Archives

Rygoje vykusiame I- ąjame atvirame Latvijos ušu asociacijos čempionate šeši Lietuvos atstovai užėmė prizines vietas.Lietuvos tradicinio ušu asociacijos „Shaolin” nariai dalyvavo tradicinių ušu stilių bei ginklų taolu rungtyse. Po varžybų svečiai iš Rusijos surengė ušu – taolu ir ušu – sanda seminarus. Turėjome galimybę pasisemti patirties iš tokio lygio ušu meistrų. Mūsų komanda pasirinko sanda (kovinių ušu veiksmų pritaikymo) seminarą kurį vedė G. Muzrukovas, nes tai artimiau mūsų praktikuojamai ušu pakraipai.  

Šeštadienį Rygoje vykusiame I- ąjame atvirame Latvijos ušu asociacijos čempionate šeši Lietuvos atstovai užėmė prizines vietas.  Lietuvos tradicinio ušu asociacijos „Shaolin” nariai dalyvavo tradicinių ušu stilių bei ginklų taolu rungtyse. Vyrų taolu grupėse aukso apdovanojimais buvo apdovanoti Arūnas Baliukonis ir Tomas Vosylius, sidabro medalis atiteko Egidijui Kanaporiui, bronza – Karoliui Lapėniui. Moterų taolu grupėje bronzos medalį iškovojo Dovilė Graželiūnaitė. Tradicinių trumpųjų ginklų rungtyje suaugusiųjų vyrų tarpe pirmą vietą užėmė Karolis Lapėnis, suaugusiųjų moterų tarpe, ilgųjų ginklų rungtyje, bronzą iškovojo Vaiva Žostautė. Per pastaruosius porą metų, tai jau trečios iš eilės Latvijoje surengtos varžybos kuriose Lietuvos tradicinio ušu asociacijos „Shaolin” atstovai užima prizines vietas. Pasak lietuvių komandos trenerio Tomo Lapinsko, šios varžybos buvo iškirtinės ne vien profesionaliu organizaciniu požiūriu bet ir teisėjais. „Varžyboms teisėjavo žymūs ušu pasaulio žmonės – Rusijos ušu federacijos prezidentas Glebas Muzrukovas bei vyriausia Rusijos ušu rinktinės trenerė Tatjana Kuprijanova. Tai pirmos tokio lygio varžybos kuriose teko sudalyvauti mūsų šalies atstovams“, – sako treneris. Po varžybų svečiai iš Rusijos surengė ušu – taolu ir ušu – sanda seminarus. „Pasisekė, kad turėjome galimybę pasisemti patirties iš tokio lygio ušu meistrų. Mūsų komanda pasirinko sanda (kovinių ušu veiksmų pritaikymo) seminarą kurį vedė G. Muzrukovas, nes tai artimiau mūsų praktikuojamai ušu […]

Lietuvos atstovai tradicinėse atvirose Rygos ušu taurės varžybose iškovojo šešias pirmąsias vietas Rygoje vykusiose kasmetinėse atvirose Latvijos ušu taurės varžybose lietuviai užėmė net šešias prizines vietas. Lietuvos tradicinio ušu asociacijos „Shaolin“ atstovai jėgas išmėgino tradicinių ušu stilių kategorijoje. Tarptautinėse varžybose iš viso dalyvavo 70 sportininkų iš Latvijos, Lietuvos ir Rusijos. Į renginį atvyko ir dalyvius pasveikino Rygos meras bei Kinijos ambasados Latvijoje atstovai. Moterų grupėje aukso medalį iškovojo Raminta Vėžytė, vyrų grupėje aukso medaliais buvo apdovanoti Arūnas Baliukonis ir Karolis Lapėnis, bronza apdovanoti taip pat Lietuvos atstovai – Dominykas Baliukonis ir Tomas Vosylius. Tradicinių ginklų rungtyje antrąją vietą užėmė Karolis Lapėnis. Šiais metais, tai jau antros varžybos kuriose Lietuvos tradicinio ušu asociacijos „Shaolin“ atstovai užima prizines vietas. Pasak lietuvių komandos trenerio Tomo Lapinsko, akivaizdu, kad mūsų šalies atstovai meistriškumu nenusileidžia kaimyninių šalių sportininkams. „Tiek tradicinis, tiek sportinis ušu Lietuvoje žengia pirmuosius žingsnius. Kol kas Lietuvos tradicinio ušu asociacija „Shaolin“ vienintelė gina mūsų šalies garbę tarptautinėse ušu varžybose, tačiau rezultatai tikrai džiugina. Sunku pasakyti, kodėl Lietuvoje ši sporto šaka nesulaukia tiek dėmesio kaip kaimyninėse šalyse, tačiau lietuvių pasiekimai leidžia tikėtis permainų. Todėl jau kitų metų rudenį  planuojame surengti tokias varžybas ir mūsų šalyje”, – sako T. Lapinskas. 2012-12-19 www.sportas.info

