (kin.: Quan Yong), apibrėžęs kovos sistemas be ginklo, taikytas kariams bei valdovo apsupties žmonėms parengti. Anuomet pradėję formuotis kovos menų kompleksai Tao Lu (kin.: Tao Lu 套路) buvo glaudžiai susiję su kariniais ritualiniais šokiais. Gimę iš šokio kovos būdai įgavo sakrališkumo atspalvį: žmogus susitapatindamas su dievybe, įgaudavo gebėjimą sutvarkyti gamtinį chaosą ir taip tapti taikos šaukliu. Terminus „šokis“ ir „kova“ vienijo ir toks pats šių žodžių skambesys – U. Palaipsniui susiformavo ypatinga šokių rūšis – U U (šokis – kova) (kin.: Wu Wu 武舞), jo atlikimas buvo išskiriamas į dvi dalis – judesiai rankomis ir kojomis. XI – IX a. pr. Kr. didžiausiu kariniu šokiu tapo „Didysis mūšis“. Jį atliko ne tik kariai, nes šokis reikalavo ypatingo kovos meno žinojimo: į šokį buvo įtraukti sudėtingi koviniai veiksmai: tridančio sukimas, įvairūs sudėtingi žingsniai ir šuoliai. Patys kariai šiame šokyje, visų pirma, matė mokomąjį kovinį kompleksą, savotišką Tao Lu (kovinių veiksmų kompleksą). Taigi ankstyvajame Ušu formavimosi etape vyko sudėtinga karo meno ir šokio, fizinės kultūros ir ritualinio veiksmo sintezė, o kovos menas be ginklo dar neįgavo to svarumo kovos menų sistemoje, kuris laukė jo ateityje. Cinų (kin.: Qin Chao 秦朝, 221 – 207 pr. Kr. ) ir Hanų (kin.: Han Chao 漢朝, 207 pr. Kr. – 220 m.) dinastijų valdymo laikais gimė visiškai nauji kovos būdai be ginklo. Visų pirma, tai dvejos imtynės – Dziue Li (kin.: Jue Li 角力) ir Dziue Di (kin.: Jue Di 角抵). Sąvoka Dziue Li („galynėtis“) apėmė visą kovos be ginklo įvairovę, ginklo valdymo būdus ir jėgos varžybas. Šiuo terminu galėjo būti apibūdinama ir laisva kova be jokių taisyklių ar konkreti valdovo rūmuose rengtų varžybų rūšis, kurių metu buvo rengiami įvairiausi turnyrai. Imperatoriaus Cin Ši Huang Di (kin.: Qin Shi Huang Di 秦始皇帝,259 – 210 pr. Kr.) valdymo metu Dziue Li tapo privaloma karių paruošimo dalimi. Kiekvienas karys turėjo įvaldyti kovos būdus be ginklo kaip priedą prie fechtavimo, kovos sėdint raitam ant žirgo ir žygiuojant pėstininkų  būryje. Geriausiems Dziue Li kovotojams imperatorius suteikdavo aukštus valstybinius postus. Iš ritualinių šokių išaugo ir dar vienos imtynės – Dziue Di. Pažodžiui išvertus šis terminas reiškia „susidurti ragais“ – kovotojai susirišdavo plaukus į kasas, primenančias ragus, tai buvo senovinio su magija susijusio ritualo atgarsiai: kadaise karinių šokių dalyviai užsimaudavo kaukes arba šalmus su ant jų pritvirtintais ragais ir puldavo vienas kitą. Skirtingai nuo „Dziue Li“ praktikuojantieji naująjį Dziue Di kovodavo tik tuščiomis rankomis, be to, nebuvo leidžiama smūgiuoti priešininkui. Iki II a. pr. Kr. iš Dziue Li gimė imtynės Šou Bo (kin.: Shou Bo 手搏), jose buvo įtraukti metimai, sugriebimai, užlaužimai ir smūgiai. Šou Bo jau beveik visiškai atitrūko nuo ritualinių švenčių ir tapo pragmatiškomis kovinėmis varžybomis, kurių metu kovotojai nebebuvo apriboti judesiais – nebuvo nustatyta aikštelės dydžio. Hanų imperatoriaus U Di (kin.: Han Wu Di 漢武帝, 156–87 pr. Kr.) valdymo metu sąvoka Dziue Di tapo bendrine visiems kovos menams – ji apėmė Dziue Li, Šou Bo ir Šuai Dziao (kin.: Shuai Jiao 摔跤). Dziue Li tuo metu buvo visiška Šou Bo priešingybe, tai buvo visiškai ritualinė kova, išoriškai daugiau primenanti spektaklį, kurio pagrindu išliko karinis šokis U U. Šuai Dziao, kaip ir Šou Bo, buvo įprastos imtynės, kuriose buvo leidžiami sugriebimo veiksmai, buvo galima parversti priešininką ant žemės, leidžiami metimai per dubenį, nugarą ir pan. Daugelis Šuai Dziao veiksmų buvo sudaryti remiantis priešingų jėgų veikimo teorija. Nuolatinių ilgalaikių varžybų taisyklių ar sąlygų nebuvo ir nugalėtoju buvo skelbiamas tas, kuris pastatydavo priešininką į padėtį be išeities, prispaudęs jį prie žemės ar atlikęs skausmingą veiksmą. Dziue Di daugiausia rėmėsi metimų technika. Vėliau šis kovos būdas transformavosi ir virto Siang Pu (kin.: Xiang Pu 相撲) („abipusis susidūrimas“), kuris vėliau patekęs į Japoniją virto tuo ką mes šiandien žinome kaip Su Mo (jap.: Su Mo 相撲). Siang Pu taip pat didžia dalimi buvo ritualinio pobūdžio veiksmas. Tai buvo ne tik dviejų kovotojų kova, bet ir ištisas teatralizuotas veiksmas. Sung dinastijos (kin.: Song Chao 宋朝, 960 – 1279) valdymo metu iš 120 galiūnų buvo formuojami “Siang Pu pulkai“. Vėliau iš jų tarpo buvo renkami vadovai, instruktoriai ir kiti kariuomenei reikalingi žmonės. Buvo išskirtos trys meistriškumo kategorijos – aukščiausia, vidutinė ir žemiausia. Be ritualinių mūšių imperatoriaus rūmuose tris kart per metus buvo rengiami kariniai egzaminai. Tačiau pastaruosiuose vis labiau ir labiau ryškėjo ritualinis pobūdis, o liaudies rengiamose kasmetinėse Siang Pu varžybose formavosi būsimų realių kovų užuomazgos, vizualiai ne tokių gražių ir suritualintų, tačiau jau įgavusių itin didelę praktinę vertę. Siang Pu kovą sudarydavo trys raundai. Taisyklės draudė sugriebti priešininką už drabužių, tačiau smūgiuojant buvo leidžiama sugriebti jo ranką, atlikti metimus, atlikti akcentuojančius smūgius rankomis ir kojomis. Taisyklės leido atlikti smaugimo veiksmus, spausti skausmingus kūno taškus, atlikti sąnario užlaužimą. Nesunku pastebėti, kad daugelis šių veiksmų įeina į daugybę šiandienių Ušu stilių. Būtent Siang Pu glūdi visų jų šaknys. Iš daugelio Siang Pu skirtumų nuo jo pirmtako Dziue Di išsiskyrė du pagrindiniai: pirmas  – atsirado taisyklės ir tam tikras veiksmų arsenalas, nubrėžęs ribą tarp kovos meno ir ritualinių kovų ir antras – varžybų reginys tapo svarbesnis nei ritualinės reikšmės. Jau pirmais Han epochos dešimtmečiais kovos menai buvo žinomi pačių skirtingiausių kinų visuomenės sluoksnių atstovams. Neturtingiems jie padėdavo apsiginti gyvybę ir turtą, daosistų vienuoliams nurodė kelią į ilgaamžiškumą ir nemirtingumą, valdininkams padėdavo įgauti didžiosios išminties. Kovos menas kinų visuomenės gelmėse susiformavo kaip savotiškas lydinys su neatsiejamais jo komponentais – tradicinės filosofijos postulatais, senomis maginėmis praktikomis ir gydymo sistemomis. III a. pr. Kr. pabaigoje atsirado porinis kovos meno veiksmų kompleksas, vadinamasis U I (kin.: Wu Yi 武绎) („kariniai gebėjimai“). Tarp imperatoriaus aplinkos žmonių U I dažniausiai susidėjo iš ginklo valdymo meno, o kovos būdai be jo užėmė visiškai nereikšmingą vietą. Tuo tarpu tarp paprastų žmonių priešingai: kaimuose dažniausiai buvo praktikuojamas kovos menas be ginklo, vėliau – sujungus juos su Dziue Di, Šou Bo ir Šuai Dziao veiksmais. Būtent šie principai ir tapo pagrindu vėliau susiformavusiam Ciuan Šu (kin.: Quan Shu 拳術) Han epochoje tarp visų tradicinių kinų ginklų rūšių ypatingas vaidmuo buvo suteiktas kardui. Tiesus kardas Dzien (kin. Jian 劍) buvo vadinamas „visų ginklų imperatoriumi“, „trumpųjų ginklų globėju“. Kardas sietas su imperatoriškosios valdžios simboliais. – nė vienas Han imperatorius nepasirodydavo pavaldiniams be prisegto prie diržo kardo, tai pabrėždavo karingumą ir dangišką valdovo kilmę. Kinų tradicijoje ginklas buvo laikomas gyvu organizmu, kardas buvo gyvas rankos tęsinys, o visas pasaulis buvo suvokiamas kaip vieninga visuma, kuriame nėra ribų tarp žmogaus ir kardo, kurį jis laiko rankoje. Gerokai pigesnis ir praktiškesnis, tačiau tuo pat metu ir sunkesnis, buvo vienašmenis, išlenktas kardas Dao (kin.: Dao 刀). Su juo kovoje galima buvo net perkirsti priešo šarvus. Vėliau buvo sukurtas šio kardo patobulinimas – alebarda Guan Dao (kin. : Guan Dao 關刀) – ant ilgo medinio koto pritvirtintas kardas Dao. Šis ginklas buvo universalus, nes jį galima buvo naudoti kaip „artimoje“, taip ir „tolimoje“ kovoje. Todėl alebarda buvo praminta „šimto ginklų rūšių valdove“. III a. plinta terminas Ušu, iš pradžių jis buvo naudotas kaip U I sinonimas. Tačiau sąvoką Šu (menas) jam suteikė naują atspalvį, nurodė, jog tai ritualinis, mistinis, sakralinis veiksmas. Tai rodo, kad kovos menas tapo būdu kuriant harmoningą pasaulį, kuriame dera išorinė kovinių formų įvairovė ir turtingas vidinis filosofinis – mistinis turinys. Trijų karalysčių laikotarpyje (kin.: San Guo Shi Dai 三國時代, 220-280) kinų karinė mintis pasiekė bene aukščiausią viršūnę. Šiuolaikiniai kinų tyrinėtojai teigia, kad profesionalių kovos įgūdžių mokymas tuo metu buvo jau nebeatsiejamas nuo fizinio pasirengimo“: per treniruotes įgyjama jėga, vikrumas, šoklumas, ugdomas visas kūnas tam, kad įvaldyti kovos