Rygoje vykusiose III-iose kasmetinėse atvirosiose Latvijos sostinės ušu taurės varžybose šeši lietuviai pateko tarp turnyro prizininkų. Lietuvos tradicinio ušu asociacijos „Shaolin” atstovai jėgas išmėgino tradicinių ušu stilių kategorijoje. Moterų grupėje aukso medalį iškovojo Raminta Vėžytė, vyrų grupėje aukso apdovanojimais buvo apdovanoti Arūnas Baliukonis ir Karolis Lapėnis, o bronza tenkinosi Dominykas Baliukonis ir Tomas Vosylius. Tradicinių ginklų rungtyje antrąją vietą užėmė bei sidabrą pelnė K. Lapėnis. Šiais metais, tai jau antros varžybos kuriose Lietuvos tradicinio ušu asociacijos „Shaolin” atstovai užima prizines vietas. Pasak lietuvių komandos trenerio Tomo Lapinsko, akivaizdu, kad mūsų šalies atstovai meistriškumu nenusileidžia kaimyninių šalių sportininkams. “Tiek tradicinis, tiek sportinis ušu Lietuvoje žengia pirmuosius žingsnius. Kol kas Lietuvos tradicinio ušu asociacija „Shaolin” vienintelė gina mūsų šalies garbę tarptautinėse ušu varžybose, tačiau rezultatai tikrai džiugina. Sunku pasakyti, kodėl Lietuvoje ši sporto šaka nesulaukia tiek dėmesio kaip kaimyninėse šalyse, tačiau lietuvių pasiekimai leidžia tikėtis permainų. Todėl jau kitų metų rudenį planuojame surengti tokias varžybas ir mūsų šalyje”, – optimizmo neprarado T. Lapinskas. Tarptautinėse varžybose Rygoje dalyvavo 70 sportininkų iš Latvijos, Lietuvos ir Rusijos. Į renginį atvyko ir dalyvius pasveikino Rygos meras bei Kinijos ambasados Latvijoje atstovai. 2012-12-19 http://sportas.delfi.lt

Lietuvos tradicinio UŠU asociacijoje „Shaolin“ lankesi UŠU (Chen Taijiquan, Baguazhang ir Tongbeiquan) meistras iš Kinijos, UŠU filosofijos tyrinėtojas, Liaoningo universiteto filosofijos katedros dėstytojas doc. Guo Siaofeng‘as (kin. 郭晓峰 Guo Xiaofeng) ir Vilniaus Universiteto Konfucijaus instituto direktore p. Vang Lijing (Wang Liying). Vizito metu meistras Guo Siaofeng‘as asociacijos narius supažindino su  Liaoningo provincijos (Šiaurės rytų Kinija) Tongbeiquan kovinės technikos pagrindus, pademonstravo Baguazhang ir Chen Taijiquan kardo valdymo ypatumus bei „Fajing“ pritaikymą Chen Taijiquan, Tongbeiquan ir Shaolinquan stiliuose.  

Vos prieš pusantrų metų pradėjęs gilintis į Šaolino kovos menus Laurynas Kublickas kartu su kitais Lietuvos tradicinio ušu asociacijos deleguotais bendraminčiais jau spėjo pelnyti tarptautinį įvertinimą. Kovo pradžioje Rygoje vykusiame VI-ajame atvirame ušu čempionate, kuriame dalyvavo iš viso 80 kinų kovos menų gerbėjų iš Rytų Europos, lietuviai nuskynė penkias prizines vietas, L. Kublickas tapo pirmosios vietos laimėtoju suaugusiųjų vyrų grupėje. „Malonu matyti savo ėjimą į priekį. Kad galėtum tobulėti ušu, turi tai nuolat praktikuoti ir fiziškai, ir protiškai, turi tuo gyventi“, – pažymi kovos menus neatsiejama savo kasdienybės dalimi pavertęs L. Kublickas. Dizaino studijai ir mobiliąsias programėles kuriančiai įmonei vadovaujantis jaunuolis teigia pajautęs permainas ir darbuose, ir asmeniniame gyvenime, kai paniro į ušu. Tačiau dar ieškodamas sau tinkamo užsiėmimo, jis pastebėjo, jog nepaisant to, kad lietuviai mėgsta kovinius sportus ir ypač puikių rezultatų pasiekia karatė, apie kinų kovos menus žino nedaug, o Azijoje nė nebuvę kungfu meistrais prisistatantys mėgėjai neskiria nei sąvokų, nei sportinio ir tradicinio ušu. Bilietą į Kiniją jau įsigijęs Laurynas per kelionę tikisi ne tik pasisemti žinių, bet ir išlaikyti blaivų požiūrį į mums tolimą ir dažnai paslaptinga atrodančią kultūrą. – Kokiais sportais ar praktikomis užsiiminėjote iki kol nesusipažinote su ušu? – Gimiau, augau mažame mieste – […]