meną bei ginklus. Praktikuojant šioms fizinėms ypatybėms būtina skirti vienodą dėmesį“. Drąsa buvo ugdoma nuo vaikystės, kartu įdiegiant savikontrolės ir stropumo savybes, orientuojant mokymą į „išminties viršūnes“. Šiame laikotarpyje susiformavo vadinamosios penkios privalomos karinės disciplinos – šaudymas iš lanko, fechtavimas, ieties valdymas, šaudymas iš arbaleto ir šarvų apsirengimas. To meto egzaminatriams skirtame vadove rašoma, kad kariniuose mokymuose ypatingą dėmesį būtina skirti: pirma – drąsai, antra – profesionaliems įgūdžiams, trečia – poziciniam karui (strategijai), ketvirta  – orientacijai ir penkta – laiko suvokimui. Ilgainiui kinų karvedžiai atkreipė dėmesį į daosistų kvėpavimo gimnastikos bei psichotechnikos „Dao In“ (kin.: Dao Yin 導引) ir „senųjų raštų“ perteikiamus principus ir bando įtraukti į karinius mokymus „garsų tarimo metodus“. Buvo net parašytas ištisas traktatas pavadintas „Garsų nustatymo knyga“, sudarytas iš 464 alegorijų. Karininkų luomui jis pasirodė bevertis, tačiau  veikalas atrado savo vietą vienuolynuose, kur buvo tęsiamas ir suformavo būdą suteikti kariui „paaštrintą“ ritmo suvokimo jausmą. Būtent ritmas praeityje buvo viena esminių karo meno sąvokų. VI – XI a. vyksta kovos menų praktikos pobūdžio kitimas. Kovos meno meistriškumo lygis liaudyje vejasi kariuomenės pasiruošimą. Kovos menas ir kovos menų veiksmų kompleksai buvo demonstruojami per liaudies šventes, buvo stengiamasi pademonstruoti savo gebėjimus varžantis su oficialiuoju karo menu. Šventės, kurių metu buvo rengiamos Šou Bo ir Siang Pu varžybos, pasiekė tokius užmojus, kad ne kartą buvo uždraustos vietos valdžios, kuri baiminosi liaudies neramumų. Pagrindinė visų draudimų priežastis buvo ginklo valdymo demonstravimas, tuo pat metu praktikuoti kovos meno be ginklo ar atlikti ritualinės pakraipos kovinių veiksmų nebuvo draudžiama. Turnyrai tarp paprastų žmonių buvo rengiami ne tik oficialiomis progomis, bet ir per šventes, skirtas kokioms nors vietinėms dvasioms. Varžybų dalyvių meistriškumas išaugo tiek, kad norit nugalėti jau nebeužteko vien tik pasikliauti didele fizine jėga – tapo aktualu įvaldyti tam tikrą techninį arsenalą ir likus keletui savaičių iki turnyro sustiprintai treniruotis. Varžybos tęsdavosi keletą dienų, o kartais ir ištisą mėnesį. Nuo Sung dinastijos valdymo pradžios, buvo pradėtos rengti kovos ant pakilos – Lei Tai (kin.: Lei Tai 擂臺) (pažodžiui: „mušti būgną“). Du kovotojai užlipdavo ant aukštos pakilos ir kaudavosi be jokių apribojimų – tai jau buvo realios kovos, o ne teatralizuotas renginys. Būtent tokias kovas įtraukė į karinę praktiką pirmasis Sungų dinastijos imperatorius, aistringas kovos meno mėgėjas Džao Kuan Yin (kin.: Zhao Kuang Yin 趙匡胤, 927 – 976). Lei Tai kovos buvo rengiamos su visa kovine ekipiruote ir ginklais. Mėnesį trunkančių UŠU varžybų tradicija numatė, kad visą varžybų laiką (trisdešimt ar daugiau dienų) bet kuris kovotojas turi teisę užlipti ant pakylos ir iškviesti į kovą pretendentą dėl pajėgiausio kovotojo titulo. Jei niekas neišdrįsdavo mesti iššūkio, tai toks pretendentas buvo paskelbiamas „nenugalimu kariu“. Daugybė liaudyje gyvenančių kovos menų meistrų valdininkams pasiūlė organizuoti jų specialius būrius – taip susiformavo vadinamieji apskričių pulkai. Ušu praktika šiuose būriuose, kuriuose buvo praktikuojama kovos meno be ginklo veiksmai, ginklo valdymas, buvo kontroliuojama vietos administracijos. Paraleliai su oficialiais būriais pradėjo formuotis ir visiškai liaudiškos Ušu bendrijos. Jose buvo praktikuojami ir kovos menai, ir šaudymas iš lanko, ir fechtavimas ietimis bei kardais, ir ritualiniai koviniai šokiai. Tokios bendrijos atlikdavo net keletą funkcijų: organizavo kaimų gynybą nuo plėšikų antpuolių, buvo tarpusavio pagalbos bendruomenėmis, sektomis, praktikavusiomis maginius ritualus. Nepaisant valdžios persekiojimo, tokios UŠU bendrijos palaipsniui virto puikiai paruoštų karių būriais. Tačiau skirtingai nuo valstybinės kariuomenės, jų treniruotės buvo susijusios su liaudiškomis šventėmis ir ritualais.  Iki XIII a. šios bendrijos palaipsniui tapo uždaros ir virto „kovos menų kiemais“ (kin.: Wu Shu Guan 武术館), kurių pagrindu ir ėmė formuotis klasikinės uždaros Ušu mokyklos – „Vartai“ (kin.: Men  門). Užvažiuojamųjų nakvynės namų kiemai tapo liaudiškojo UŠU centrais. Juose buvo sukonstruojamos specialios aikštelės arba pakilos skirtos Ušu demonstracijai, ant kurių pro šalį keliaujantys kovos meno žinovai galėjo pademonstruoti savo meną ir pasivaržyti su vietiniais žinovais. Ant tokių aikštelių dažniausiai buvo rengiamos kovos tuščiomis rankomis arba lazdomis. Įprastai buvo demonstruojami ir koviniai šokiai su kardais. Taip pradėjo formuoti miestietiškoji UŠU tradicija. XIV-XV a. tokių kiemų varžybos išaugo į dar grandiozinį liaudišką ritualą – „kovos menų žinovų susirinkimus“. Mongolų dinastijos Juan (kin.: Yuan Chao 元朝, 1279 – 1368) valdymo metu pradėjo formuotis pirmosios UŠU mokyklos. Tuomet dar nebuvo galutinai susiformavusių Ušu stilių, nebuvo aiškios ribos tarp skirtingų kovos menus praktikuojančių grupių pagal požymį saviidentifikacijos su vienais ar kitais „pirmaisiais patriarchais“, tačiau jau buvo susisteminti kovos veiksmai ir pradėjo ryškėti jų kontaktas su pagrindinėmis religinėmis – filosofinėmis sistemomis. Prasidėjo kovos menų struktūrizavimo procesas. Būtent tokiose mokyklose prasidėjo ankstyvųjų Ušu mokyklų formavimasis. Stilius – tai, visų pirma konkrečių techninių įgūdžių rinkinys, suvienytų treniruočių metodais ir perdavimo būdais. Jis remiasi daugybe bazinių principų, kurie yra vidinė visos technikos ašis. Kiekvienas stilius turi kanoninį veiksmų ir kovinių veiksmų kompleksų (Ta Lu) rinkinį, tačiau stiliaus formavimasis labai ilgas procesas, kad susiformuotų kanonas turi prabėgti daug laiko. XII – XIV a. kai kuriose Ušu mokyklose jau egzistavo susisteminti kovinių veiksmų rinkiniai, poriniai kompleksai (kin.: Dui Lian 对练), ginklo valdymo (kin.: Qi Xie 器械) treniruočių metodikos – ieties, kardo, lazdos, kablių, pjautuvų, tridančių, peilių ir t.t.. Tačiau kanonai dar nebuvo užfiksuoti rašytine forma. Toks traktatas dėstydavo ne tiek techninius veiskmus, kiek mokyklos mokymo pagrindus, jos filosofinius ir moralinius principus. Juanų dinastijos valdymo laikais atsirado nauja ginklu rūšis – kūjis (kin.: Chui 锤) – tai buvo apvalus metalinis svarmuo, pririštas prie trumpo ar ilgo koto. Trumpas kotas dažnai buvo papildomas virve ar grandine. Pasitelkus tokį ginklą buvo galima kovoti prieš raitą kariauną ar prieš keletą ginkluotų vyrų, puolančių vienu metu. Kūjo modifikacija su metaliniu ietigalio pavidalo antgaliu, pririštu prie virvės buvo pavadinta Liu Sing Čui (kin.: Liu Xing Chui 流星锤) (kūjis – meteoritas) ir buvo labai paplitęs tarp vienuolių, ypač Šaolino vienuolyne (kin.: Shao Lin Si 少林寺) nuo XIV a. Vietinės teisėsaugos ir gynybos dalinių – „karinių padalinių sistemos“ (kin.: Fu Bing Zhi 府兵制) klestėjimo metu Tang dinastijos (kin.: Tang Chao 唐朝, 618 – 907) laikotarpiu, pradeda populiarėti budistų vienuolynai, kuriuose kinų švietmo ir ugdymo sistema išgivena eilinį renesansą. Vienuolynuose buvo dėstoma filosofija, tęstinio mokymo teorija,  psichinio atspindžio teorija, medicina, darbinis auklėjimas, karo menas ir kovos be ginklo būdai. XIII – ХIV a. prasidėjo vienos įtakingiausių UŠU mokyklų – Šaolin Ciuan (kin.: Shao Lin Quan 少林拳) formavimasis. Nors kiniškai tradicijai būdingas ne tik kovos meno, bet ir visos istorijos „pagilinimas“, priskiria jo autorystę indų misionieriui pirmajam Čan budizmo (kin.: Chan 禪) patriarchui Bodhidharmai (kin.: Pu Ti Da Mo 菩提達摩), pagal legendą atvykusiam į Kiniją VI a. Tačiau remiantis istoriniais šaltiniais nėra nė mažiausio preteksto teigti, kad indų misionierius praktikavo kovos menus ir kad galėjo nors kažkiek įtakoti Šaolino Ušu mokyklą, kuri visgi susiformavo ne VI a., o gerokai vėliau. Šiuolaikinių kinų istorikų tyrinėjimai patvirtino šią versiją. Legenda apie tai, kad Bodhidharma praktikavo kovos menus galutinai susiformavo tik XVII – XVIII a., kuomet, beje, iš tikrųjų ir baigėsi kinų kovos menų kaip socialinio – kultūrinio fenomeno formavimasis su sudėtinga filosofine baze ir išvystyta mitologija. Dauguma UŠU stilių buvo sukurti liaudiškosios tradicijos rėmuose, kurios saviraiškos forma tapo sektantiški slaptų bendrijų tipo junginiai. Bodhidharma – paprastas ir kartu paslaptingas, tuo pat metu nesusijęs su jokia nacionaline kinų tradicija, anuomet tapo idealia įkūrėjo, pirmojo patriarcho bei vidinės tradicijos nešiotojo figūra. XVII a. Kinijos imperijos sostą užgrobė mandžiūrai ir įkūrė paskutiniąją Kinijos valdovų dinastiją – Cing (kin.: Qing Chao 清朝, 1644 – 1912). Jos valdymo metu visoje Kinijoje augo ir plėtėsi pasipriešinimo judėjimai, didžiausios organizacijos anuomet buvo žymiosios „Triados“ (kin.: San He Hui 三合會), „Hung brolija“ (kin.: Hong Men 洪門) ir „Dangaus ir žemės sąjunga“ (kin.: Tian Di Hui 天地會). Kaimuose ir miestuose slaptų organizacijų, daosistų ir budistų sektų nariai degino smilkalus ant altorių, aukodami aukas jūdėjimo pradininkams, kuriais tradiciškai buvo laikomi legendinio Pietų Šaolino vienuolyno (kin.: Nan Shao Lin Si 南少林寺) vienuoliai. Po XIX a. viduryje vykusio Taipingų (kin.: Tai Ping 太平) sukilimo bei jų „Dangiškosios didžiosios ramybės valstybės“ (kin.: Tai Ping Tian Guo 太平天國) žlugimo,  dar besigydydami žaizdas daugybės slaptų organizacijų nariai remdamiesi „Triados“ idėjomis kūrė naują judėjimą. Taip gimė grandiozinis „Kumščio vardan taikos ir teisingumo“ (kin.: Yi He Tuan Yun Dong 義和團運動) sukilimas (1898 – 1901), vakaruose pramintas  „Boksininkų sukilimu“. Sukilime dalyvavo daugybė to meto Ušu mokyklų. Įdomu tai, kad Taipingų sukilimo dalyviai simpatizavo krikščionybei, o „Boksininkai“ „Dangiškojo valdovo mokymą“ suvokė kaip vakarietišką barbarišką ideologiją, kurią reikia išguiti iš Kinijos ir negailestingai puldinėjo bei degino krikščionių bažnyčias. „Ihetuanai“ iš pradžių iškėlė tikslą išvyti iš Kinijos „Užjūrio barbarus“ ir vardan šio tikslo trumpam net buvo sudarę paliaubas su mandžiūrų valdžia. Tuo metu dėl įtakos ir įsigalėjimo Kinijoje varžėsi didžiosios Europos valstybės – vadinamosios „Aštuonios jėgos“ (kin.: Ba Guo Lian Jun 八国联军). Ihetuanų būriams vadovavo Ušu mokyklų vadovai. Didžiųjų būrių vadovai buvo vadinami Didžiaisiais mokytojais (kin.: Da Shi Fu 大師父 arba Lao Shi Fu 老師父), kitaip dar vadinti Didžiaisiais drakonais (kin.: Da Long 大龍). Mažesnės grupės bei sekcijos buvo pavaldžios pirmojo, antrojo ir trečiojo rango mokytojams. Pastarųjų vaidmuo priklausė nuo šventumo laipsnio, kuris buvo vertinamas pagal „Ci apsivalymo sėkmę“ (kin.: Qi 氣), kovinių veiksmų įvaldymą, sektos užkeikimų ir apeigų išmanymą. Karinė ir psichologinė Ihetuanų parengtis buvo apskaičiuota tam tikram laikui, tai, matyt, buvo susiję su masinio mokymo būtinybe. Pavyzdžiui, tam, kad pasiektų pirmą laiptelį prireikdavo 100 dienų, kitam laipteliui – jau 400 ir t.t. Eiliniams kariams užteko pirmojo laiptelio, t.y. pradinio mokymo kurso. Ihetuanų judėjimas virto realia grėsme užsienio šalių privilegijoms Kinijoje, todėl buvo suburtos jungtinės Anglijos, Prancūzijos, Rusijos, Vokietijos, JAV, Italijos, Japonijos ir Austrijos – Vengrijos pajėgos, kurios sutriuškino kinų „Boksininkus“. Imperatorienė Ci Si (kin.: Ci Xi 慈禧, 1835 – 1908) iš pradžių palaikiusi Ihetuanus vėliau juos išdavė ir sudarė sąjungą su „Aštuoniomis jėgomis“. Per sukilimą žuvo daugybė garsiausių Kinijos kovo menų meistrų. Vos po dešimties metų, 1911 m. per „Sin Hai revoliuciją“ (Kin.: Xin Hai Ge Ming 辛亥革命) buvo priverstas atsisakyti sosto paskutinysis mandžiūrų dinastijos valdovas Pu I (Pu Yi 溥儀, 1906 – 1967). Tačiau nacionalinę nepriklausomybę Kinija išsikovojo tik prabėgus pusei amžiaus nuo Ihetuanų sukilimo, kuomet, pasibaigus pilietiniam karui, 1949 m. buvo įkurta Kinijos Liaudies Respublika. Laikotarpis tarp Cingų imperijos žlugimo ir KLR įkūrimo kovos menai tapo prieinamesni visiems Kinijos gyventojų sluoksniams, atvėrė vartus ir ėmė mokyti daugybė iki tol uždarų Ušu mokyklų. 1909 m. Šanchajuje Mi Dzung Ciuan (kin.: Mi Zong Quan 迷蹤拳) (pažodžiui: „Pamesto pėdsako kumštis“) meistras Huo Juan Dzia (kin.: Huo Yuan Jia 霍元甲, 1868 – 1910), pramintas „Geltonveidžiu tigru“, sukūrė organizaciją, kurią po kelių pervadinimų imta vadinti  Dzing U (kin.: Jing Wu Ti Yu Hui 精武體育會). Tai buvo savotiška kovos menų akademija. Jau pats jos pavadinimas – Dzin U  („Dzin“ – „esmė, kvintesencija“; „U“ – „kovinis“) – demonstravo, kad joje dėstomi būtent tikrieji kovos menai, o ne modernūs surogatai. Dėstyti buvo pakviesti žymūs to meto tradicinių Ušu mokyklų meistrai. Ilgainiui ši organizacija įkūrė dešimtis savo filialų ne tik Kinijoje, bet ir už jos ribų. Naujosios Kinijos Respublikos valdžia suteikė didelę paramą Ušu  populiarinimui. Pirmasis Kinijos prezidentas Sun Jatsenas (kin.: Sun Yi Xian 孫逸仙) pats buvo slaptos draugijos narys ir praktikavo UŠU stilių Tai Dzi Ciuan (kin.: Tai Ji Quan 太極拳). Jo pasekėjas Čen Kaiši (kin.:  Jiang Jie Shi 蔣中正) taip pat nebuvo abejingas kovos menams. Tuo metu tradiciniai kovos menai tapo nacionaliniu pasididžiavimu bei įrankiu kurti stiprią tautą. Pirmą kartą buvo publikuota tokia daugybė mokomosios literatūros (kin.: Quan Pu 拳谱), buvo sukurta daugybė nacionalinių Ušu komandų, dalis jų rengė pasirodymus ne tik Kinijoje bet ir už jos ribų. Buvo įkurta žymioji Centrinė Guo Šu akademija (kin.: Zhong Yang Guo Shu Guan 中央國術館). Šiuo laikotarpiu bendriniu pavadinimu visiems kinų kovos menams tapo Guo Šu (kin.: Guo Shu 國術) (pažodžiui: Valstybinis menas arba Tautos menas). 1936 m. kinai surengė Ušu demonstraciją Berlyno 11 – ose Olimpinėse žaidynėse. „Didžiosios proletariato Kultūrinės revoliucijos metais“ (1969–1976) kaip ir daugybė kitų tradicinio kinų gyvenimo aspektų UŠU praktika buvo paskelbta atgyvena ir uždrausta. 1958 m. buvo įkurta „Visos Kinijos Ušu asociacija“, kuri iniciavo Ušu reformą. Siekta atsisakyti visų kovinių ir ezoterinių kinų kovos menų aspektų ir suardyti tarp šeimyninių klanų bei religinių bendruomenių  tradiciškai susiklosčiusią perdavimo liniją ir visas jų sudedamąsias, standartizuoti Ušu  ir sukurti naują sporto šaką. Ušu meistrai buvo kviečiami išeiti iš pogrindžio, populiarus argumentas buvo tas, kad „visi motyvai slaptai veiklai liko praeityje: mandžiūrų valdžia nuversta, japonai išvyti, šalis suvienyta“. Pagal senųjų kovinių Ušu judesių kompleksus (taolu) buvo sukurti naujieji. Taip, pavyzdžiui, gimė šiandien itin populiarus, didžia dalimi Jang šeimos Tai Dzi Ciuan (kin.: Yang Tai Ji Quan 楊太極拳) Ušu stiliaus pagrindu, sukompiliuotas modernus Tai Dzi Ciuan. Iš „Ča Quan“ (kin.: Cha Quan 查拳), „Hua Ciuan“ (kin.: Hua Quan (華拳), „Hung Ciuan“ (kin.: Hong Quan 洪拳) ir Šaolin Ciuan buvo sukompiliuotas modernus „Čang Ciuan“ (kin.: Chang quan 長拳) (pažodžiui: „Ilgasis kumštis“. Iš atskirų pietų Kinijoje paplitusių Ušu stilių: „Hung Dzia Ciuan“ (kin.: Hong Jia Quan 洪家拳) ir „Cai Li Fo Ciuan“ (kin.: Cai Li Fo Quan 蔡李佛拳) judesių sukurtas modernus „Nan Ciuan“ (kin.: Nan Quan 南拳) (pažodžiui: „Pietų kumštis“). Moderniame Ušu vertinamas judesio tikslumas, gracija, gebėjimas „įtilpti“ į tam tikrus laiko rėmus,  itin aukšto vertinimo sulaukia be klaidų atliekami akrobatiniai elementai. Moderniam Ušu buvo visiškai išbraukti koviniai aspektai, todėl teko ieškoti ir šiuolaikinės kovinės formos, paprastai tariant, nebuvo kontaktinių kovų, todėl dar 1920 m. tradicinių Ušu stilių pagrindu buvo pradėta kurti nauja kovinio sporto šaka, pavadinta senoviniu pavadinimu San Da (kin.: San Da 散打) (pažodžiui: „laisva kova“), kurioje dėvimos pirštinės, šalmai ir kitos apsaugos. Tomas LapinskasKeisis nacionalinių sporto federacijų pripažinimo tvarkaNuo 2014 m. įsigalios nauja sporto federacijų pripažinimo tvarka. Joje numatyti kriterijai orientuoti į tarptautinių federacijų įtvirtintas nuostatas, gerojo valdymo principus. Pripažinimas suteikia galimybę gauti tvarų valstybės finansavimą. Dokumento projektas buvo derintas su dabar pripažintomis nacionalinėmis sporto federacijomis. Tvarkos įgyvendinimui skirtas pereinamasis laikotarpis – iki 2015 metų. „Atėjo laikas susitvarkyti ir nustatyti šalies sporto prioritetus. Pripažįstamos bus tos sporto šakų federacijos, kurios išplėtotos pasaulyje, kurios garsina Lietuvos vardą. Pripažinimas suteikia galimybę gauti ilgalaikę valstybės paramą, todėl valstybė turi teisę nustatyti tam tikrus kriterijus ir reikalavimus“, – sakė Kūno kultūros ir sporto departamento generalinis direktorius Klemensas Rimšelis. Atnaujintame Nacionalinių sporto federacijų pripažinimo tvarkos apraše numatomi dvi papildomos naujos kriterijų grupės: pirma, šalyje vienai sporto šakai atstovauja viena