Iš kovo 3 d. Rygoje vykusio VI-ojo atviro Latvijos ušu čempionato lietuviai parsivežė net penkias pirmąsias vietas. Jie jėgas išmėgino tradicinių ušu stilių kategorijoje. Tarptautinėse varžybose dalyvavo iš viso 80 ušu mėgėjų iš Latvijos, Lietuvos, Estijos, Vokietijos ir Rusijos. Suaugusių moterų grupėje Lietuvos atstovės pasidalino dvi pirmas vietas. Aukso medalį iškovojo Raminta Vėžytė, sidabro – Vaiva Žostautė. Suaugusių vyrų grupėje taip pat pirmas dvi vietas iškovojo mūsų šalies atstovai. Pirmos vietaos laimėtojas – Laurynas Kublickas, antros – Egidijus Kanaporius. Toje pačioje grupėje Daumantas Besakirskas užėmė ketvirtą vietą. Suaugusių vyrų tradicinių ginklų kategorijoje absoliučiu laimėtoju tapo Arūnas Baliukonis.  Jaunuolių grupėje Dominykas Baliukonis užėmė penktą vietą. Pasak čempionato organizatoriaus – Latvijos ušu tungbei asociacijos vadovo Vitalijaus Viseckio, sprendžiant iš Lietuvos komandos pasirodymo, sportininkų laukia pripažinimas ir kitose varžybose. Žiūrovai ir teisėjai stebėjosi, kad vos prieš metus įkurtos Lietuvos tradicinio ušu asociacijos deleguota komanda, kuriai šis čempionatas buvo pirmasis, pasirodė taip puikiai ir nušluostė nosis  labiau patyrusiems varžovams iš kaimyninių šalių. Ušu (kin. „wushu“) – bendrinis terminas, skirtas apibūdinti visiems kinų kovos menams. Šiuolaikinis (sportinis) ušu visiškai skiriasi nuo senojo – tradicinio, todėl varžybų metu šių dviejų pakraipų atstovai varžosi skirtingose kategorijose. 2012-03-05 http://sportas.delfi.lt/  

„Atradęs Taiči, atradau ne tik sveikatą, bet ir savo pašaukimą. Nieko nėra geriau už darbu virtusį pomėgį. Tai, ką darau, tai, kad galiu padėti kitiems žmonėms atgauti sveikatą, kūno ir dvasios harmoniją, dabar mano gyvenimui suteikia  prasmę“, – atvirauja Taiči meistras Egidijus Rožėnas. Sakoma, laimingas žmogus, kuris atranda savo pašaukimą… Savo pašaukimą jaučiau seniai, bet iki jo nuėjau ne iš karto. Norėjau būti fizinio lavinimo mokytoju, bet aplinkinių nuomone, tai – neperspektyvus darbas. Paklausiau jų ir savo „antros svajonės“ – įstojau į Kauno medicinos akademiją. Bet labai greitai supratau, kad mokslas, kuris supranta žmogų ne kaip visumą, o dalimis, ne man. Labiau traukė netradicinė, holistinė medicina. Neradau džiaugsmo ir pradėjęs studijuoti tais laikais bepradedantį populiarėti mokslą – informatiką. Taip gyvenimas mėtė ir vėtė. Ir tik, kai situacija stabilizavosi supratau, kad turiu eiti ten, kur linksta širdis. Jei mes labiau pasikliautume ne protu, materialiniais išskaičiavimais, o nuojauta, širdies balsu, mažiau gyvenime darytume klaidų. Supratau, kad intuicija nurodo teisingiausius sprendimus. O nuo teisingo pasirinkimo iki laimės bei pilnatvės – vienas žingsnis. Kada susidomėjote Rytų kovų menais? Tuo domėjausi nuo mokyklos laikų. Išbandžiau daug įvairių kovos menų. Tame tarpe, šešerius metus praktikavau karatė. Patirtos traumos, didelės fizinės apkrovos ilgainiui atsiliepė sveikatai: atsirado problemų […]

Kai Taiji Quan mokytojo Liu De paklausiau, ko tikisi jo mokiniai ir ką jie atranda, jis nusišypsojo ir pasiūlė ateiti į treniruotę ir pačiai žmonių pasiklausti. Taip ir padariau. Išsamiau į mano klausimus atsakė Egidijus Rožėnas, Lietuvos Kūno Kultūros Akademijoje apsigynęs diplominį darbą apie Taiji Quan įtaką žmogaus psichikai. Kodėl susidomėjote Taiji Quan? Dar mokykloje pradėjau domėtis kovos menais. Kadangi esu kilęs iš mažo miestelio, ten, išskyrus vieną kitą boksininką, besidominčių kovos menais nebuvo. Todėl ieškojau literatūros. Labiausiai patiko Kinijos kovos menai. Atvažiavęs į Kauną studijuoti, pirmiausia panorau susirasti rimtą Kinijos kovos menų mokytoją. Tačiau tokio nepavyko surasti, todėl pasirinkau Karatė Kyokušin treniruotes. Šešetą metų intensyviai sportavau, tačiau pradėjus skaudėti keliams, stuburui, treniruotes teko nutraukti. Koją aukščiau pakeli, nugaroje kažkas suskausta ir viskas – treniruotė baigta, nes vos begali pajudėti. Vieną dieną grįžęs iš treniruotės pasilenkiau nusiauti batus ir nebeišsitiesiau. Taigi nusprendžiau, kad su karate treniruotėmis baigta. Krūviai dideli, treneriai neprofesionalūs ir niekam nerūpi tavo sveikata. Tuo sportas ir skiriasi nuo sveikatingumo. Sportui svarbiausia sportiniai rezultatai, o sveiko judesio tikslas palaikyti gerą savijautą, sveikatą, o ne ją gadinti.. Prieš 5 metus radau skelbimėlį, kviečiantį į Taiji Quan treniruotes. Ką tik buvau perskaitęs knygą apie Taiji Quan todėl pamaniau, kad reikia […]

Kinų kovos menai – harmoninga gilaus dvasingumo ir fizinio žmogaus tobulumo sintezė. Nė vienoje kitoje kultūroje neaptiksime tokios kovos meno ir išmintingo įsigilinimo į savo sielos paslaptis darnos. Būtent dėl to nuo seniausių laikų UŠU kovotojai Kinijoje buvo laikomi sektinu pavyzdžiu. Ne veltui kovos meno meistrus lygindavo su veidrodžiu: praeivis žvelgdamas į jį mato tik savo atvaizdą, o paties veidrodžio nepastebi. Tuo pat metu veidrodis objektyviai atspindi viską, kas vyksta aplinkui, nesikeisdamas, amžinai išlikdamas pačiu savimi. Dėl šios priežasties daugelio geriausių Ušu meistrų vardų mes niekuomet ir nesužinosime. Dauguma rytų bei vakarų tyrinėtojų kinų kovos menų istoriją įprastai pradeda pasakoti nuo paleolito laikų. Neginčytina, kad jau tuo metu dabartinės Kinijos teritorijoje gyvenusiems pirmykščiams žmonėms tekdavo kovoti ne tik su laukiniais žvėrimis bet ir vieniems su kitais, tačiau tikrosios Ušu užuomazgos gimė gerokai vėliau. Ušu kildinimas iš priešistorinių laikų toli gražu neatitinka tikrovės. Ankstyvųjų medžiotojų gebėjimai neturi nieko bendro su tuo UŠU, kurį mes žinome šiandien, kuriame harmoningai dera ne tik koviniai, bet ir daugelis kitų aspektų: ritualinių, sveikatingumo, psichoreguliacinių, mistinių ir t.t. Iš pradžių sąvoka Ušu apibrėžė tik karinį parengimą. Anuomet dominavo ginklo valdymo menas, o kovos būdai be ginklo Ciuan Fa (kin.: Quan Fa 拳法) arba kitaip kovos tuščiomis […]