federacija, taip, kaip nustato tarptautinės tos sporto šakos federacija (t.y. tuo atveju, kai tarptautinė federacija atstovavimą leidžia sporto šakos disciplinų principu, bus pripažįstamos kelios sporto federacijos, atstovaujančios vienai ar kelioms tos sporto šakos disciplinoms), antra, nacionalinė federacija yra pripažinta tarptautinės federacijos, o ši savo veiklą išplėtojusi pasaulyje (t.y. turi ne mažiau kaip 35 valstybėse iš 3 žemynų veikiančius narius, taip pat per 5 paskutinius metus yra surengusi pasaulio suaugusiųjų čempionatą). Naujuose kriterijuose aiškiai įvardinta, kad Tarptautinė sporto šakos federacija turi būti pripažinusi Pasaulinį antidopingo kodeksą. Nauji pripažinimo kriterijai susiję ir su gerojo valdymo principais: federacija turi turėti plėtojamos  sporto šakos strategiją artimiausiam 4 metų laikotarpiui, federacijos atžvilgiu negali būti pradėtos bankroto, reorganizavimo, pertvarkymo ar likvidavimo procedūros, federacijos veikla nėra sustabdyta ar apribota, federacija yra įvykdžiusi įsipareigojimus, susijusius su mokesčių mokėjimu. Viena svarbiausių naujų nuostatų – federacijos vadovas ir kolegialaus valdymo organo nariai neturi neišnykusio ar nepanaikinto teistumo už sunkius ar labai sunkius nusikaltimus. Iki 2014 m. vidurio (birželio 30 d.) šiuo metu pripažintos federacijos turės pateikti departamentui informaciją, ar atitinka naujus kriterijus. Neatitinkančios tam tikrų kriterijų, bet norinčios būti pripažintos federacijos turės antrąjį ateinančių metų pusmetį savo veiklai koreguoti. Nuo 2015 m. sausio 1 d. federacijų, kurios neatitiks naujų kriterijų, pripažinimas bus nutrauktas.Mitai apie UšuGyvuoja daugybė mitų apie kinų kovos menus, ne tik už Kinijos ribų bet ir pačioje Kinijoje. Dažniausiai žmonės linkę tikėti šiais mitais, juos priima kaip neginčijamą tiesą todėl, kad tiesiog nebando jos sužinoti. Šie mitai taip įsitvirtino masinėje sąmonėje, kad bandymas juos paneigti pasitinkamas su dideliu pasipriešinimu: „Ką jūs sakote, juk visi žino, kad buvo visiškai kitaip“. Ir visgi pabandykime pažvelgti, kas iš tikrųjų žinoma. 1 mitas. Ušu tai kinų gimnastika Žodis Ušu (kin.: Wu Shu 武術) apibūdina visus egzistuojančius kinų kovos menus. Tačiau XX a. Kinijos valdžia pasiremdama senaisiais kovos menais nusprendė sukurti modernias sporto šakas. Taip pasaulį išvydo nauja sportinės gimnastikos šaka, kuri oficialiai buvo pavadinta „Ušu judesių kompleksų atlikimo parodomosios varžybos“. Netrukus ši gimnastika buvo pradėta dėstyti mokymo įstaigose ir oficialiai propaguojama visoje šalyje ir užsienyje. Būtent dėl šios priežasties susiformavo nuomonė, kad Ušu neva yra gimnastika. Iš tikrųjų tikras, tradicinis Ušu su sportiniu Ušu beveik neturi nieko bendro, tai du skirtingi reiškiniai, tačiau vadinami tuo pat žodžiu, todėl ir atsirado tokia painiava. 2 mitas. Egzistuoja du skirtingi kovos menai “ Ušu” ir “Kung Fu” Terminas Kung Fu – tai iškreiptas europietiškas kinų kalbos žodžio Gung Fu (kin.: Gong Fu 功夫) tarimas, reiškiantis bet kokią veiklos rūšį kurioje galima tobulintis. T.y. terminas Gong Fu gali būti priskirtas ir kovos menams, tačiau tuo pat metu ir kulinarijai, dailei, dainavimui ir kt. Tuo tarpu terminas Ušu reiškia būtent kovos meną. Taigi, grubiai tariant, Ušu ir Kung Fu yra skirtingi nusistovėję to paties kovos meno pavadinimai. 3 mitas. Ušu praktikuoja tik aukštos moralės išminčiai Visų pirma, reiktų pagalvoti, kam senovėje žmonės mokydavosi kovos meno? Visai ne tam, kad nugalėtų sporto varžybose, kurių tuomet beveik nebuvo. Ir toli gražu ne dėl pramogos suderintos su sveikatingumo pratimais (tokios tendencijos pradėjo ryškėti tik XIX a. pab.). Žmonės praktikavo kovos menus, nes jie buvo būtini norint išgyventi. Kitu atveju niekas tam nebūtų švaistęs laiko: gyvenimas buvo sunkus, jokių socialinio aprūpinimo programų nebuvo ir uždirbti vien tam, kad prasimaitinti buvo be galo sunku. Kokios gi gyventojų kategorijos rimtai praktikavo kovos menus? Iš dalies kariuomenė, būtent iš čia į liaudį atkeliavo daugelis kovos būdų – tačiau tik iš dalies. Daugiausia kovos menus praktikavo tie, kurių gyvenimas buvo susijęs su didele kovos rizika. Tai Kinijos pasienio gyventojai, taip pat tie, kuriems tekdavo keliauti per vietas, kuriose rizikavo susidurti su plėšikais – profesionalūs karavanų apsaugininkai. Tai pačiai kategorijai galima priskirti asmens sargybinius, taip pat ir tuos pačius plėšikus. Sunku patikėti, kad toks kontingentas būtų aukštos moralės išminčiai, iš kurgi daugiau galėjo gimti visą konfucišką kultūrą persmelkęs „civilių“ pasišlykštėjimas „kariškiais“? Iš tikrųjų kai kurios Ušu patarlės be jokių užuominų pasakoja apie tai, kad žmonės meistriškai įvaldę kovos menus aptinkami kaip vienoje, taip ir kitoje barikadų pusėje, kaip tarp lojalių savo šalies piliečių, taip ir tarp plėšikų ir žudikų. Daugelio stilių rašytiniuose šaltiniuose neslepiama, kad jo meistrų genealogijoje būta plėšikų, kurie net yra įtraukti į oficialią stiliaus genealogiją. Taip nuo plėšiko genealogiją skaičiuoja viena iš „Maldininko stiliaus“ (kin.: Tang Lang Quan 螳螂拳) šakų. Pas klajojantį plėšiką kovos meno mokėsi žymusis meistras Liu De Kuan (kin.: Liu De Kuan 劉德寛, 1826-1911), palikęs pėdsaką daugelyje žymių UŠU stilių, tokių kaip šiandien itin populiarus Ba Gua Džang (kin.: Ba Gua Zhang 八卦掌). Todėl nereiktų bandyti perrašyti istorijos, gyvenimas turi tamsią ir šviesią pusę, todėl reikia siekti perimti teigiamus dalykus net ir iš itin neigiamų personažų. 4 mitas. Tradicinio Ušu dažniausiai mokomasi vienuolynuose ir dažniausiai tai daro vienuoliai Vienuolynai visur ir visada – bet kokioje šalyje ir visose konfesijose – buvo vieta, kurioje atsiskirdavo žmonės siekdami religinės praktikos. Jei Honkongo ar Holivudo filmuose vienuolynai vaizduojami kaip kovos menų universitetai, tai tik filmo autorių fantazijos vaisius. Tikrovėje net žymiajame Šaolino vienuolyne Sung Šan kalnuose (kin.: Song Shan Shao Lin Si 嵩山少林寺)  kovos menus praktikavo toli gražu ne visi. Dar netolimoje praeityje (nuo seniausių laikų) Henano (kin.: He Nan 河南) provincijos apylinkės ir Sung Šan kalnai (nežiūrint to, kad jie laikomi vienais iš penkių švenčiausių Kinijos kalnų) buvo itin pavojinga vieta. Būtent taip kovos menai atrado vietą vienuoliškame gyvenime, beje, prie vienuolių kariaunos „Seng Bing“ (kin.: Seng Bing 僧兵) per visą vienuolyno istoriją buvo prisijungę visokio plauko perėjūnų, nemažai tarp jų buvo ir tų, kurie būdami pasauliečiais praktikavo kovos menus. Todėl nenuostabu, kad Šaolino istorijoje buvo nemažai atvejų kuomet vienuolyno kovos technika gerokai šokteldavo į priekį po „šviežio kraujo antplūdžio“ iš pasaulietinių kovos menų stilių: taip pavyzdžiui nutiko Sung dinastijos (kin.: Song Chao 宋朝) valdymo metu, kuomet vienuolis Dziue Juan (kin.: Jue Yuan 覺遠) sukūrė savo žymiuosius „72 kovos veiksmus“, taip buvo ir Juan dinastijos (kin.: Yuan Chao 元朝) metu, kuomet patriarchas Fu Ju (kin.: Fu Yu 福裕) pasikvietė 18  žymių kovos menų meistų pasauliečių, praturtinusių vienuolyno kovos meną ir t.t. 5 mitas. Egzistuoja vieningas Šaolino kovos menas Šaolino UŠU – tai ne vienas stilius, o stilių konglomeratas. Vienuolyne visuomet buvo daug kovos meno mokytojų ir kiekvienas jų mokė keletą mokinių, kiekvienas mokytojas mokė savo kovos meno ir savaip. Apibendrinus apie kažkokį vieningą stilių kalbėti negalima. Be abejo, per amžius gyvenant ir mokantis vyko pasikeitimas kovos technika, dalinis standartizavimas, principų persismelkimas susiformavo, tačiau niekas nekėlė sau tikslo visko paversti standartiniu mokymu. Todėl šiandien praktikuojantieji Šaolino Ušu įprastai nurodo, kurį iš Šaolino stilių arba pagal kurio meistro liniją praktikuoja, nes mokytis visų Šaolino stilių vienu metu paprasčiausiai neįmanoma. Tačiau reikia turėti omenyje, kad dar didesnė dalis UŠU stilių, vadinamų Šaolino vardu neturi su šiuo vienuolynu nieko bendro, ypač tai būdinga Kinijos pietuose praktikuojamiems kovos menams. 6 mitas.  Egzistuoja du Šaolino vienuolynai – Pietų ir Šiaurės. Pietų Šaolinio vienuolyną už priešišką valdžiai veiklą sudegino mandžiūrai, o penki išsigelbėję vienuoliai buvo daugelio pietų Ušu stilių įkūrėjai. Šį mitą galima ir paneigti, ir patvirtinti. Jeigu Šiaurės Šaolino (kin.: Bei Shao Lin 北少林) vienuolyno (Šaolino vienuolyno Sung Šan kalnuose, Deng Feng (kin.: Deng Feng 登封) apskrityje, Henano provincijoje) egzistavimu abejoti netenka – jie egzistuoja iki šiol – tai su Pietų Šaolino (南少林寺) vienuolynu viskas ne taip paprasta. Pirmojoje XX a. pusėje žymus UŠU tyrinėtojas, kinų istorikas Tang Hao (kin.: Tang Hao 唐豪) iš Nankino Centrinio Guo Shu (kin.: 國術)instituto šiam klausymui skyrė specialų tyrimą. Jo vadovaujama grupė keletą kartų vyko į Fu Dzian (kin.: Fu Jian 福建) provinciją, kur pasak legendos, kadaise buvo Pietų Šaolino vienuolynas ir nustatė, kad skirtingus geografinius orientyrus (kalnus, vietoves ir pan.), šalia kurių, pasak legendų, buvo vienuolynas, realybėje skiria šimtai kilometrų, o kai kuriais atvejais jie net yra visiškai skirtingose provincijose. Atlikus apskričių dokumentų studijas, kuriuose buvo užfiksuoti visi kadaise čia stovėję vienuolynai, neaptikta nei vieno vienuolyno tokiu pavadinimu. Tačiau tyrinėtojai atkreipė dėmesį į stebėtiną legendinės vienuolyno istorijos, pagrindinių jų veikėjų vardų, įvykių ir pan. sutapimą su vieno XVIII a. kinų romanu „Cing imperatorius tegyvuoja 10 000 metų“ (kin.:Wan Nian Qing 萬年清) čia ir pasakojama apie slaptą madžiūrų valdovo kelionę į Kinijos pietus ir apie Pietų Šaolino vienuolyno sunaikinimą.  Atlikus tyrinamuosius darbus Tan Hao padarė išvadą, kad jokio pietų Šaolino vienuolyno niekuomet neegzistavo, o visa ši istorija yra tik XVIII a. romano perpasakojimas, kurio turinys, papuolęs į liaudį, buvo perduodamas iš lūpų į lūpas, kol galų gale virto pasakojimu apie neva realius įvykius. Beje, būtent šiame romane pirmą kartą atsirado personažas kurį mes taip dažnai matome Honkongo kino filmuose – paslaptingasis daosistas prisidėjęs prie Šaolinio sunaikinimo – Bai Mei (Kin.: Bai Mei白眉, „Baltasis antakis“) Paskutinį kartą šis personažas pasirodė antroje Kventino Tarantino (ang.: Quentin Tarantino) vaidybinio filmo „Nužudyti Bilą“ (angl.: „Kill Bill“) dalyje, kur jį vaidina žymus aktorius ir Hung Dzia Ciuan (kin.: Hong Jia Quan 洪家拳) stiliaus atstovas Gordonas Liu (kin.: 劉家輝 Liu Jia Hui). Fu Dzian aktyvistai viską neigia ir toliau desperatiškai kovoja už teisę vadintis „pietietiško Ušu sostine“. Šiandien Fu Dzian provincijoje jau yra pastatytas naujas Pietų Šaolino vienuolynas, tačiau tai paprasčiausias komercinis projektas niekaip nesusijęs su legendiniu Pietų Šaolinu. Ginčai toliau tęsiami be jokio istorinio pagrindo. Pietų Šaolino egzistavimą desperatiškai bando įrodyti Fu Dzian valdžia, tačiau jokių liudijimų, kad toks vienuolynas egzistavo iki šiol nėra. Šaolino vienuolynas Sung Šan kalnuose taip pat niekuomet nebuvo vadinamas „Šiaurės“ Šaolinu. Toks pavadinimas prigijo dėl to, jog iki Tan Hao atliktų tyrimų daugelis buvo įsitikinę, jog Pietų Šaolinas egzistavo. Vienuolynas pavadintas „Šiaurės Šaolino vienuolynu“ yra visiškai kita šventovė – tai nedidelis Sung Šano kalnų vienuolyno filialas kurio oficialus pavadinimas ir buvo „Šiaurės Šaolino vienuolynas“ (kin.: Bei Shao Lin Si 北少林寺) esantis 115 km šiauriau Tiandzino (kin.: Tian Jin 天津), Dzi vietovėje (kin.: Ji Xian 薊縣). Vienuolynas šiuo metu yra restauruojamas, tam reikalui Sung Šan kalnų Šaolino vienuolyno abatas Ši Jung Sin (kin.: Shi Yong Xin 释永信) skyrė 160 mln. juanių. 7 mitas.  Egzistuoja senovinis objektyvus UŠU dalinimas į „vidinius” ir „išorinius” stilius. „Vidiniams” priskiriami Tai Dzi Ciuan, Ba Gua Džang ir Sing I Ciuan (kin.: Xing Yi Quan 形意拳), „Išoriniams” (kin.: Wai Jia Quan 外家拳) visi likusieji. Pirmą kartą terminas „vidiniai“ (kin.: Nei Jia Quan 內家拳) – „vidinės šeimos kumštis“ – minimas 1699 m. įrašytoje „Epitafijoje ant Vang Dženg Nano antkapio“ (kin.: Wang Zheng Nan Mu Zhi Ming 王征南墓誌銘). Tačiau ten kalbama ne apie Tai Dzi Ciuan, Sing I Ciaun ar Ba Gua Džang (beje Ba Gua Džang tuomet dar išvis nebuvo), o apie konkretų kovos meno stilių, būtent tokiu pavadinimu „Nei Dzia Ciuan“, deja, šiuo metu jau išnykusį. Pirmą kartą šie trys žymūs stiliai buvo apibendrinti šiuo terminu XIX-XX a. sandūroje, kuomet Sing i Ciaun meistras Sun Lu Tang (kin.: Sun Lu tang 孫祿堂, 1860-1933) ir keltas kitų Pekino kovos menų meistrų susibičiuliavę atidarė kovos menų mokyklą, kurioje ir buvo dėstomi visi šie trys Ušu stiliai. Ši mokykla taip ir buvo pavadinta „Vidinės šeimos stilių salė“. Pradžioje ten buvo susirinkę keturi meistrai, norėję suvienyti savo kovos technikas, tačiau vėliau Tung Bei Quan (kin.: Tong Bei Quan 通背拳) meistras Džang Dži Dziang (kin.: Zhang Zhi Jiang 张之江, 1882—1966) susipyko sus Sun Lu Tang ir paliko šią draugiją. Beje būtent Song Lu Tang darbai įvėlė dar daugiau painiavos, pastarasis savo ankstyvuosiuose darbuose teigė, kad visų šių trijų stilių esmė ta pati, tuo tarpu daugelis pasiremdami šuo teiginiu tikina, kad meistras tuo norėjo pasakyti, jog šie stiliai priklauso vadinamiems „vidiniams“. Tuo tarpu Sun Lu Tang pastebėjęs, kad buvo neteisingai suprastas, dar 1929 m. parašytame visoje Kinijoje nuskambėjusiame straipsnyje nemažą dalį skyrė tokio skirstymo klaidingumui išaiškinti. Kitoje dalyje meistras pasakojo apie savo pokalbį su žymiu Ušu meistru Sung Ši Žung (Song Shi Rong 宋世荣, 1849 – 1927), kuris taip pat teigė, kad „vidiniai“ ir „išoriniai“ būna ne stiliai, o meistriškumo įgyjimo metodai ir kad beveik visuose stiliuose yra ir „vidinė“, ir „išorinė“ praktikos pusė. Tačiau nepaisant to toks dalinimas gretai prigijo. Kinų kultūroje „vidiniai“ dalykai visuomet buvo laikomi viršesni nei „išoriniai“, todėl kiniškuoju požiūriu „vidiniai“ stiliai iš pat pradžių yra geresni nei išoriniai. Tačiau ar koks nors stilius galėtų pats pripažinti, kad jis yra prastesnis nei kiti? Atkreipkime dėmesį, kad dalinimas į „vidinius“ ir „išorinius“ kovos stilius gimė būtent tarp praktikuojančiųjų vadinamuosius „vidinius“ stilius. Daugelis kinų kovos meno istorikų atkreipė dėmesį į šią problemą, tokį dalinimą vadindami paprasčiausiu „reklaminiu šūkiu“. Visa tai gyvuoja tik dėl skambių frazių ir nenoro gilintis į UŠU istoriją. 8 mitas.   Ušu vyrauja žvėrių stiliai Šį mitą galima paneigti vos trumpai užmetus akį į bet kurį daugmaž solidesnį Ušu žinyną (pvz. Ma Sien Da (kin.: Ma Xian Da 馬賢達) redaguotą žymųjį „Didyjį Kinijos Ušu žodyną“, kuriame aiškiai matyti, jog vadinamųjų „mėgdžiojančių“ stilių (kin.: Xian Xin Quan 象形拳) yra visiška mažuma). „Žvėrinių“ stilių mitą suformavo Honkongo filmai. Kovos meno praktikos tikslas visuomet buvo laimėti kovą, o ne kažką mėgdžioti. Todėl judesiai juose buvo atrenkami atsižviegiant į jų efektyvumą, o ne išorinę išvaizdą. Be abejo atskiri veiksmai buvo apibūdinami, kaip panašūs į vieno ar kito gyvūno judesius, tačiau tai buvo daroma lengvesnio perteikimo vardan, ir nesudarė jokio svaraus vaidmens. Taip, pavyzdžiui, Maldininko stiliaus įkūrėjas akcentavo nepaliaujamą ataką ir gynybą vienu metu, abiem rankom ir sulygino priešininko rankų smūgių atrėmimą su tuo kaip stipriai maldininkas sugriebia kažką savo letenėlėmis. Tačiau tai, kad maldininkas tuo pat metu juda itin lėtai, o tai visiškai netinka kovos taktikai, šio stiliaus kūrėjo visiškai nejaudino: jis nedvejodamas įtraukia į stilių greitus žingsnius ir palygino juos su ne su maldininku, o su tuo kaip greitai šokinėja visiškai kitas gyvūnas – beždžionė. Sing I Ciuan stiliuje kai kurie baziniai veiksmai yra lyginami su tam tikrais gyvūnais – meška, gyvate, krokodilu ir pan., tačiau sulyginimas skirtas tik tam tikram judesiui arba judesių tipui. Fu Dzian provincijoje paplitusiame Tigro stiliuje (kin.: Hu Quan 虎拳) kaip pagrindas paimta aršaus puolimo idėja, o ne bėgiojimas ant keturių kojų ar priešininko kandžiojimas. Kai kuriuose UŠU stiliuose kurių kovinių veiksmų kompleksuose buvo „užšifruota“ kovos technika gulint ant žemės, ir kuriuose buvo daug griuvimo ir akrobatikos judesių buvo lyginami su girtuoklio judesiais. Pavyzdžiui, vienuolis Dziue Juan bandydamas suklasifikuoti Šaolino UŠU padalino kovos stilius į penkias atskiras grupes, pažymėdamas kiekvieną jų tam tikro gyvūno vardu, tvirtindamas, kad kažkuo šie veiksmai panašūs į kiekvieno iš gyvūnų būdą. XX a. apie kovos menus pasakojo tie, kurie patys jų nepraktikavo, būtent dėl to jų suvokimas nuo esmės buvo perkeltas prie išorinių dalykų, kuriems buvo suteiktas čia svarbiausias vaidmuo. Kai Honkongo kino režisieriai sužinojo, kad Šaolino UŠU kažkada buvo dalinamas į penkias kryptis, – pradėjo dygti begalė filmų apie „penkis Šaolino gyvūnų stilius“. Kai pastarieji pabodo, Honkongo režisieriai sukūrė „girtuoklio stilių“, „bronzinių karių stilių“ ir pan. Tuo pat metu KLR buvo laikomasi panašaus kurso, tik čia pagrindine naujų gyvūnų stilių idėja tapo sportinių varžybų reginiu. Iš Erelio nagų (kin.: Ying Zhao 鷹爪)stiliaus buvo „išoperuoti“ koviniai veiksmai, o vietoje jų stilius buvo gausiai apdovanotas akrobatika ir ore besisukančių judesių imitacija. Maldininko smūgių „gūsis“ buvo pakeistas korpuso supimu žemai prisėdus, imituojant ant šakelės sėdinčio maldininko sūpavimąsi. Vėliau, kai prireikė dar kažkuo nustebinti žiūrovus – buvo prisimintas klasikinis kinų romanas „Kelionė į vakarus“ (kin.: Xi You Ji 西遊記) ir vienas pagrindinių jo personažų – maištingasis beždžionių karalius Sun U Kung (kin.: Sun Wu Kong 孫悟空), šlavęs demonus savo stebuklinga lazda, ir staiga atsirado beždžionės stiliaus lazdos judesių kompleksas. Be abejo, buvo pradėta ieškoti praeityje šių naujadarų pateisinimo, taip, pavyzdžiui, buvo bandoma žymiam kinų poetui Li Bai (kin.: Li Bai 李白, 701–762), garsėjusiam meile vynui, priskirti „Girto kardo“ meno sukūrimą. Pateisinimo buvo pradėta ieškoti ir istoriniuose dokumentuose, tačiau ir šiandien stengiamasi nutylėti, kad su tradiciniais kažkada egzistavusiais ir iš dalies tebeegzistuojančiais kinų kovos menais šie naujadarai neturi visiškai nieko bendro. 9 mitas. Tai Dzi Ciuan ir Ba Gua Džang yra daosistų stiliai Mitas apie tai, kad Tai Dzi Ciuan (kin.: Tai Ji Quan 太極拳) yra daosistų kovos stilius, gimė iš legendos apie vienuolį Džang San Feng (kin.: Zhang San Feng 張三丰). Šiuo metu yra dvi stambios skirtingos šio stiliaus atsiradimo versijos. Oficiali teigia, kad Tai Dzi Ciuan – tai Čen (kin.: Chen 陳) šeimos kovos stilius iš Čen Dzia Gou (kin.: Chen Jia Gou 陳家溝) kaimo Henano provincijos, o sukūrė stilių Čen Bu (kin.: Chen Bu 陳卜, 1368 – ?), kurio dėka XIV a. ši šeima ir persikėlė į Čen Dzia Gou (iki tol Čen šeima gyveno Šan Si (kin.: Shan Xi 山西) provincijoje), arba Čen Vang Ting (kin.: Chen Wang Ting 陳王廷, 1580-1660), gyvenęs XVII a. Bet kokiu atveju Čen versijoje jokio daosizmo nė kvapo nėra, Čen šeimos nariai buvo patys įprasčiausi žmonės. Konkuruojanti versija Tai Dzi Ciuan dažniausiai kildina iš Džang San Feng gyvenusio U Dang Šan (kin.:Wu Dang Shan 武当山) kalnuose arba VI a. gyvenusio žmogaus vardu Han Gun Jue (kin.: Han Gun Yue). Šios versijos tyrinėjimus 1930 –aisiais pradėjo Tai Dzi Ciuan meistras U Tu Nan (Wu Tu Nan 吴图南, 1884 – 1989), o jo mokiniai šiuos tyrimus tebetęsia. Jie yra nustatę, kad kovos stilius kurį galėjo sukurti Han Gun Jue buvo prarastas labai senai. Sieti jį su iki mūsų dienų išgybenusiu tradiciniu Tai Dzi Ciuan klaidinga. Žmonės vardu Džang San Feng istoriniuose dokumentuose yra du, jų vardai rašomi skirtingais hieroglifais, jie gyveno skirtingu metu, o istoriniuose dokumentuose nėra jokių užuominų, apie šių daosistų atsiskyrėlių ryšį su kovos menais. Džang San Feng kuris gyveno XII – XIII a. laikomas stiliaus, kurį galima sąlyginai pavadinti „Pietų Tai Dzi Ciuan“ atstovu, šį stilių praktikavo tokie kronikose minimi žmonės kaip Vang Džen Nan ir Džang Sun Si (kin.: Zhang Song Xi 張松溪) šis stilius taip pat neišgyeno iki mūsų dienų ir apie jį nieko tiksliai nežinoma. Pati populiariausia Tai Dzi Ciuan atsiradimo versija, kurią sąlyginai galima pavadinti „Šiaurine“ ir atsekama iki Džang San Feng, kuris gyveno Juan ir Ming (kin.: Ming Chao 明朝) dinastijų sandūroje. Jis sukūrė vadinamąjį „Trylikos veiksmų Tai Dzi Ciuan“ remdamasis neokonfucianizmo mokymo ir daosistinių idėjomis. Tokiu būdu net šioje versijoje Tai Dzi Ciuan pagrindas nėra visiškai daosistiškas, taip pat ir kiti stiliaus pasekėjai nebuvo daosistai. Todėl pagrindo Tai Dzi Ciuan laikyti „daosistišku stiliumi“ nėra. Kita populiari versija, pasakojanti tai, kad Ba Gua Džang yra daosistiškas stilius, kilo iš legendos, pasakojančios, kad pirmasis Ba Gua Džang mokytojas Dung Hai Čuan (kin.: Dong Hai Chuan 董海川, 1797 (arba 1813) – 1882) kažko mokėsi pas kažkokį daosistą, gyvenusį Dziu Hua Šan kalnuose (kin.: Jiu Hua Shan 九華山), An Hui (kin.: An Hui 安徽) provincijoje. Kitas pagrindas teigti, jog Ba Gua Džang yra daosistiškas stilius yra tai, kad žmonės įprastai mano, kad sąvoką „aštuonios trigramos“ Ba Gua įprastai siejama su „Permainų knyga“ (kin.: Yi Jing 易經), kuri klaidingai laikoma daosistų veikalu. Šioje loginėje grandinėje nei vienas narelis neatlaiko kritikos. Visų pirma I Dzing nėra daosistinė knyga. Kinų tradicija trigramų atsiradimą sieja su pirmuoju imperatoriumi Fu Si (kin.: Fu Xi 伏羲). Visavertė filosofinė trigramų koncepcija buvo suformuota Konfucijui (kin.: Kong Fu Zi 孔夫子) priskiriamoje Yi Dzin komentarų dalyje – „Trigramų išaiškinimo komentarai”. „Permainų knyga“ priskiriama pirmai klasikinių konfucinanizmo knygų eilei ir įeina į klasikinę „Penkiaknygę” ir “Tryliką kanonų”. Antra – sąvoka „aštuonios trigramos“ Ba Gua Džang stiliaus pavadinime ar Ušu komplekso pavadinime visiškai nebūtinai kilo dėl paralelių su „Permainų knyga“. Aštuonių trigramų simbolika Kinijoje buvo labai plačiai paplitusi, įprastai trigramos buvo piešiamos išdėstant jas ratu, todėl sąvoka „aštuonios trigramos“ galėjo reikšti ir „visas pasaulio puses“ arba „judėjimą ratu“. Taip, pavyzdžiui, žymiame UŠU stiliuje Hung Dzia Ciuan yra kovinių veiksmų kompleksas Ba Gua Gun (kin.: Ba Guan Gun 八卦棍) („Aštuonių trigramų lazda“), kuris taip buvo pavadintas dėl to, kad veiksmai atliekamai į visas aštuonias pasaulio puses (kinai tradiciškai skirsto į aštuonias, o ne keturias pasaulio puses). Viena iš Ba Gua Džang sukūrimo versijų tvirtina, kad Dung Hai Čiuan savo kovos stilių pavadino taip todėl, kad norėjo pabrėžti jame sukamųjų judesių prioritetą. Trečia – visiškai nėra žinoma, ko, kur ir pas ką mokėsi Dung Hai Čiaun. Žinoma, kad, pagal geriausias tos epochos tradicijas, jis kiaurai ir išilgai išvaikščiojo daugelį provincijų, aplankė  nuo pasaulio „besislepiančius“ meistrus, norėdamas perimti iš jų viską, kas geriausia. Jis perėmė daosistiškus saviugdos metodus, tačiau jis taip pat sėkmingai perėmė ir budistines metodikas, ir nepriklausančius jokiai religinei – filosofinei krypčiai saviugdos metodus iš įvairiausių žmonių, mokėsi įvairiausių kovos būdų. Be to, iš jo mokėsi įvairiausi žmonės, tarp jų ir mandžiūrų ir mongolų karininkai, kurie tikrai nebuvo daosistai. Žinoma, kad (vėlgi geriausiomis tos epochos tradicijomis) kiekvieną savo mokinį Dung Hai Čiuan nemokė jokių tam tikrų kovos stilių, jis mokydavo žmones kovoti ir išgyventi mūšyje, atsižvelgdamas į kiekvieno mokinio individualias savybes. Todėl teigti, kad Ba Gua Džang yra „daosistų kovos menas“ taip pat nėra jokio pagrindo. 10 mitas.  Džekis Čanas tobulai įvaldęs visus Ušu stilius Džekis Čanas (kin.: Cheng Long 成龍) mokėsi teatro mokykloje, kur buvo mokomas sceninės kovos. Kovos menų jis nesimokė išvis. Tiems, kurie tuo nelinkę tikėti galima pasiūlyti paskaityti šio aktoriaus autobiografinę knygą „I am Jackie Chan“ („Aš Džekis Čanas“). Viskas ką jis demonstruoja filmuose yra ne daugiau nei teatras ir akrobatika. Maža to, kai kuriuos UŠU stilius savo filmams jis sukūrė pats (beje, jo paties liudijimu, vos per keletą vakarų). 11 mitas. Briusas Li didžiausias visų laikų ir tautų kovos menų meistras Panagrinėję tikrą Briuso Li (kin.: Li Xiao Long 李小龍) biografiją pamatytume, kad viskas toli gražu ne taip. Pamatytume, kad dažnai minimų „daugybė vaikystės gatvės kovų“  iš tikrųjų yra paprastos berniukiškos muštynės. Dviejų dvidešimtmečių berniūkščių muštynės JAV buvo pavadintos „kova su kinų diasporos nenorėjusios, kad Briusas Li mokytų kinų kovos menų kitataučius. Nors pats Huang Dze Min (kin.: Huang Ze Min 黃澤民) – Briuso Li priešininkas toje kovoje – iki šiol gyvuoja ir, jo teigimu, niekas jo jokiu atstovu nerinko, paprasčiausiai Briusas Li viešo pasisakymo metu pareiškė, kad „yra toks geras kovotojas, kad nukautų Amerikoje bet kurį priešininką, o kas netiki – tegu pabando tai paneigti“, ir Huang Dze Min pasišovė pabandyti. Nugalėtoju šioje kovoje Briusą Li skelbia tik jo žmona Linda, visų kitų dalyvių nuomone, kova baigėsi lygiosiomis, o jos eigą savo knygoje Linda Li gerokai iškreipė, siekdama pavaizduoti savo vyrą sau naudingu būdu. Neatlaiko patikrinimo ir teiginys, kad Briusas Li buvo tobulai įvaldęs Jung Čun stilių (kin.: Yong Chun Quan 詠春拳). Pasak kartu praktikavusiųjų „Briusas be abejo buvo ne paskutinis, tačiau ir į artimiausių mokinių tarpą nebuvo įtrauktas, o pas garsųjį mokytoją Je Ven (kin.: Ye Wen 葉問) jį atvedęs Huang Čun Lien (kin.: Huang Chun Lian) nuolat nugalėdavo Briusą draugiškuose sparinguose, ne tik mokymosi, bet ir vėlesnių jo vizitų į Honkongą metu. Beje, kalbos apie tai, kad jis mokėsi daug kitų kovos menų stilių (tikrai žinoma, kad Briusas nuėjo į keletą Maldininko stiliaus pamokų pas vieną Honkongo meistrą, tačiau išlikusi video medžiaga šio stiliaus meistrus verčia tik ironiškai nusišypsoti) švelniai tariant gerokai perdėtos. Tiesa yra ta, kad Briusas Li iš tikrųjų turėjo gamtos dovaną, tačiau jis toli gražu ne vienas toks pasaulyje ir net ne vienas toks Kinijoje. Paprasčiausiai 1960- ųjų pabaigoje Kinijai verkiant reikėjo nacionalinio didvyrio, ir juo tapo Briusas Li, sėkmingai sukurtas ir išreklamuotas spaudos ir kino. Be to, Briusas Li tapo pirmuoju, kuris tokiu mastu išpopuliarino kinų kovos menus JAV ir palaipsniui buvo suformuotas toks jo įvaizdis. Nedalyvavo jis ir jokiose kovinėse varžybose, išskyrus parodomąsias.Tai Dzi Ciuan – tarp tikrovės ir mitoTai Dzi Ciuan (kin.: Tai Ji Quan 太極拳) – vienas UŠU (kin.: Wu Shu 武術) stilių, ko gero, labiausiai atspindintis visą kinų kovos bei sveikatingumo sistemų efektyvumą, sudėtingumą bei filosofiją. Šiandien Tai Dzi Ciuan (dažnai sutrumpintai vadinama tiesiog Tai Dzi) teikiamus privalumus vertina milijonai žmonių visame pasaulyje. Vyksta nuodugnūs šios sistemos moksliniai tyrinėjimai, ir palaipsniui senovinė sistema, kaip ir dauguma UŠU stilių, nusipurto  prasimanymų bei neprofesionalių interpretavimų dulkes. Kas gi pagaliau yra Tai Dzi Ciuan? Tai lengviau pajusti, nei nupasakoti žodžiais, nes kinų kovos bei sveikatingumo sistemos analogų europietiškoje kultūroje nėra. Mitą pagimdžiusi realybė Terminas Tai Dzi (kin.: Tai Ji 太極) – „Didžioji viršūnė” pirmą kartą paminėtas trečiajame klasikinės „Permainų knygos” (kin.: Yi Jing 易經, apie IX a. pr. Kr.) priede, kaip kito kinų filosofijos termino Dao (kin.: Dao 道) – „Kelias” sinonimas. Vėliau „Permainų knyga“ itin paplito kinų daosistų tarpe. II – IV a. nemirtingumo piliulės beieškantys kinų daosistų vienuoliai tikėjo, kad jį galima pasiekti dviem būdais: tiesiog pasigaminus „nemirtingumo piliulę” iš įvairių ingredientų arba praktikuojant specialią vidinės energijos Ci (kin.: Qi 氣) kontrolę, valdant jo cirkuliavimą savo kūne. Tai buvo prielaida Tai Dzi Ciuan idėjos užgimimui, todėl dažnai šio stiliaus sukūrimas priskiriamas mitiniams herojams. Vienas tokių herojų – nemirtingumo pasiekęs mistinis daosistų šventikas Džan San Feng (kin.: 张三丰 Zhang San Feng, spėjama, kad galėjo gyventi Sung, Juan arba Ming dinastijos valdymo metu), ne va kažkada gyvenęs viename daosistų vienuolynų Vu Dang Šan (kin.: 武當山 Wu Dang Shan) kalnuose, Hu Bei (kin.: Hu Bei 湖北) provincijoje. Ir šiandien Vu Dang Šan kalnuose yra paplitusi viena iš Tai Dzi Ciuan versijų, kuri taip ir vadinama: Vu Dang Tai Dzi Ciuan. Tačiau, nepaisant spalvingų legendinių personažų bei begalės gražių istorijų apie paslaptingus daosistų šventikus ar net Šaolino vienuolyno (kin.: Shao Lin Si 少林寺) vienuolius (vėlyviausi tyrinėjimai leidžia daryti pagrįstą prielaidą, kad Tai Dzi Ciuan pirmtakai buvo Šaolino kovos stiliai „Imperatoriaus Tai Dzu ilgasis kumštis“ (kin.: Tai Zu Chang Quan 太祖長拳), „Sprogstantys kumščiai“ (kin.: Pao Ciuan 炮拳) ir pats archaiškiausias – „13 arhatų pozicijų“ (kin.: Luo Han Shi San Shi 少林羅漢十三式), istoriniai šaltiniai nurodo realų žmogų, kuriam priskiriama atskiro stiliaus, kuris ilgainiui buvo pradėtas vadinti Tai Dzi Ciuan autorystė. Šio UŠU stiliaus kūrėju laikomas Čen Vang Ting (kin.: Chen Wang Ting 陳王廷.) – karys, tarnavęs Kinijos imperatoriškoje kariuomenėje ir po mandžiūrų atėjimo į valdžią (1644 m.) pasitraukęs iš tarnybos. Būdamas neeiliniu UŠU ekspertu, Čen Vang Ting nusprendė susisteminti kariuomenėje įgytas žinias. Jo sukurta naujoji kovos sistema sujungė vadinamųjų „išorinių” (akcentuojančių fizinę jėgą) bei „vidinių” (besiremiančių vidine energija) kovos sistemų patirtį bei pagrindė sistemą filosofiniais principais. Ilgą laiką Tai Dzi Ciuan buvo saugomas paslaptyje (apmokomi buvo tik Čen giminės atstovai), ir tik XIX a. pradžioje už Čen šeimos namų sienų ją išsinešė (vėliau tapęs vienu žymiausiu UŠU meistrų Kinijos istorijoje) žmogus-legenda Jang Lu Čan (kin.: Yang Lu Chan 楊露禪,1799-1872). Būtent šio žmogaus dėka ši kovos sistema buvo toliau tobulinama ir laikui bėgant ėmė plisti. Jang Lu Čan daug dėmesio skyrė ne tik kovos stiliaus efektingumui, bet ir sveikatingumo aspektui. Populiarėjant šiai kovos bei sveikatingumo sistemai, daugelis UŠU meistrų ją papildė. Atkeliavęs iki mūsų dienų Tai Dzi Ciuan suskilo į daugelį krypčių, tačiau pagrindinėmis laikomos penkios: Čen (kin.: Chen 陳), Jang (kin.: Jang 楊), du tuo pačiu pavadinimu – Vu (kin.: Wu 武 ir 吳, skamba vienodai, bet rašoma skirtingais hieroglifais) bei Sun (kin.: Sun 孫) stilius, pavadintus jų kūrėjų pavardėmis. Šiuolaikinis Tai Ji Quan Susikūrus KLR, Tai Dzi Ciuan populiarintojai susidūrė su daug sunkumų. Dauguma šio stiliaus UŠU mokyklų, sekdamos senąja tradicija, buvo uždaros. Meistrai per savo gyvenimą apmokydavo 3-4 mokinius. Be to, laikui bėgant ryškėjo vis daugiau vienos ar kitos mokyklos skirtumų, nebuvo bendrai priimtos mokymo metodikos. Atsirado būtinybė papasakoti apie senovės kovos bei sveikatingumo sistemą modernia kalba. Dėl to 50-aisiais praeito amžiaus metais senųjų Tai Dzi Ciuan stilių pagrindu buvo sukurta keletas dešimčių judesių kompleksų. Pastebėjus jų teikiamą naudą, šie kompleksai įtraukti kaip privalomas fizinis parengimas besimokantiems vidurinėse bei aukštosiose mokyklose. XX a. 8-ojo dešimtmečio pradžioje, tęsiant naujosios Tai Dzi Ciuan sistemos kūrimą, itin atsižvelgta į sistemos sveikatingumo aspektą. Naujieji kompleksai leido dar efektyviau realizuoti pagrindinius stiliaus principus – atsipalaidavimą, minkštumą bei harmoniją. Ne veltui visi medicininiai Tai Dzi Ciuan efektyvumo tyrimai buvo atliekami su praktikuojančiaisiais būtent šiuos kompleksus. Lėti judesiai, apvalios bei natūralios stovėsenos, kruopštus viso kūno veiksmų suderinimas – „judesių dialogas”– sudaro žodžiais neperteikiamą pilnatvės, vienybės bei laisvės pojūtį. Tai Dzi Ciuan praktika reikalauja gilaus susikaupimo; ne veltui vienas pagrindinių reikalavimų praktikuojantiems – minties, valios bei judesio harmonija. Racionalus dvasinės treniruotės būdas, suderintas su ypatingu kvėpavimu bei judesiais, žymiai pagerina organizmo būklę, pašalina protinį bei dvasinį nuovargį. Tyrimų metu kinų mokslininkai nustatė, kad kvėpavimo bei koncentracijos būdai, naudojami Tai Dzi Ciuan sveikatingumo sistemose, optimizuoja smegenų žievės darbą, tonizuoja daugelį organizmo funkcijų. Šiandien dauguma KLR gydymo įstaigų naudoja Tai Dzi Ciuan kaip efektyvią sveikatingumo, gydomosios terapijos bei ligonių reabilitacijos priemonę. Kinijos radijo stočių eteryje dažnai skamba muzika, suteikianti praktikuojantiems ritmą, televizija transliuoja mokomąsias laidas norintiems įvaldyti šį meną. Šiuolaikinis ir tradicinis Tai Dzi Ciuan glaudžiai susiję. Tai gyvas istorijos aidas, reikalaujantis pagarbaus ir nuodugnaus tyrinėjimo. Tik tokiu būdu iš mito Tai Dzi Ciuan virsta į legendinę, bet praktiškai naudingą realybę. Tai Dzi ar Tai Či? Mūsų kraštus Tai Dzi Ciuan dažniausiai pasiekia ne tiesiogiai iš rytų, o, deja, iš vakarų. Taip neišvengiama „sugedusio telefono” efekto, todėl dažnai tenka girdėti iškreiptą pavadinimą Tai Či. Tikrasis šio UŠU stiliaus pavadinimas Tai Dzi Ciuan arba tiesiog Tai Dzi. Žodelis „Ciuan” (kin.: Quan 拳) reiškia „kumštį“, tačiau šiandien yra vartojamas kaip žodis, reiškiantis stilių ar kryptį (pvz. Hou Ciuan (kin.: Hou Quan 猴拳 – Beždžionės stilius, Lung Ciuan (kin.: Long Quan 龍拳) – Drakono stilius ir t.t.). Dažnai vakarietiški sporto klubai kviečia praktikuoti UŠU ir Tai Dzi. Atrodytų, lyg Tai Dzi Ciuan yra kažkokia atskira sistema arba kitų stilių priedas. Tai neteisinga, nes Tai Dzi Ciuan yra vienas iš UŠU stilių, o ne atskira vien tik sveikatingumo sistema ar pan. Tradicinis Tai Dzi Ciuan (nepainioti su XX a. viduryje jo pagrindu sukurta šiuolaikine gimnastika pavadinta tuo pačiu pavadinimu) sėkmingai gali būti naudojamas ir kovos lauke. Kitaip sakant, praktikuojantis Tai Dzi Ciuan jau praktikuoja UŠU. Dažnai tenka pastebėti, kad vakarietiško stiliaus kinų kovos menų klubuose šalia kitų stilių kartu praktikuojamas ir Tai Dzi Ciuan. Tikrose tradicinėse UŠU mokyklose to niekuomet nepamatytume, nes, nežiūrint į daugmaž bendrus pradinius principus, kiekvienas UŠU stilius turi mažiau ar daugiau skirtingą judesio suvokimą, tradiciją, savitumą, logiką ir pan. Todėl, dar neįvaldžius vieno stiliaus, nesuvokus jo esmės (tai trunka daugelį metų) tuo pat metu į treniruotes įpinti visiškai prieštaringo mokymo detales tolygu laiko švaistymui. Toks adeptas neperpranta nė vieno iš jų. Anot kinų, improvizuoti ne tik galima, bet ir būtina, tačiau tai gali vykti tik iki galo suvokus vieną iš kelių – Dao (kin.: Dao 道). Kita dažnai pasitaikanti klaida, kaip ir daugelis jų, atkeliavo iš vakarų. Neretai manoma, kad vakaruose paplitusio Tai Dzi Ciuan pavadinimo – Tai Či Čiuan (angl.: Tai Chi Chuan, dažniausiai tiesiog Tai Chi) antrasis žodelis (Chi) yra tas pats kinų kalbos žodis „Qi” kuriuo vakarietiškajame iškreiptame tarime („Chi“) įvardijama vadinamoji „vidinė energija” – Ci ( kin.:  Qi 氣). Tai tiesiog neteisingos kiniškų žodžių transkripcijos, kurios dažnai tampa neteisingo suvokimo priežastimi. Tai Dzi Ciuan pavadinime, hieroglifo Ci nėra, kaip ir žodyje Ci Gung, Ci netarimas kaip „Či“. Nenoras suprasti gimdo agresiją Pirmieji bandymai supažindinti platesnį ratą Lietuvos žmonių su šia kinų kovos meno gydomąja puse sulaukė neįtikėtino mūsų šalies Katalikų bažnyčios atstovų pasipriešinimo, kurie paskubėjo pareikšti, kad tai nesuderinama su krikščioniška  pasaulėžiūra ir yra senosios „kiniškos religijos pradžiamokslis“, kurį ne va praktikuoja „Naujojo amžiaus” (angl.: New Age) judėjimų grupės ir pan. Tai Dzi Ciuan gali būti nesuderinama su krikščioniška pasaulėžiūra tiek pat, kiek nesuderinama, jau seniai laikoma įprastu reiškiniu, arbatos gėrimo ceremonija, kaligrafija, čanbudistinė (kin.: Chan 禅, jap.: Dzen) pasaulėžiūra, kiniškos dekoro detalės ar kinų virtuvė. Visi šie elementai tapo neatsiejama daugelio vakariečių gyvenimo dalimi, praplečiančia jų akiratį bei paįvairinanti kasdienybę, ir tuo pačiu netrukdanti jiems išlikti dorais krikščionimis. Tokios sveikatingumo sistemos analogo krikščioniškoje kultūroje nėra. Tai Dzi Ciuan – kruopščiai išdirbta sistema, sujungianti kūno veiksmus į vieną kryptingai kontroliuojamą visumą, ko jokia vadinamoji „gryna, įprasta fizinės sveikatos gerinimo metodika” suteikti negali. Tai Dzi Ciuan yra kinų kultūros vaisius, nieko bendro neturintis su indiškomis religinėmis bei higieninėmis praktikomis. Induistų bei Indijos budistų filosofija įtakojo kinų budizmą, kuris, savo ruožtu veikiamas daosizmo, tapo visiškai savitas. Daosistinė pasaulėžiūra formavosi atskirai. Tai Dzi Ciuan susikūrimą paskatino daosistų kvėpavimo praktika, gimusi beieškant „amžinybės piliulės” bei sveikesnio gyvenimo būdo. Vėlesnės daosistų praktikos – Dao In (kin.: Dao Yin 導引) nukeliavo savo keliu, o Tai Dzi Ciuan UŠU stilius sukurta liaudyje ir iš ten pateko į vienuolynus, o ne atvirkščiai. Nepamirškime, kad šios sistemos įkūrėjas, nepaisant dažnai priskiriamų įvairių legendinių bei mitologinių veikėjų, yra realus asmuo, su dvasininko keliu neturintis nieko bendro. Tai Dzi Ciuan tikslas – savigyna bei sveikatos stiprinimas. Gerbiamųjų Vilniaus arkivyskupijos kurijos atstovų pranešime minimas nušvitimas bei „nemirtingoji energija” (Ci) yra ne tik filosofinis, bet ir kinų tradicinės medicinos terminas. Tai Dzi Ciuan nepriskiriama prie Ci Gung, tai skirtingos sistemos. Vadinamosios Ci energijos stimuliavimo metodikos yra neatsiejama kinų medicinos dalis. Šiuolaikinėje Kinijoje tai nebesiejama su jokiomis dvasinėmis praktikomis. Kinijos gydymo įstaigose dirbančiųjų gydytojų darbas griežtai prižiūrimas KLR sveikatos ministerijos, todėl vietos daosistinėms mistinėms praktikoms nebeliko. Kinijos valdžia įvertino Tai Dzi Ciuan teikiamus sveikatingumo privalumus. Bet kokia abejotina praktika (pvz.: Fa Lun Gung (kin.: Fa Lun Gong 法輪功) Kinijoje draudžiama ir baudžiama. Ir pagaliau naivu būtų manyti, kad KLR mokslo ir gydymo įstaigose galėtų būti praktikuojama mistinė daosistų praktika ar tęsiamos „nemirtingumo piliulės” paieškos. Jau keletą metų KLR sporto komitetas bando UŠU paversti olimpiniu sportu. Tarp kitų siūlomų sportinių UŠU stilių akcentuojamas ir Tai Dzi Ciuan. Juk negalėtume įsivaizduoti nei vienos olimpinės sporto šakos, kurios tikslas būtų „dvasinis nušvitimas“. Tai Dzi Ciuan yra tradicinė kinų kovos meno bei sveikatingumo sistema. Ji jokiu būdu negali būti priskiriama (kaip tvirtina mūsų „dvasiniai tėvai“) vadinamajam „parareliginių praktikų konglameratui”. Vakarietiškosios adaptacijos dažniausiai nuklysta nuo pirminio Tai Dzi Ciuan tikslo, apipindamos sveikatingumo bei kovos meno sistemą diletantiškais prasimanymais bei praktikuojančiųjų fantazijomis, todėl ypatingai sveikintinas Vilniaus savivaldybės vadovų noras supažindinti visuomenę su šiuo kinų kultūros reiškiniu betarpiškai, taip apsaugojant praktikuojančiuosius nuo klaidingų interpretacijų, ko taip baiminasi Vilniaus arkivyskupijos kurija. Nesuprantama, kaip kinų sveikatingumo sistemos propagavimas gali žeisti „žmonių religinius jausmus”. Pirmieji prancūzų misionieriai, atvykę į tuometinę Kiniją, sužavėti puolė aprašinėti kinų sveikatingumo praktikas. Tai jiems netrukdė tęsti misionierišką veiklą ir net tuomet neatrodė šventvagiška. Prisiminkime mūsų misionierių Jėzuitų ordino vienuolį Tėvą Andrių Rudaminą-Dusetiškį, dar XVII amžiuje išvykusį misionieriškai veiklai į Tolimuosius Rytus skleisti „Dangiškojo Valdovo mokymo” (taip krikščionybė vadinama Kinijoje). Net kankinamas sunkios ligos jis uoliai studijavo kinų kalbą ir vėliau kartu su jėzuitų misionieriumi Julijum Aleni (it. Giulio Aleni), kinų vadinamu „Vakarų Konfucijumi”, dalyvavo subtilaus kinų kalbos bei filosofijos žinojimo, įtaigumo bei iškalbos reikalaujančiose diskusijose su to meto kinų šviesuoliais. Dėl noro suprasti kinų kultūrą ir dialogo ieškojimo mūsų tėvynainis buvo itin gerbiamas, ir kinai jį pagarbiai vadindavo Lu An De Zhi Pan Shi (liet. Lu An Te Ži Pan Ši). Todėl būtų ypač apmaudu, jei kultūrų dialogas būtų griaunamas dėl paprasčiausio neišmanymo ir taip trukdoma kilniam tikslui. Juk istorijoje žinome ne vieną atvejį, kai kultūrinis šokas ir nenoras suprasti užkirto kelią pozityviems pokyčiams. Čia labiausiai tiktų pacituoti žymaus XX a. prancūzų antropologo Klodo Levi-Stroso (pranc.: Cloude Levi – Strauss) žodžius: „…kultūrų skirtingumą žmonės, matyt, retai kada laikė tuo, kuo jis yra: natūraliu fenomenu, tiesioginių ar netiesioginių ryšių tarp visuomenių pasekme; jiems tai veikiau atrodė kažkas išsigimėliška ar skandalinga”. Mokslininko teigimu, „seniausias požiūris, kuris, be abejo, turi solidų psichologinį pagrindą, nes kiekvienas iš mūsų linkstame jį deklaruoti, kai patenkame į netikėtą situaciją – tai paprasčiausiai moralinių, estetinių kultūros formų, labiausiai nutolusių nuo tų, su kuriomis save tapatiname, atmetimas. „Laukinių papročiai”, „tai ne mūsiška”, „tai neturėtų būti leidžiama” ir t. t. yra grubi reakcija, išreiškianti tą patį šiurpulį, tą pasibjaurėjimą, susidūrus su kitokiu gyvenimo, tikėjimo ar mąstymo būdu.” Todėl istorijoje apstu tokių nutikimų, kaip antai Didžiosiose Antilų salose, praėjus keleriems metams po Amerikos atradimo, kuomet ispanai siųsdavo komisijas ištirti, ar vietiniai gyventojai turi sielą, o šie savo ruožtu skandino baltuosius belaisvius, norėdami išsiaiškinti, ar jų kūnai ilgainiui ima pūti. Tomas Lapinskas

Kategorijos

  • Kinija
  • Mokymai
  • Naujienos
  • Seminarai
  • Sportinis UŠU
  • Tradicinis UŠU
  • UŠU istorija
  • Uncategorized
  • Varžybos

Naujausi straipsniai

  • Invitation to Baltic Open Wushu/Kung fu Championship 2026
  • Invitation to Baltic Open Wushu/Kung fu Championship 2025

Apie LUF

Lietuvos Ušu federacija (LUF) atstovauja ir gina pripažintų Lietuvos Ušu sporto klubų interesus valstybinėse ir kitose LR ir užsienio šalių organizacijose, siekia sukurti palankias sąlygas Ušu entuziastams praktikuoti šią sporto šaką Lietuvoje.

Raktažodžiai

dao kovos menai kung fu lietuvos ušu federacija Pasaulinė Taiči diena sanda shaolin shaolin sword Taiči usu ušu federacija ušu lietuva vilniaus ušu taurė wushu wushu sanda
© 2014-2026 Lietuvos ušu federacija. Visos teises saugomos.